- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-483-577/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 1 860,06 Eur turtinės žalos atlyginimo, 83,47 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. įvykio metu, kuomet nuo namo kamino atitrūkusi plyta per stoglangį įkrito į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jam buvo padaryta žala. Įvykio metu butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo remonto kainą ir kompensavo draudėjui žalą išmokėdama 1 860,06 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, privalėjo prižiūrėti pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau žala iki šiol neatlyginta. Dėl iki įvykio stogo dangos keitimo ieškovė pažymėjo, kad darbai buvo atlikti tik 17 kv. m plote, byloje nėra duomenų, kodėl nebuvo remontuojamas visas stogas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas.
2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei nurodė, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, neįrodinėjo būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio mėnesį buvo atlikti stogo dangos remonto darbai, todėl atsakovės veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Pasak atsakovės, administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai, išskyrus atvejus, kai kompetentingi subjektai nustato, kad bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 1 860,06 Eur žalos atlyginimo, 83,47 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 943,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įvykio priežasties iš esmės neginčijo, įvertinęs ieškovės pateiktas nuotraukas pripažino įrodyta aplinkybę, kad žala buvo padaryta nuo kamino atitrūkusios plytos. Teismas padarė išvadą, kad žala buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, turėjo pareigą užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas). Remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad būtent techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų pavestas funkcijas. Kadangi dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdė savo funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, jų būklės įvertinimu ir užtikrinimu, atsakovė nepateikė, todėl sprendė, kad pagrindo konstatuoti tinkamą atsakovės pareigų atlikimą, rūpinantis ir užtikrinant tinkamą objektų būklę ir žalos atsiradimo prevenciją, nėra.
6. Teismo nuomone, atsakovė siaurinamai aiškina savo funkcijas, jas susiedama išimtinai su butų savininkų valios įgyvendinimu. Atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka uždavinys užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. 2020 m. gruodžio 9 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas, teismo vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad dėl netinkamos stogo būklės yra atsakingi išimtinai butų ir kitų patalpų savininkai, nes pateiktas dokumentas neinformatyvus. Taip pat teismas nurodė, kad Atliktų darbų priėmimo akte Nr. TP-STG0-V20-331799-3 už 2020 m. spalio mėnesį, 2021 m. sausio 12 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui, užfiksuoti darbai nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu žalos padarymo atveju ir nepatvirtina atsakovės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint kamino būklę. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra nustatyti. Įvertinęs žalos kilimo priežastį ir atsiradusius patalpų apgadinimus, teismui nekilo abejonių, kad žala padaryta būtent dėl įkritusios plytos, todėl priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taipogi laikė nustatytu.
7. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai žalos dydį nustatė pagal apgadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą. Atsakovės argumentus, kad apskaičiuojant žalą nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, teismas laikė šiai bylai neaktualiais, nes iš ieškovės pateiktų žalos dydžio įrodymų matyti, jog didžiausią nuostolių dalį sudaro darbų kaina, taip pat pakeisto stoglangio vertė. Įvertinęs padarytos žalos ir jos pašalinimo kaštų pobūdį, teismas padarė išvadą, kad pagrindo žalos dydį mažinti dėl buto nusidėvėjimo nėra. Kitus atsakovės argumentus, kuriais ji nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, teismas vertino kaip nesusijusius su nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais, nes jais nurodomos aplinkybės, kurių nagrinėjamoje byloje nėra (ginčijamos sumos, kurios į sąmatą nėra įtrauktos, (papildomų medžiagų vertė, statybvietės išlaidos ir pan.), taip pat keliami klausimai dėl užlietam butui padarytos žalos pagrįstumo). Teismas konstatavo, kad reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1 860,06 Eur nuostolių atlyginimo.
8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, ir konstatavęs atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, teismas ieškovės reikalavimą dėl 83,47 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos (už 417 dienų) pripažino pagrįstu ir tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
9.2. Teismas atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Neaišku, kodėl teismas vertino, jog atsakovė neginčijo žalos priežasties, nors atsiliepime aiškiai nurodyti argumentai dėl žalos nepagrįstumo. Teismas nepagrindė, kuo remdamasis nustatė, jog pateikti argumentai yra bendrojo pobūdžio ir neturėtų būti vertinami.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovės kaltę teismas nustatė remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad pro stoglangį įkrito plyta. Pažymi, kad ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovės neveikimo nukritusi plyta, būtent nuo atsakovės administruojamo namo (duomenys neskelbtini). Procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso įrodinėjimo pareiga.
9.4. Teismas netinkamai argumentavo, kad dar iki įvykio datos visiems butų ir kitiems patalpų savininkams pasiūlytas fasado ir stogo atnaujinimo projektas neįrodo tinkamo atsakovės pareigų vykdymo. Administratorius savo funkcijas vykdo įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Įstatymas aiškiai reglamentuoja bendrojo naudojimo objekto valdymo sprendimų priėmimo tvarką ir subjektus. Apeliantės teigimu, neaišku, kodėl leistinas įrodymas teismui nepakankamas. Be to, teismas gali pareikalauti papildomų įrodymų.
