- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- eI2-11352-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02756-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-05-23 sprendimą Nr. 24S128518, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760224603 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius darbo sutartį su UAB „Ravainė“ dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pagrindu ir dirbti UAB „Ravainė“.
Paaiškina, kad atvykus į UAB „Ravainė“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio. Teigia, kad pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti UAB „Ravainė“ ne dėl savo kaltės bendrovėje dirbo tik 11 dienų ir ne dėl jo kaltės su juo buvo nutraukta darbo sutartis, todėl ne dėl savo kaltės sutarto darbo užmokesčio iš bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui banko sąskaitoje.
Nurodo, kad bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2022-12-07 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Šių aplinkybių sekoje 2023-02-07 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760224603.
Paaiškina, jog Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).
Teigia, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. užsienietis šiais laikotarpiais bendrovėje nedirbo.
Nurodo, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-05-23 sprendimo Nr. 24S128518, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr.760224603, galiojęs iki 2025-02-10, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. K. yra Tadžikistano Respublikos pilietis (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Ravainė“ 2022-11-01 pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2211-LLG-0017 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).
UAB „Ravainė“ Migracijos departamentui taip pat pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20221003-147718, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti šioje bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotoju, jo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis yra 1205 Eur.
Migracijos departamentas prie?me? sprendima? is?duoti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025-02-107.
Migracijos departamento teismui pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-05-21 duomenimis 2022-04-15 ir 3 mėnesius per visą darbo bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui buvo išmokėtas sutartas darbo užmokestis – 1205 Eur. 2023 m. gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis (1108,8 – 1197 Eur), 2023 m. birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėn., buvo mokamas darbo užmokestis (942,48 – 990 Eur), 2023 m. kovo mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis (302,95 Eur), o 2023 m. vasario, balandžio mėn. ir nuo 2023 m. gruodžio mėn. užsieniečiui darbo, apie septynis mėnesius, užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
Migracijos departamentas 2024-05-23 priėmė Sprendimą Nr. 24S128518, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760224603, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateike? nore?damas gauti leidima? laikinai gyventi, neatitinka tikrove?s, asmuo neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktose diskrecijos ribose.
Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Bendrove?je i?darbintas nuo 2022 m. balandžio 15 d., tačiau tik tris me?nesius uz?sieniec?iui buvo is?moke?tas pras?yme de?l leidimo laikinai gyventi is?davimo ir tarpininkavimo ras?te nurodytas moke?tinas me?nesinis darbo uz?mokestis – 1205 Eur. Atsakovui atlikus patikrinimą, jo metu nustatyta, kad uz?sieniec?iui tam tikrais laikotarpiais Bendrove?je buvo mokamas darbo uz?mokestis, kuris nėra lygus sutartam atlyginimui ir yra net mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatytą MMA. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, pripažino, bet teigia, kad užsiima individualia veikla ir tai laikytina, jog jis dirba.
Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, jog turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas buvo su šia tvarka supažindintas.
Analizuojant reguliarių pajamų kriterijų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat aktualu tai, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (2023 m. – 840 Eur; 2024 m. – 924 Eur).
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog pareiškėjas ginčijo jam išmokamą darbo užmokestį, kad darbo santykiai nutrūko dėl darbdavio kaltės. Priešingai, pareiškėjas nuo 2023-02-28 vykdo individualią veiklą, bet nepateikia jokių įrodymų apie esamą finansinę situaciją.
Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuris sukelia jam neigiamas pasekmes, jis privalės išvykti iš šalies, o tai paveiks jo darbo ir asmeninį gyvenimą, padarys neatitaisomą, didelę žalą. Be to, priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.
Konstatuotina, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Vien dėl to, kad pareiškėjas nori pasilikti ir jam patinka gyvenimas Lietuvos Respublikoje, savaime nekyla prielaida, kad pareiškėjas turi glaudžius ryšius su Lietuva. Pažymėtina, kad pareiškėjo ryšiai su valstybe yra trumpalaikio pobūdžio, o tokių ryšių turėjimas nereiškia, kad asmuo atitinka sąlygas, numatytas leidimui laikinai gyventi gauti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad pareiškėjas nepatvirtina turėjęs kitų pragyvenimo lėšų, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje tačiau, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, šių aplinkybių nenurodė, liudija, kad teikiant prašymą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų ieškojęs kito darbo arba būtų prašęs išduoti leidimą pakeisti darbdavį.
Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo pradžios gavo tik tris mėnesius įsipareigoto jam mokėti darbo užmokesčio, neleidžia abejoti, kad faktiškai nebuvo laikomasi darbo sutarties sąlygų.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, aplinkybių, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis, nepateikė ir teismui pateiktame skunde.
Pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, pateiktos is?samios ir motyvuotos is?vados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Įvertinus ginčijamo akto turinį laikytina, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio l5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos proporcingumo principas, valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei interesų pusiausvyra. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t.y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Be to, pareiškėjui teismui nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo ir kiti principai, ar teisės aktų reikalavimai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024-05-23 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S128518, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760224603, galiojusį iki 2025-02-10.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.