Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-952-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
1-952-805/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39028-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 7.00 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. L., tyčia ranka du kartus patempė už plaukų nukentėjusiajai L. L., tokiais veiksmais šeimos nariui – L. L. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad L. L. yra jo sutuoktinė, jie kartu gyvena šešis metus, augina bendrą dukrą, veda bendrą ūkį. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ryte į namus grįžo žmona. Jam atrodė, kad jai buvo pagirios. Pamatęs sutuoktinę jis labai supyko ir pradėjo ant jos rėkti. Konfliktas kilo virtuvėje, nes jis žinojo, kad ji buvo išėjusi pas kitą vyrą. Konflikto metu jis ją pavadino keiksmažodžiais, jam sutuoktinė norėjo suduoti, tačiau jis sugriebė jos ranką ir, paėmęs už plaukų, ją pastūmė. Mano, kad kai sutuoktinei tempė už plaukų jai skaudėjo. Žmona pradėjo jį įžeidinėti žodžiais, jis nenorėdamas to klausyti išėjo iš namų. Anksčiau prieš sutuoktinę niekada nesmurtavęs. Savo kaltę pripažįsta, ruošiasi su sutuoktine nutraukti santuoką (b. l. 63-65, 69-71).

Nukentėjusioji L. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sutuoktiniu A. L. kartu gyvena apie šešis metus. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 08.00 val. neblaivus jos sutuoktinis A. L. parėjo namo ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji negrįžo namo. Pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais ir sugriebė už plaukų, patempė du kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji šaukė, kad skauda, prašė sutuoktinio ją paleisti, pradėjo verkti, nes jai išrovė plaukų (b. l. 7-10, 26-28).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja A. A. parodė, kad ji gyvena jai priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyvena jos dukra L. L. su savo šeima. 2018 m. rugpjūčio 13 d. dukra L. L. buvo išėjusi iš namų. Kur ji išėjo, ji nežino. L. L. į namus per naktį negrįžo. Sugrįžo kitos dienos ryte, apie 6 valandą. A. L. buvo išgėręs, jis vienas namuose gėrė alų. Tuo metu ji buvo virtuvėje-kambaryje ir sėdėjo ant fotelio, matė kaip jos žentas puolė savo žmoną ir jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu A. L. koliojo savo žmoną necenzūriniais žodžiais, griebė jos dukrai už plaukų, ji matė kaip dukrai stipriai tempė plaukus, matė kaip A. L. du kartus tempė už plaukų (b. l. 35-37).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 8.00 val. neblaivus A. L. grįžęs namo dėl neaiškių priežasčių pradėjo koliotis ir vėliau sugriebęs L. L. už plaukų tempė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 16-19).

Alkotesterio duomenimis užfiksuota, kad A. L. buvo neblaivus, 2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.28 val. jam nustatytas 2.77 girtumas (b. l. 40).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. L. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodydamas kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 7.00 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. L., tyčia ranka du kartus patempė už galvos plaukų nukentėjusiajai L. L., tokiais veiksmais šeimos nariui – L. L. sukėlė fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 77-81). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 82).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. L. – jis neteistas (b. l. 49), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-54), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), niekur nedirba (b. l. 55), registruotas darbo biržoje (b. l. 56). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L., t. y. negyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios L. L. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. L. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 10.20 val., (b. l. 72-74), (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;

4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L., t. y. negyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios L. L. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;

4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L., t. y. negyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios L. L. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 10.20 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam A. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

A. L. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė