Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-17-772/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2-17-772/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00012-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Stubry, Jonas Stubrys
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos, M. M., A. M.
Pareiškėjas
VSDFV Šiaulių skyrius
Civilinė byla Nr. 2-17-772/2012Proceso Nr. 2-07-3-00012-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 112.;117.2.;128.20 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 06 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei V. P., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei T. B., suinteresuotam asmeniui M. M., neatvykus suinteresuotam asmeniui A. M., apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta viešu skelbimu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyrius prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija, M. M. ir A. M. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą ir patvirtinti VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą dėl mirusiajam A. M. susidariusios 672,68 Lt permokos.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje (toliau -VSDFV Šiaulių skyrius) valstybinio socialinio draudimo pensiją gavęs A. M. a/k (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini). Šio mirusiojo asmenybė buvo nustatinėjama, todėl ilgą laiką kūnas nebuvo atpažintas. Mirties liudijimas jo artimiesiems buvo išduotas tik 2009-11-09. Dėl šios priežasties VSDFV Šiaulių skyrius apie jo mirtį sužinojo tik tuomet, kada jo giminaičiai kreipėsi dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo, t.y. 2009-11-09. Turimais duomenimis palaidojo jį tolimi giminaičiai. VSDFV Šiaulių skyrius už lapkričio mėnesį A. M. pervedė į jo nurodytą sąskaitą, esančią AB „Swedbanke“ netekto darbingumo pensiją 640,18 Lt ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją. Tokiu būdu A. M. buvo permokėti 672,68 Lt.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (Žin. 1994, Nr. 59-1153; Žin. 2005, Nr. 71-2555) (toliau - Pensijų Įstatymas) 41 straipsnio 2 d. valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją, o pagal to paties straipsnio 4 d., pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Šiuo pagrindu 2009-11-09 VSDFV Šiaulių skyrius priėmė sprendimus Nr. 46 ir 47 dėl permokų nustatymo.

Užklausus kredito įstaigą AB Swedbank, į kurią buvo vedama šio asmens pensija, 2010-07-27 buvo gautas atsakymas, kad A. M. sąskaitoje yra 673,40 Lt pinigų likutis. VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl šios susidariusios permokos ne dėl VSDFV Šiaulių skyriaus kaltės sugrąžinimo, pridėjo visus reikiamus dokumentus, nurodė, kad paveldėtojų nėra, tačiau 2010-09-08 raštu Nr. SR-40300 bankas atsisakė grąžinti susidariusią permoką.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. l d. mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos yra paveldimos - pereina mirusiojo įpėdiniams pagal įstatymą ir įpėdiniams pagal įstatymą. Šiuo atveju nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, todėl pagal CK 5.62 str. 1 d. 3 p. turtas pereina valstybei. Kadangi po A. M. mirties jo sąskaitoje liko 672,68 Lt ne dėl VSDFV Šiaulių skyriaus kaltės patekusi pinigų suma, todėl VSDFV Šiaulių skyrius šiai sumai turi būti pripažintas kreditoriumi. Palikėjų kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką reglamentuoja CK 5. 63 normos. Pagal šios normos l d. palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 str. 1 d. 4 p. teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Pagal nusistovėjusią tvarką analogiškoje situacijoje kredito įstaigos grąžindavo be pagrindo patekusius pinigus į VSDFV Šiaulių skyriaus sąskaitą, pateikus duomenis apie pensijos gavėjo mirtį. Šiuo atveju kredito įstaigai negrąžinus pinigų, VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškinys buvo atmestas pirmosios instancijos teismo, o kadangi pagal tuo metu galiojusį įstatymą dėl mažos ieškinio sumos jis negalėjo būti apskųstas, jis liko neapskųstas. Tokiu būdu buvo praleistas 3 mėnesių terminas.

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CK 5.1 str., 5.62 str. 1 d. 3 d., 5.63 str. 4 d., Lietuvos Respublikos CPK 579, 580 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin. 1994., Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555) 41 straipsniu, pareiškėjas teismo prašė:

Atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą ir patvirtinti VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą dėl mirusiajam A. M. a/k (duomenys neskelbtini) susidariusios 672,68 Lt permokos, esančios jo vardu sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank Šiaulių skyriuje.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir nurodė šiuos motyvus.

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) gautas VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimas pratęsti 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui į (duomenys neskelbtini)mirusio palikėjo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), palikimą ir patvirtinti 672,68 Lt kreditorinį reikalavimą. Pareiškime nurodyta, kad kreditorinį reikalavimą sudaro po palikėjo mirties į jo sąskaitą Swedbank AB pervesta pensijos suma.

