Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-661-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2-661-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02002-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
E. K., I. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-661-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02002-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 106.4; 106.8.5; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3607-340/2015 pagal ieškovų E. K. ir I. K. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. K. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energiją“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų E. K. ir I. K. ieškinį dalyje dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Šalies argumentai

Ieškovai E. K. ir I. K. 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energiją“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., jei teismas laikytų šią ginčo dalį ne fakultatyviu (išvestiniu), bet savarankišku reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad ieškovų pateikto patikslinto ieškinio pagrindas yra tapatus pirminiam ieškiniui, kurio priėmimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi. Pakeistas yra ieškinio dalykas – papildytas nauju reikalavimu įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d.

Teismas, remdamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 16 dalimi, konstatavo, kad ieškovai, reikalaudami įpareigoti komisiją išspręsti ginčo dalį ne teismine tvarka, iš esmės reikalauja taikyti ikiteisminio ginčo sprendimo procedūrą ginčui dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Nustatė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė, ar jie kreipėsi į komisiją su prašymu išspręsti ginčą dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kada kreipėsi, ar komisija priėmė kokį nors sprendimą ar atsisakė reikalavimą nagrinėti. Jeigu komisija atsisakė nagrinėti ieškovų pareiškimą, tai skundas dėl veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje turi būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet ne bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas sprendė, kad reikalavimas taikyti privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą nėra savarankiškas reikalavimas dėl ieškovų pažeistos teisės gynimo. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad toks ieškovų reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad patikslinto ieškinio tapataus reikalavimo priėmimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, t. y. ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir pagrindo jau yra nagrinėjamas, o antras patikslinto ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Įvertinęs tai, teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 1, 5 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai E. K. ir I. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir ieškinio dalies priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat paskirstant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį įpareigoti atsakovą atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., nes dėl šio laikotarpio ieškovai buvo pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas, nurodydamas, kad ieškinio reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka net ir tais atvejais, kai dėl analogiško laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. ieškovai yra pasinaudoję išankstine tvarka, iš esmės nusprendė, kad ieškovai neturi teisės sujungti į vieną ieškinį kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų, kurie skiriasi ne savo esme, o laikotarpiu. Ieškovas reiškia ieškinį nepasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-4282-566/2014 jau yra nagrinėjamas ginčas, inicijuotas pagal šilumos tiekėjo ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovai ketina ginčyti Vilniaus apygardos teisme. Tokiais atvejais laikytis privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nėra būtina.Ieškovas nesutinka su UAB „Vilniaus energija“ jam priskaičiuotais ir atsakovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už ieškovo buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą. Ieškovų butas ir bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai, tačiau atsakovas namo bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus.Ieškiniui taikomas CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos paskirstymo teismui prioritetas, kuris nustato, kad tais atvejais, kai byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir yra savo turiniu identiški. Skiriasi tik ginčo laikotarpiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų patikslintą ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai E. K. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimo dalį dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kitą ieškinio dalį (dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.) priėmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį. Nustatyta, kad ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo tapatų reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., bei išdėstė naują reikalavimą – įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, konstatavęs, kad patikslinto ieškinio tapataus reikalavimo priėmimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, ieškinio reikalavimo dalį dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. atsisakant priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), o patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą dalyje dėl šilumos paskirstymo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. nenagrinėtinas teisme, nes ieškovai nenurodė, ar kreipėsi į komisiją su tokiu prašymu, ar ji priėmė kokį nors sprendimą, be to, toks reikalavimas taikyti privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą nėra savarankiškas reikalavimas dėl ieškovų pažeistos teisės gynimo (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Apeliantai pateiktame atskirajame skunde ginčija paminėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, prašydami ieškinio dalies priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovą atlikti šilumos perskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., ieškovams nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), nes tiek šis, tiek likęs reikalavimas, kuris teismo yra priimtas, tarpusavyje tiesiogiai susiję, savo turiniu identiški, skiriasi tik ginčo laikotarpiai, todėl, apeliantų manymu, išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka nėra būtina.

Taigi iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad apeliantai pateiktu atskiruoju skundu iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą (ginčo dėl atsisakymo priimti antrą patikslinto ieškinio reikalavimą nekilo) dalyje dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos perskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., kuris, kaip minėta, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, t. y. apeliantai pateiktu skundu iš esmės siekia dar kartą kvestionuoti įsiteisėjusią teismo nutartį. Pažymėtina, kad paminėtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė E. K. ir I. K. atskiruosius skundus ir paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos perskirstymo perskaičiavimą už šildymą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti paminėtus mokesčius už nurodytą laikotarpį (šio skundo dalykas) teismas atsisakė priimti pagrįstai, likusią ieškinio reikalavimo dalį (dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.) priimant, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai atsisakyti priimti ieškinį dėl reikalavimo perskaičiuoti mokesčius, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis dėl nurodytos procesinės teisės normos tikslinama, nurodant, kad atsisakoma priimti patikslintą ieškinį dėl mokesčių už šilumą perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kadangi atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo nutartį, kad ieškovų E. K. ir I. K. patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energiją“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą ir ištaisyti klaidingas sąskaitas už šildymą pagal bendraturčių pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, taikant nulinį koeficientą, taip pat priskiriant dalį šilumos asmeninio naudojimo šiltoms patalpoms rūsyje (sandėliukams) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d., atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teisėja Nijolė Piškinaitė