Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui E. B., pareiškėjo atstovui Karoliui Likui, atsakovo atstovei Olgai Kilkinovai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Aelitai Beperšč, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) 2007-07-30 surašė pažymą Nr. 2975, kurioje nurodė, kad galioja pažyma Nr. 3329, galioja nuo 2006 07 28. CMEK 2006 07 28 pažymoje Nr. 3329 konstatuojama diagnozė – būklė po galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo. Pažymoje vadovaujantis Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 pateikiama išvada, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2006 06 27, ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys. Pagrindas – Tarnybinio patikrinimo išvada 2006 07 14 Nr. 1J3; trauma, kuri įvyko 2006 06 27 į sunkių, apysunkių, lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta; po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų nėra; po patirtos traumos tinkamas tolimesnei tarnybai.

Skunde paaiškina, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu.

Paaiškina, kad vykdydamas savo pareigas buvo sužalotas. Dėl šio fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2006 07 14 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 1J-3 „Dėl Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus Sargybų būrio kontrolieriaus E. B. ir Apsaugos skyriaus Sargybų būrio jaunesniojo specialisto D. Č. patirtų traumų“. Šioje išvadoje konstatuota, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Remiantis šia išvada ir VRM 2004 04 23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtintomis taisyklėmis pareiškėjas buvo nusiųstas į Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui ir tinkamumui tolesnei tarnybai nustatyti. Pareiškėjas nesutinka su CMEK pažymomis, kuriose yra išvada dėl jo sveikatos sutrikdymo. Paaiškina, kad nuo 2006 10 25 iki 2006 11 24 jis buvo laikinai nedarbingas. Nuo 2006 10 31 iki 2006 11 08 gydėsi VRM Medicinos centro Neurologijos skyriuje, nurodo, kokios ligos jam buvo diagnozuotos. Viena iš stuburo sveikatos sutrikimą apibūdinančių diagnozių pareiškėjo manymu gali būti tiesiogiai susijusi su galvos trauma, kurią pareiškėjas patyrė 2006 06 27 tarnybos metu. Paaiškina, kad todėl ir kreipėsi į URC dėl pakartotinio siuntimo į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. CMEK 2007 07 30 pateikė pažymą Nr. 2975, iš kurios akivaizdu, kad CMEK nenustatinėjo galimo priežastinio ryšio tarp galvos smegenų sumušimo, smegenų sutrenkimo ir stuburo ligų. Teigia, kad dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, jog galioja 2006 07 28 pažyma.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą.

Papildomai aiškino, kad komisija, tirdama naujai paaiškėjusio susirgimo ryšį su patirta trauma, privalėjo priimti motyvuotą išvadą, kodėl nepripažino, kad naujai diagnozuotas susirgimas neturi ryšio su tarnybos metu patirta trauma.

Rašte pabrėžė, kad pareiškėjas po to, kai nuo 2006 10 25 iki 2006 11 24 buvo stacionariai ir ambulatoriškai gydytas Medicinos centro neurologijos skyriuje ir konsultacinėje poliklinikoje, į kitas asmens sveikatos priežiūros (gydymo) įstaigas dėl nustatytų susirgimų nesikreipė. Paaiškino, kad atsižvelgdama į rašte išdėstytus argumentus ir apibendrindama padarytas išvadas, CMEK 2007 07 27 posėdžio metu nusprendė, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir jos sąryšio su 2006 06 27 patirta trauma bus priimtas aptarus medicininius ir teisinius aspektus su Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM juristu. Su šiuo tarpiniu sprendimu pareiškėjas buvo tą pačią dieną supažindintas pasirašytinai.

CMEK pasikonsultavus su Medicinos centro direktoriaus pavaduotoja ambulatorinei asmens priežiūrai ir su tarnybos juriste 2007 07 30 posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, kuris įrašytas CMEK 2007 07 30 pažymoje Nr. 2975, nekeisti 2006 07 28 pažymoje Nr. 3329 išdėstyto sprendimo.

