Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atliekančio Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas Mindaugo Džermeikos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimu N. M. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ir nustatyta, kad N. M. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 7 d. nubaustasis N. M. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

Atskiruoju skundu atliekantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas M. Džermeika prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir N. M. prašymo netenkinti. Nurodo, kad N. M. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), sukėlė eismo įvykį, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš jo pasišalino. Tokiu elgesiu jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai. Teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybės, kad jam paskirtą baudą asmuo sumokėjo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, padarytą žalą atlygino, vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Todėl sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra jokio pagrindo, nes nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Apygardos teismas pažymi, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat, kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimu N. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutine subendrinta nuobauda – 1158 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas, priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai aštuoni mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis N. M. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 45), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 44), naujų teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 46–49), nuo 2016 m. birželio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 41), mokosi. Tačiau šiuo atveju šių nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad N. M. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.

Pažymėtina, kad nubaustasis paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų išieškota priverstinai. Nubaustasis N. M. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. birželio 7 d., t. y. jau po to, kai jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įdarbindamas N. M., įmonės vadovas apie tai, kad N. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, jei darbas susijęs su automobilių vairavimu, privalėjo žinoti, tačiau tai nebuvo kliūtis priimti jį į darbą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymo nustatyta, kad N. M. norėdamas pakeisti darbą, kreipėsi į įmonės direktorių dėl priėmimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos pardavimo vadybininko pareigoms užimti, šių pareigų atlikimui būtinas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (b. l. 42). Akcentuotina, kad N. M. kreipdamasis dėl darbo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, kad jo noras dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu negali būti įgyvendinamas. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus nustatyta, kad N. M. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau pažymėtina, kad nubaustasis N. M. labai šiurkščiausiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė ne vieną, bet du labai pavojingus administracinius teisės pažeidimus – vairuodamas automobilį neblaivus ne tik sukėlė eismo įvykį, jo metu apgadino dvi transporto priemones, bet ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu elgesiu jis sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies, bet ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju labai svarbi aplinkybė ta, koks neblaivumo laipsnis buvo nustatytas nubaustajam administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Pažymėtina, kad N. M. buvo nustatytas net 2,11 promilės girtumo laipsnis, todėl, skundžiama nutartimi nustatytos nubaustąjį teigiamai charakterizuojančios asmeninės savybės negali būti pripažįstamos reikšmingesne aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, už nustatytą padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumo laipsnį visuomenei. Akcentuotina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju būtų sutrumpintas, pažeidėjas, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų ir ateityje, vėl darytų naujus pažeidimus. N. M. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo naujų analogiškų pažeidimų nebedarytų.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atskirasis skundas (skunde neteisingai nurodyta – apeliacinis skundas) dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties paduotas nepažeidžiant ATPK 302¹⁵ straipsnio 3 dalies nuostatų. Apylinkės teisme nubaustojo N. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo nagrinėjamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (nutarties nuorašas gautas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje 2016-10-24, reg. Nr. 30-G-58707, o atskirasis skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas 2016-10-26). Kartu atkreiptinas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos dėmesys į tai, kad apylinkės teismų priimtos nutartys nuobaudos vykdymo metu skundžiamos ne apeliaciniu, bet atskiruoju skundu (ATPK 302¹⁵ straipsnis), tačiau šiuo atveju ši aplinkybė nelaikytina esminiu ATPK 302¹⁵ straipsnio nuostatų pažeidimu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą.

N. M. prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.