Atsiliepimas

Pateikdami atsiliepimą pažymime, kad susijusių su valstybės galimai paveldėtino turto perėmimu VMI funkcijų atlikimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str. nuostatomis, suėjus visų eilių įpėdiniams pagal įstatymą nustatytam 18 mėnesių palikimo priėmimo terminui, apskričių valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - AVMI) pradeda valstybės galimai paveldėtino turto paveldėjimo procedūras.

Paveldėtino turto paveldėjimo procedūras AVMI pradeda gavusi informaciją - pranešimą apie galimai valstybės paveldėtina turtą (Taisyklių 43, 44 p.). 2011-11-07 buvo gautas VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinys dėl priteisimo iš VMI A. M. išmokėtos po jo mirties pensijos. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-12-27 nutartimi civ. byloje Nr. 2-8028-797/2011 paliko ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovas jį atsiėmė. VMI gautą ieškinį traktuodama kaip pranešimą apie valstybės galimai paveldėtina turtą, pradėjo paveldėjimo procedūras. Iki buvo gautas VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinys, jokios informacijos apie A. M. valstybės galimai paveldėtiną turtą VMI negavo.

CK 5.50 str. 1, 2 d. nurodyta - įpėdinis (taip pat valstybė), kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kad valstybė paveldėtų palikėjų turtą, VMI turi atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu ir paveldėtino turto paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimu (CK 5.66 str,). Reziumuojant, tik nustačius, kad palikėjų turtas yra paveldėtinas valstybės ir gavus visus valstybės teise į palikimą patvirtinančius dokumentus, VMI gali pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką reglamentuoja CK 5.63 str. teisės normos, kurios yra imperatyvios. Teisės teorijoje imperatyvios teisės normos apibūdinamos kaip griežtai formuluojančios paliepimą ir neleidžiančios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti.

Minėtame CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena (CK 5.2 str.). CK 5.63 str. 1 d. 4 d. numatyta, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarkos nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (LAT 2011-05-17 nutartis Nr. 3K-3-243/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė atsako už palikėjo kreditorių skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3d.). Manome, kad valstybės paveldėtą turtą administruojančios teritorinės mokesčių inspekcijos teisinė padėtis analogiška testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į CK 1.8 str. 1 d. civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikoma įstatymo analogija, todėl AVMI patirtų išlaidų apmokėjimo tvarka turėtų būti analogiška testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus patirtų išlaidų apmokėjimo tvarkai, t .y. AVMI turi teisę atimti su turto perėmimu ir administravimu, susijusias išlaidas (CK 5.55 str. 4 d., 5.38 str., 5.39 str., 5.65 str., 4.249 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo patvirtinti jo kreditoriuj reikalavimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriaus 579 str. nuostatomis. Pagal šio straipsnio nuostatas nagrinėjami pareiškimai dėl faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo klausimais. Todėl manome, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą gali būti nagrinėjamas pagal CPK 579 str. nuostatas.

Pareiškėjas prašo pratęsti 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kadangi terminas buvo praleistas dėl to, kad iš karto nebuvo identifikuota mirusio A. M. asmenybė, pareiškus ieškinį (pagal nusistovėjusią praktiką) dėl priteisimo permokėtos pensijos iš Swedbank AB, teismas ieškinį atmetė. VMI nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą, galima laikyti svarbiomis.

Vykdant teismo nurodymą, informuojame, kad gavus aukščiau minėtą ieškinį VMI pradėjo A. M. galimai valstybės paveldėtino turto paveldėjimo procedūras. Buvo pateikti paklausimai visiems Lietuvoje registruotiems bankams dėl visų rūšių sąskaitų, indėlių, ir kt. Swedbank AB 2011-12-14 raštu Nr. S/14109 informavo, kad A. M. sąskaitose yra 674,03 Lt. Kituose bankuose A. M. sąskaitų, indėlių ir kt. neturėjo. VMI darbuotojai, atlikę turimų duomenų bazių peržiūrą, nustatė, kad A. M. vardu nėra užregistruota autotransporto priemonių, nekilnojamojo turto, testamentų registre nėra įregistruotų A. M. testamento ir palikimo priėmimo faktų. Atlikus visas reikalingas užklausas ir nustačius, kad yra teisinis pagrindas valstybei paveldėti A. M. turtą, VMI kreipsis į notarų kontorą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.

VMI darbuotojai, atlikę Gyventojų registro duomenų bazės peržiūrą nustatė, kad A. M. turi įstatyminius įpėdinius: motiną M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), sūnų A. R., gyv. (duomenys neskelbtini)

Informuojame, kad nuo 2011-10-04 VMI vykdo funkcijas susijusias su valstybės paveldėtinu turtu (užklausų pateikimu, turto perėmimu, jo realizavimu, atsiskaitymu su palikėjo kreditoriais, kai pateikti reikalavimai yra pagrįsti) ir atstovavimu teismuose bylose, kuriose sprendžiami klausimai susiję su valstybės paveldėtinu turtu. Todėl manome, kad suinteresuotu asmeniu į bylą turėtų būti įtraukta VMI.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis CK 5.50 str., 5.63 str. nuostatomis, suinteresuotas asmuo VMI teismo prašė:

Tenkinti VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimą pratęsti 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti į (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą ir patvirtinti 672,68 Lt kreditorinį reikalavimą.

Įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vietoje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Suinteresuotas asmuo savo nuomonę dėl pareiškėjo pareiškimo grindė į bylą pateiktais rašytinais įrodymais.

Teismas 2012-01-24 nutartimi tenkino Šiaulių apskrities VMI prašymą ir pakeitė šį suinteresuotą asmenį kaip netinkamą proceso šalį įtraukdamas į bylą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Suinteresuoti asmenys: M. M. ir A. M. atsiliepimo (nuomonės) dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pakartojo pareiškime nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti visiškai.

Suinteresuoto asmens VMI atstovė irgi pritarė pareiškėjo atstovės prašymui bei prašė teismo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad suinteresuotas asmuo valstybės vardu jau kreipėsi į Šiaulių m. VI - ojo notarų biuro notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini)mirusio A. M., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), po mirties likusį turtą – pinigines lėšas, esančias Swedbank AB banko sąskaitoje, kurių niekas nepaveldėjo. Vadovaujantis LR CK 5.63 str., nurodė, kad kiti kreditoriniai reikalavimai nepareikšti.

Teigė, jog Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. nuostatos numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl, vadovaujantis CK 5.66 str., suinteresuotas asmuo notaro prašė VMI prie FM, atstovaujančiai valstybę, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į velionio A. M. palikimą.

Suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog Sodrai būtų grąžinta Swedbank AB esamą 672,68 Lt permoką. Taip pat pripažino, kad gavo iš Sodros ne tik laidojimo pašalpą, bet ir velioniui sūnui skirtą pensiją už du mėnesius.

Suinteresuotas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta viešo skelbimo būdu internete, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.).

Ši nuostata taikoma tik tiems reikalavimams, kurie pareikšti prieš atsirandant palikimui (t. y. iki palikėjo mirties momento). Bendrąja tvarka tenkinami reikalavimai atlyginti palikėjo laidojimo, kapo tvarkymo, palikimo saugojimo, administravimo, išlaikymo (į palikimo sudėtį įeinančių daiktų remonto, gyvulių priežiūros ir pan.) išlaidos ir kiti reikalavimai, pareikšti atsiradus palikimui.

Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavi­mus, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali šį praleistą terminą pratęsti. Nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti taikomas tik asmeninėms palikėjo prievolėms, kurios nesusijusios su jo ūkine komercine veikla. Tai gali būti juridinių ir fizinių asmenų reikalavimai, išplaukiantys iš palikėjo sudarytų sutarčių, kitų asmenų turtui padarytos žalos, taip pat žalos, padarytos sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, kreditorių reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

Trijų mėnesių terminas netaikomas tokiems reikalavimams pareikšti:

1) daiktiniams teisiniams reikalavimams (daikto valdymo gynimui (CK 4.34-4.35 str.), daikto išreikalavimui iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), nuosavybės teisės gynimui nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 5.98), ir kita ( CK 4.99, 4.110, 4.159 str.);

2) valstybės institucijų reikalavimams, atsiradusiems ne iš civilinių teisinių santykių (pajamų, pelno, turto ir kitokių valstybinių ir vietinių mokesčių ir rinkliavų);

3) reikalavimams apmokėti komunalines paslaugas, susidariusį komunalinių paslaugų įsiskolinimą, nes komunalines paslaugas teikiančios įmonės tokius reikalavimus paslaugų vartotojams pateikia kiekvieną mėnesį ir jie turi būti patenkinti per CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą;

4) reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutarimus ar nutartis.

Palikėjo kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimą priėmusiems įpėdiniams. Jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba net nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui. Nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai gali pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas sukelia tokių pačių teisinių padarinių kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui. Tai informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis, priėmęs palikimą, tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį pagal CPK nuostatas, o jau teisme pareikštas ieškinys nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka.

Teismas, gavęs palikėjo kreditoriaus pareiškimą, informuoja atsiradusius įpėdinius apie palikėjo kreditorių reikalavimus. Be to, kreditorių reikalavimai įtraukiami į palikėjo turto apyrašą. Jie tenkinami CPK nustatyta bendrąja tvarka.