Teisminio nagrinėjimo metu Medicinos centro atstovė prašė skundo netenkinti. Aiškino, kad Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymoje neturi būti jokios argumentacijos ir motyvų, nes būtent tokia pažymos forma yra patvirtinta neskelbtu VRM įsakymu Nr. 500.

CMEK 2006 07 28 pažymoje Nr. 3329 pateikė išvadą, kad E. B. trauma, įvykusi 2006 06 27, į sunkių, apysunkių ir lengvųjų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų nėra.

Nesutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad jo sveikatos sutrikdymas galėtų būti priskirtas prie lengvų sveikatos sutrikdymų, nes pagal Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintas taisykles lengvu sutrikdymu galėtų būti laikomas sveikatos sutrikdymas, lėmęs ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą, tuo tarpu pareiškėjas po sužeidimo buvo nedarbingas 5 dienas, jo diagnozė į sąrašą neįtraukta.

Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Ginčo esmė - Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK ar Komisija) 2007 07 30 pažymos Nr. 2975 teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro viršininkas 2006 07 14 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 1J-3, kurioje konstatuojama, jog yra priežastinis ryšys tarp pareigūno E. B. sveikatos sutrikdymo, įvykusio 2006 06 27, 7 val. 15 min., ir tarnybos (pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant pareigas, tiesiogiai nurodytas teisės aktuose). Konstatuota, kad šiuo atveju atsiranda teisė į kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatas (b.l. 25-27). Šios Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareigūnas E. B. buvo pasiųstas į VRM Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.

2006 07 21 VSAT prie VRM Užsieniečių registravimo centro juridinės grupės siuntimu Medicinos centre buvo atliekama E. B. medicininė ekspertizė. Ekspertizė buvo atliekama sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti (b. l. 87). Atlikus tyrimą, Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija surašė 2006 07 28 pažymą Nr. 3329, kurioje nurodė, kad trauma, kuri įvyko 2006 06 27, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta. Po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų nėra, po traumos tinkamas tolimesnei tarnybai. Šios pažymos pareiškėjas neskundė.

Tačiau VRM Užsieniečių registracijos centras 2007 06 22 išdavė E. B. naują siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Siuntimas išduotas pagal E. B. 2007 06 22 prašymą. Iš CMEK 2007 07 30 medicininio tikrinimo akto (b.l. 11-13) daroma išvada, kad dėl priežastinio ryšio su tarnybos pareigų ėjimu CMEK vadovavosi ta pačia 2006 07 14 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 1J-3. Iš šio akto matyti, kad pareiškėjui diagnozuoti tam tikri stuburo susirgimai, kurie surašant ankstesnę pažymą nebuvo tiriami.

Ginčo teisinius santykius, t.y. vidaus tarnybos pareigūnų teisę gauti kompensaciją už su tarnybinių pareigų atlikimu susijusį sveikatos sutrikdymą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta institucijų, įgaliotų spręsti kompensacijos suteikimo klausimus, kompetencija. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 dalį tik tarnybinio patikrinimo metu nustatoma ir padaroma išvada, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šiuo atveju priežastinį ryšį nustatė VRM URC viršininko patvirtinta 2006 07 14 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 1J-3 (b. l. 25-27). Šioje išvadoje nustatyta, kad fizinė galvos trauma, kurią patyrė pareiškėjas 2006 06 27, yra gauta tarnybos metu. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalį sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką (ir sąrašą) Vyriausybė nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau Taisyklės). Taisyklės be kitų klausimų nustato pagrindinius pareigūno sveikatos būklės tyrimo reikalavimus. Tokie reikalavimai išdėstyti Taisyklių 7, 8, 9 punktuose. Pagal šias procedūras įvertinusi sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, CMEK turi suformuluoti Taisyklių 10 punkte nustatytas išvadas. Pagal taisyklių 10 p. reikalavimus CMEK nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšis ir t.t.

