- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-720-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. R. Š.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 26.6 (S)
2007 m. liepos 10 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant atsakovui V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-630/2007 pagal ieškovės J. R. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J.R. Š. ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad 2006 m. liepos 10 d. atsakovo V. S. žodžiai “žmogžudė”, “tu nužudei savo vyrą”, pasakyti ieškovei Šakių rajono PK žemina jos garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą paneigti šiuos žodžius teismo salėje ir priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Šakių rajono PK nei kabinete, nei lauke nesakė ieškovės nurodytų žodžių.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies: pripažino, jog atsakovo V. S. 2006 m. liepos 10 d. prie Šakių rajono PK pastato ieškovei J.R. Š. pasakytas teiginys “žmogžudė” žemina ieškovės garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, priteisė iš atsakovo 260 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, kitoje dalyje ieškinį atmetė; iš atsakovo V. S. priteisė bylinėjimosi išlaidas - 100 Lt žyminį mokestį, 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei J.R. Š.; iš ieškovės J.R. Š. priteisė 1 Lt, iš atsakovo V. S. 2,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą teismo salėje paneigti jo pasakytus žodžius pirmosios instancijos teismo nuomone, laikytinas negalimu dėl apsunkintos tokio reikalavimo įvykdymo kontrolės, todėl šis reikalavimas atmestinas, o paskleista žinia paneigiama teismo sprendimu, kuris skelbiamas viešai ir įteikiamas šalims. Ieškovės prašymas priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, jog po įvykio labai pergyveno, pablogėjo sveikata, teismo nuomone tenkintinas iš dalies, kadangi nors paskleista žinia yra ypatingai ciniška, jos paplitimo laipsnis nebuvo didelis, atsakovo teiginį girdėjo ieškovės sesuo, liudytojas R. Š., iš pačios ieškovės tai sužinojo liudytoja D. B., tačiau atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti kaip plačiai tokioje žmonių susibūrimo vietoje tokia žinia įprastinėmis sąlygomis galėjo pasklisti, ieškovės pergyvenimas buvęs trumpalaikis, jos pačios paaiškinimais remiantis, ieškovės sveikata pablogėjusi ankščiau, po vyro mirties, todėl pagal byloje esančius įrodymus žinios paskleidimas nesukėlė sunkių pasekmių, todėl iš atsakovo teismas priteisė dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio neturtinę žalą - 260 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. nesutiko su teismo sprendimu, prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) pagal LR CK 2.24 str. nagrinėjant garbės ir orumo gynimo ginčą atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžiama ar žinios paskleistos. Civilinė atsakomybė už žeminančių garbę ir orumą žinių paskleidimą taikoma tada, kai nustatomas žeminančių žinių paskleidimo faktas, kurį privalo įrodyti ieškovas;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nustatė, kad apeliantas išėjęs iš Šakių rajono PK pastato, prie pagrindinių durų atsisuko į ieškovę ir pasakė „žmogžudė“ ir tuo paskleidė ieškovę žeminančią žinią, kurią sužinojo tretieji asmenys - liudytojai G. Ž., R. Š. ir D. B., todėl apeliantas pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Teismas priimdamas tokią išvadą rėmėsi liudytojų G. Ž.. D. B. ir R. Š. parodymais. Liudytoja G. Ž. yra ieškovės sesuo ir suinteresuota bylos baigtimi, todėl remtis jos parodymais priimant sprendimą negalima. Liudytoja D. B. parodė, kad iš ieškovės sužinojusi, kad apeliantas ją išvadino „žmogžude“, todėl pati asmeniškai pokalbio tarp apelianto ir ieškovės negirdėjo, ir šita žinia jai tapo žinoma tik iš pačios ieškovės. Tokie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, ir jais remtis priimant teismo išvadą negalima. Liudytojas R. Š. parodė, kad jis prisiminė atsakovo ištartą teiginį „žmogžudė“ ieškovės atžvilgiu. Teismas neįvertino liudytojo A. S. parodymų, kuris nurodė, kad R. Š., kurį labai gerai pažįsta, tą dieną prie policijos komisariato nematė. Ieškovės sesuo G. Ž. parodė, kad po žinių paskleidimo prie ieškovės priėjo viena moteris, bet apie liudytojo R. Š. matymą ar buvimą taip pat nenurodė. Tokiu būdu, liudytojo R. Š. parodymų, t.y. kad jam beeinant pro policijos komisariatą girdėjo kaip atsakovas sakė ieškovei, kad „tu vyrą nužudei“, teisingumas kelia abejones. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tą aplinkybę, kad liudytojai D. B. ir R. Š. žinių paskleidimo momentu vienas kito nematė, nors abu teigia, kad ėjo pro policijos komisariatą ir matė kaip išėjo iš policijos komisariato atsakovas ir ieškovė;
3) atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad žinių paskleidimo fakto, t.y. kad atsakovas išėjęs iš Šakių rajono PK pastato, prie pagrindinių durų atsisuko į ieškovę ir pasakė „žmogžudė“, nebuvo, ieškovė neįrodė jos garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo fakto, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė J.R. Š. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau informacijos laisvė nėra absoliuti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės ar grupės asmenų poreikius. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog 2006 m. liepos 10 d. Šakių rajono PK inspektoriaus V. G. kabinete tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas dėl garažų. Pagal ieškovės paaiškinimus, atsakovas trijų policijos pareigūnų akivaizdoje jos atžvilgiu pasakė žodžius: “tu nužudei savo vyrą”. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojos sesers G. Ž., kuri buvo tame pačiame policijos komisariate, tik kitoje patalpoje, ir pro praviras duris girdėjo pokalbį, parodymais. Atsakovas pripažino kaltinęs ieškovę, jog pražudė garaže buvusius jo daiktus, tačiau neigia sakęs ieškovės nurodytus žodžius “tu nužudei savo vyrą”. Liudytojai policijos pareigūnai V. G., V. S., I. K. apklausti nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl nei patvirtino, nei paneigė šalių paaiškinimų (b.l. 55, 66).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodyti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina asmens (ieškovės) garbę ir orumą, privalo ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas Šakių rajono PK patalpose 2006 07 10 d. ieškovės atžvilgiu pasakė žodžius: “tu nužudei savo vyrą”. Šią išvadą patvirtina tos nustatytos faktinės aplinkybės, kad vienintelis ieškovės paaiškinimus patvirtinantis įrodymas yra galimai suinteresuotos bylos baigtimi jos sesers G. Ž. parodymai bei į tai, kad ieškovė galėjo sąžiningai suklysti interpretuodama atsakovo žodžius apie “pražudytus daiktus, kadangi toje vietoje buvo sprendžiamas konfliktas dėl garažo ir jame buvusių daiktų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. liepos 10 d. atsakovas prie Šakių rajono PK pastato, prie pagrindinių durų atsisuko į ieškovę ir pasakė “tu žmogžudė”. Bylos medžiagoje yra įrodymų, kad šią frazę girdėjo G. Ž., R. Š., D. B., galėjo girdėti kiti prie pastato buvę žmonės. Liudytojas R. Š. apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino atsakovo ištartą teiginį “žmogžudė” ieškovės atžvilgiu. Liudytoja D. B. parodė, jog eidama pro policijos komisariatą girdėjo, jog atsakovas S. pasakė Š., kad ji „žmogžudė‘, vėliau liudytoja pastebėjo apsiverkusią ieškovę, kuri papasakojo apie tai, kaip atsakovas ką tik ją išvadino žmogžude (b.l. 56). Šių liudytojų parodymai išsamūs, sutampantys su ieškovės ir jos sesers G. Ž. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b.l. 55). Teisėjų kolegijos nuomone, šis teiginys žemina ieškovės garbę ir orumą, nes neatitinka tikrovės, turi neigiamos įtakos ieškovės reputacijai, statusui visuomenėje.
Dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovė neįrodė jos garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo fakto (skundo 1 ir 3 p.), o teismas priimdamas sprendimą vadovavosi prieštaringais įrodymais (skundo 2 p.), yra nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 (6 punktas) paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo paskleista žinia, kad ieškovė yra „žmogžudė“, turi neigiamos įtakos ieškovės reputacijai, statusui visuomenėje, kelia neigiamas emocijas. Iš to išplaukia, jog tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys ieškovo garbę ir orumą.
Nors apeliaciniame skunde nekeliamas priteistos neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo ir jo dydžio nustatymo klausimas, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir atsakomybės to pagrindu taikymo klausimus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal įstatymo nustatyta tvarka parinktus kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nebaigtinis sąrašas yra LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala nagrinėjamu atveju buvo padaryta paskelbiant tikrovės neatitinkančias ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias per kitus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad paskleista žinia yra ypatingai ciniška, tačiau jos paplitimo laipsnis nebuvo didelis, atsakovo teiginį girdėjo ieškovės sesuo, liudytojas R. Š., liudytoja D. B., tačiau atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti kaip plačiai tokioje žmonių susibūrimo vietoje tokia žinia įprastinėmis sąlygomis galėjo pasklisti, ieškovės pergyvenimas buvęs trumpalaikis, todėl pagal byloje esančius įrodymus žinios paskleidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Kolegija vertina, kad teismo nustatyta ir ieškovei priteista 260 Lt suma atitinka nustatytus kriterijus byloje ir pakankama ieškovei padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 dienos sprendimą palikti nepakeistą.