Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant J.Frank, dalyvaujant LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui inspektoriui M. I., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracine tvarka kaltinamas I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P., būdamas (duomenys neskelbtini)vadovu, pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad I. J., laikotarpiu nuo 2014-05-26 iki 2014-05-27 dirbtų adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.

I. P. teismo posėdžio metu dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įvardintas darbuotojas I. J. 2014 m. gegužės 27 d. po atlikto patikrinimo buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini)sudarius darbo sutartį bei atitinkamai pranešus VSDFS. I. P. teigimu, jis vienas išlaiko mažametė dukrą E. N., jo gaunamos pajamos nėra didelės, prašo teismo esant galimybei bei pagrindui skirti kuo švelnesnė nuobaudą.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. I. iš esmės pakartojo protokole surašytas aplinkybes bei neprieštaravo dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo pažeidėjui.

Motyvuojamoji dalis

I. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino sekančiais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu; 2014-05-27 darbo sutartimi, I. J. paaiškinimu, 2014-05-16 statybos darbo sutartimi, VSDFV užklausos rezultatais bei 2014-05-28 nelegalaus darbo tyrimo aktu.

Šiuose dokumentuose užfiksuoti, vieni kitus papildantys duomenys patvirtina protokole surašytas aplinkybes. Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šiuos duomenis teismas vertina I. P. kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad I. P., būdamas (duomenys neskelbtini)“ vadovu, statybos objekte Vilniuje, Baltupio g. 169 D leido dirbti nuo 2014-05-27 iki 2014-05-28 I. J. nesudarius su juo rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią. I. P. veika teisingai kvalifikuota, ji atitinka LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl jis baustinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad I. P. padarytas teisės pažeidimas mažareikšmis, darbuotojas I. J., darbdaviui nesudarius su juo darbo sutarties bei nepranešus VSDFS, bendrovėje dirbo tik trumpą laiko tarpą, pareigūnams atlikus patikrinimą, teisės pažeidimas tą pačią dieną buvo pašalintas, tai patvirtina VSDFS Vilniaus skyriaus pažyma. Pats teisės pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino bylos aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 punktas). I. P. nėra piktybinis pažeidėjas, administracinė tvarka nebaustas, neteistas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, I. P. vienas išlaiko mažametė dukrą.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį I. P. paskirta minimalaus dydžio baudą (3000 litų) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 31 straipsniu, 30¹ str., 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286, 287 straipsniais, teismas,

nutarė:

pripažinti I. P. kaltu pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą ir už tai jam paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.