Šiuo konkrečiu atveju buvo tiriamos ne pirminės pasekmės po traumos, bet pareiškėjui vėliau diagnozuoto susirgimo ryšys su 2006 06 27 įvykusiu sužalojimu. Kadangi pareiškėjui siuntimas buvo išduotas kaip to reikalauja Taisyklių 4, 5 ir 6 punktai, tai CMEK išvadoje turėjo būti pasisakoma apie naujai diagnozuotus susirgimus, dėl kurių šis siuntimas ir buvo duotas, taip, kaip to reikalauja Taisyklių 10.1 punktas. Tuo tarpu CMEK 2007 07 30 Medicininio tikrinimo akte (b. l. 11-13) nurodo, kad tiria tokius susirgimus, kaip kaklo raumenų uždegimas (neuromiozitas) diagnozė pagal TLK-10 kodą – M 54.2, galutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą – M50.1 radikulopatija C5, C6, C7 kairėje, C5-C6 medialinė išvarža, tačiau skundžiamoje 2007 07 30 pažymoje Nr. 2975 nėra jokio paaiškinimo, kodėl šie naujai diagnozuoti susirgimai nėra buvusio fizinio veiksnio – galvos sumušimo - padarinys. Tokio paaiškinimo nėra ir 2007 07 30 Medicininio tikrinimo akte. Iš CMEK 2007 07 30 posėdžio protokolo (b. l. 17) taip pat nėra galimybės suprasti, kodėl naujai diagnozuoti kaklo ir stuburo susirgimai negali būti patirtos traumos padarinys. Byloje dalyvavusi Medicinos centro atstovė negalėjo netgi tiksliai paaiškinti, kokia 2007 07 30 buvo CMEK specialistų, pasirašiusių CMEK posėdžio protokole, sudėtis.

Pareiškėjas reikalauja, kad teismas įvertintų 2007 07 30 pažymos Nr. 2975 teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes teismas negali vertinti padarytos išvados pagrįstumo, nes pažymoje nėra jokių motyvų dėl naujai diagnozuotų ligų kilmės, tuo tarpu siuntimas į CMEK pareiškėjui buvo duotas būtent dėl naujai diagnozuotų ligų. Tokia išvada daroma dėl to, kad iš karto po sužalojimo šie susirgimai nebuvo diagnozuoti ir nebuvo tiriami. Pats pareiškėjas ir jo atstovas aiškino, kad šie susirgimai pasireiškė po keturių mėnesių. Tai pažymėta ir Medicinos centro 2007 10 30 papildomame paaiškinime teismui (b. l. 96). Čia nurodoma, kad pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2006 10 25 iki 2006 11 24, tuo metu jam ir buvo nustatyta galutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M50.1. Pareiškėjas teigia, kad šie susirgimai yra traumos pasekmė.

Vidaus reikalų ministro 2005 12 19 įsakymu Nr. 1V-416 patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei tuo pačiu įsakymu patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinės Vilniaus ligoninės ir šios tarnybos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos reorganizavimo į Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą projektas rodo, kad Medicinos centras įsteigtas sujungus CMEK ir ligoninę. Medicinos centro nuostatai patvirtina, kad šis centras yra ne tik nacionalinės sveikatos sistemos dalis, t.y. viena iš sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir viešojo administravimo institucija, atliekanti tam tikras valstybės jai pavestas funkcijas. Tokia išvada daroma iš Nuostatų 7.2 punkto, kuriame nustatyta, kad Centro tikslai yra asmenų tinkamumo tarnybai statutinėse įstaigose specializuotoji medicininė ekspertizė bei asmenybės psichologinis tyrimas. Centro veiklos tikslus nulemia ne tik šio centro nuostatai, bet ir Vidaus tarnybos statutas, kurio 39 str. 3 dalyje numatyta, kad VRM ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą, kuri apima ir specializuotąją medicininę ekspertizę, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra VRM. Medicinos centro steigėju yra VRM. Be to, Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje Centrinei medicinos ekspertizės komisijai suteikti atitinkami įgaliojimai (CMEK pagal VRM 2005 12 19 įsakymą Nr. 1V-416 sujungta su ligonine ir įeina į Medicinos centro sudėtį). Specialūs teisės aktai, kurie reglamentuoja medicinos centro veiklą nenumato, kokia forma Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertų komisija turi surašyti išvadą, kuria būtų įgyvendinami Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje nurodyti šios komisijos įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigūnui (nuo išvados priklauso kompensacijų mokėjimas bei jų dydis), išvada dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto gali būti skundžiama teismui. Dėl to CMEK sprendimas turi būti motyvuotas taip, kad teismas galėtų spręsti, ar Komisija išsprendė Taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130) 10 punkte jai keliamus klausimus, tame tarpe ar Komisija nustatė, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys. Šiuo atveju nei iš skundžiamos pažymos, nei iš kitų minėtų dokumentų – Medicininio tikrinimo akto, MC CMEK posėdžio protokolo nėra galimybės spręsti, ar buvo nagrinėjamas klausimas dėl tiriamų padarinių pareiškėjo sveikatai ryšio su buvusiu sužalojimu tarnyboje. Tuo tarpu visi Taisyklių 10 punkte keliami klausimai turi būti aprašyti Komisijos išvadose, kadangi pagal Taisyklių 11 punktą Komisija šias išvadas pateikia pareigūnui bei jį į Komisiją pasiuntusiai įstaigai, taigi tokia komisijos išvada laikoma jos galutiniu sprendimu. Toks sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