Kreditoriai reikalavimus pateikia neatsižvelgdami į tai, suėjo jų įvykdymo terminas ar nesuėjo. Kreditorius gali reikalauti, kad pareikštas reikalavimas būtų įvykdytas iš paveldimo turto. Jis gali susitarti su įpėdiniu, kad reikalavimas bus įvykdytas suėjus jo terminui. Be to, reikalavimo turinį nebūtinai turi sudaryti pinigų sumokėjimas. Palikėjas galėjo būti sudaręs sutartis atlikti tam tikrus darbus, suteikti paslaugas. Jeigu įpėdiniai neprisiima arba negali prisiimti pareigų pagal tokią palikėjo sudarytą sutartį, reikalavimo turinį gali sudaryti reikalavimas nutraukti sutartį ir atsiskaityti pagal sutarties sąlygas ir galiojančius įstatymus.

Nustatyta reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, nes pagal CK 4.175 straipsnio 9 dalį ir 4.207 straipsnio 1 dalį daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui hipoteka ir įkeitimu užtikrintas reikalavimas išlieka ir gali būti tenkinamas išieškant iš įkeistų daiktų vertės ar turtinių teisių.

Nustatyta reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma ir kai reikalavimai yra pareikšti pa­veldimai individualiai (personalinei) įmonei ar ūkininko ūkiui, nes įmonė ar ūkininko ūkis yra ūkinės komercinės veiklos subjektai ir jų sudarytos sutartys turi būti vykdomos neatsižvelgiant į savininko ar vieno iš savininkų mirtį. Išimtį sudaro atvejai, kai individualiai personalinei įmonei iškeliama bankroto byla ar ūkininko ūkis tampa nemokus.

Teismas turi teisę pratęsti kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, nes šis terminas nėra naikinamasis. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenurodyta. Šitai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo ne daugiau kaip treji metai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė VSDFV Šiaulių skyriuje valstybinio socialinio draudimo pensiją gavęs A. M.. Mirusiojo asmenybė buvo nustatyta tik 2009-11-09, tuomet artimiesiems buvo išduotas ir velionio mirties liudijimas, o pastarieji kreipėsi į pareiškėją dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių laiku nebuvo konstatuotas velionio A. M. mirties faktas ir todėl laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30 į jo asmeninę sąskaitą esančią Swedbank AB buvo pervesta 640,18 Lt netekto darbingumo pensija ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, iš viso 672,68 Lt suma.

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs CK 5. 63 str. 1 dalies reikalavimas netaikomas valstybės institucijų reikalavimams, atsiradusiems ne iš civilinių teisinių santykių. Velionio A. M. ir pareiškėjo teisiniams santykiams reguliuoti kaip ir nurodė pats pareiškėjas taikytinos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (VSDPĮ) nuostatos. Tokiu būdu pareiškėjo nesaisto CK nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo termino, nes šio kodekso nuostatos nereguliuoja pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos, o pareiškėjų ir pensijų gavėjų teisinius santykius nustato viešosios teisės nuostatos, tai yra jau minėtas VSDPĮ. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą atmestinas.

Tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jo reikalavimui irgi gali būti taikomas trejų metų terminas, kuris tuo pačiu yra ir naikinamasis (CK 5.63 str. 4d.).

Atskirai paminėtina, kad suinteresuotas asmuo irgi neprivalo laukti 18 mėnesių termino pabaigos kreiptis į notarą atsiradusiam palikimui valstybės vardu priimti, jeigu nėra velionio įpėdinių pagal CK 5. 11 str. 1d. nurodytas eiles (CK 5 str. 62 str. 1d. 2, 3p.).

VMI 2012-03-08 kreipėsi į Šiaulių m. VI –ojo notarų biuro notarą su prašymu išduoti valstybės vardu paveldėjimo teisės liudijimą į velionio A. M. palikimą, kadangi kitų įpėdinių nėra (CK 5.62 str., 5. 66 str.).

Iš pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad jis į velionio A. M. asmeninę sąskaitą, esančią Swedbank AB yra pervedęs 672,68 Lt (b.l.4-5). Ši suma kaip jau yra aukščiau nurodyta laikytina permoką kuri velioniui nepriklausė. Dėl jos pretenzijų pareiškėjui nei VMI, nei M. M. ar A. M. nereiškė, todėl pripažintina, kad ginčo nei dėl jos dydžio, nei dėl nuosavybės teisės, tarp bylos dalyvių nėra.

Esant aukščiau nurodytiems teisiniams faktams pripažintina, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę į valstybės vardu velionio A. M. palikimą priėmusią VMI dėl 672,68 Lt permokos grąžinimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas sutinka su suinteresuoto asmens VMI atsiliepime nurodytu teisiniu argumentu, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į visą permokos sumą nėra absoliuti, atsižvelgiant į galimas su velionio A. M. palikimo priėmimu ir administravimu, susijusias išlaidas (CK 5. 55 str. 4d., 55.38 str., 5.39 str., 5.65 str., 4.249 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 straipsnio 2 dalis nurodo, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusiojo A. M. paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (b.l.41).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniu teismas,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (į/k 28867780) 672, 68 Lt kreditorinį reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (į/k 188659752) priėmusiai A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Stubrys