Medicinos centro atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu rėmėsi 1996 05 30 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 500 patvirtintos formos – pažymos naudojimu tokiems atvejams ir aiškino, kad pažymoje nerašomi sprendimo motyvai. Pirma, nurodomas Vidaus reikalų ministro įsakymas nėra viešai paskelbtas, todėl jis taikytinas tik vidiniam CMEK darbo organizavimui, antra, šiuo įsakymu patvirtintos ir kitokios dokumentų formos – Medicininio tikrinimo aktas, Ligos liudijimas, Aktas, kurios leidžia įrašyti ir priimto sprendimo motyvus. Nagrinėjamu atveju netgi nėra Komisijos nuorodos į 2004 09 Vyriausybės nutarimu Nr. 1130 patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą, nors Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis šiuo sąrašu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Medicinos centro atstovė akcentavo, kad naujai pareiškėjui diagnozuoti susirgimai, tokie kaip kaklo osteochondrozė, negalėjo atsirasti dėl 2006 06 27 traumos pagal savo pobūdį, tačiau argumentai, kodėl tokie susirgimai negalėjo būti traumos pasekmė, turėjo būti pačioje CMEK išvadoje, kuri yra individualus teisės taikymo aktas.

Teismas daro išvadą, kad 2007 07 30 pažyma Nr. 2975 neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nei įprastinių ekspertizės išvadų surašymo praktikos, nei Taisyklių 10 punkto reikalavimų. Bet kurioje eksperto išvadoje paprastai aprašomi tyrimo duomenys, kurių pagrindu daroma galutinė išvada, tyrimo duomenyse paprastai nurodomi ir motyvai, kurių pagrindu daromos atitinkamos išvados. Šiuo atveju skundžiamas individualus teisės aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nurodytos taisyklėse, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Toks pažeidimas yra pakankamas akto panaikinimo pagrindas. Teismas taip pat vadovaujasi ir ABTĮ 13 str. 1 dalimi, nustatančia, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Analogiško akto teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas LVAT administracinėje byloje Nr. A14-1198/07, 2007 12 28 sprendimas.

Panaikinus aktą, CMEK privalo pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo ir surašyti motyvuotą išvadą dėl tiriamų sveikatos sutrikimų įvertinimo, kaip to reikalauja Taisyklių 10 punkto nuostatos.

Skunde vienu iš reikalavimų pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei skunde, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Paduodamas skundą pareiškėjas žyminio mokesčio nemokėjo, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. pareiškėjo skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. , 89 str. 1 d. 3 p., ir 127 str.,

nusprendė:

Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. liepos mėn. 30 d. pažymą Nr. 2975 panaikinti ir įpareigoti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą E. B. sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustatyti iš naujo bei Vidaus tarnybos statuto (patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538) 40 straipsnio 8 dalyje nurodytu klausimu surašyti motyvuotą išvadą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.