9.5. Ieškovė (draudikas) draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui išmokėjo visapusiškai neištyrusi įvykio aplinkybių. Teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovė tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, t. y. turėjo patikrinti, ar ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia realių nuostolių dydžio, teismui buvo pagrindas regresinį ieškinį atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
9.6. Teismo sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja aktualiai teismų praktikai ir teisėms aktams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, jog ieškovė gavo pranešimą apie 2021 m. sausio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu sugadintą turtą (pro stoglangį įkritusią plytą, išdaužtą langą, sugadintą vonią, plyteles, sienas ties langu), kuris buvo draustas Būsto draudimu ieškovės įmonėje. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo turto remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 1 860,06 Eur draudimo išmoką. Teigdama, kad turtas buvo apgadintas nuo namo kamino atitrūkusios plytos, ir kad namo administratorė (atsakovė), neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios konstrukcijos bei iki įvykio neorganizavusi jos remonto elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
13. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė neginčijo žalos priežasties. Pasak apeliantės, ji atsiliepime aiškiai nurodė argumentus dėl žalos nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės teiginiams. Atsakovės atsiliepime nurodyta, jog „ieškovė apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. [...] Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio“. Tokie argumentai pagrįstai pripažinti bendro pobūdžio - jie nesusieti su konkrečiomis bylos aplinkybėmis bei įrodymais.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų (kurių atsakovė apeliaciniame skunde neįvardino), ir kad teismo sprendimas pagrįstas spėjimu ar prielaidomis. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas tyrė ieškovės pateiktus įrodymus, ir vadovaudamasis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad žala padaryta dėl nuo kamino atitrūkusios plytos. Atsakovė apeliaciniame skunde cituodama teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, taip pat ginčui aktualią teismų praktiką, įrodinėjimo taisykles, argumentų, susijusių su konkrečiais teismo aptartais įrodymais, jų vertinimu, nenurodė.
16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-47-403/2023). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.
17. Šioje byloje ieškovė, teigdama, kad buto apgadinimai atsirado dėl nuo kamino atskilusios ir į butą per stoglangį įkritusios plytos, pateikė, be kita ko, nuotraukas, kuriose užfiksuotas šalia stoglangio esantis mūrinis kaminas, į butą įkritusi plyta, išdaužtas stiklas. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis logikos dėsniais ir nesant jokių duomenų apie kitą galimą turto apgadinimo priežastį, sudarė pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad žalą sukėlė būtent nuo kamino atkilusi plyta. Apeliantė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaminas buvo (yra) tinkamos būklės, kad nėra atskilusių plytų, nenurodė. Pažymėtina, jog ieškovės 2021 m. balandžio 6 d. pretenzijoje nurodyta, kad draudėjas buvo kreipęsis į UAB „Mano būstas Vilnius“ dėl netvarkingo kamino, ir tai, kad atsakovė į pranešimą nereagavo bei problemos laiku nesprendė. Atsakovė procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės taip pat neneigė, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, procesiniuose dokumentuose teikė argumentus ir įrodymus apie savo atliktus veiksmus, susijusius su stogo priežiūra.
18. Apeliantė taip pat nesutinka, kad iki įvykio visiems butų ir kitiems patalpų savininkams pasiūlytas fasado ir stogo atnaujinimo projektas neįrodo tinkamo atsakovės pareigų vykdymo. Teigia, jog teismas deklaratyviai nurodo, jog butų ir kitų patalpų savininkams siūlyti darbai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime detaliai, tiek teisiniais, tiek faktinėmis aplinkybėmis, motyvavo sprendimą (išvadas) dėl atsakovei tenkančios atsakomybės už minėto įvykio metu turtui padarytą žalą.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017).
20. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, Reglamente (87 punktas) nustatyta namo būklės vertinimo tvarka, ją atliekantys subjektai bei periodiškumas. Pagal 96 punktą, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose (Reglamento 101 punktas).
21. Taigi atsakovės pareigų tinkamą vykdymą patvirtina būtent teisės aktuose nurodyti dokumentai. Teismas tyrė bei pasisakė dėl atsakovės pateikto 2020 m. gruodžio 9 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolo, t. y. kad jis yra neinformatyvus, iš jo neaišku, dėl ko konkrečiai buvo balsuojama, ar atsakovė buvo nustačiusi stogo trūkumus, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti ir kokie konkretūs darbai (kokios apimties, turinio ir pan.) buvo planuojami ir ar buvo planuojami, kokiu laikotarpiu ir pan. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto abstraktaus pobūdžio teiginius, jų nesiedama su konkrečiais teismo sprendimo motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protokole suformuluotas savininkams balsavimui pateiktas klausimas „Fasado, stogo tvarkymo darbų projekto parengimas“, neatskleidžia administratorės atliktų namo būklės (įskaitant kamino) vertinimų, namo savininkų informavimo apie kamino būklę. Toks įrodymas nepakankamas konstatuoti, kad administratorė ėmėsi tinkamų veiksmų, organizuodama namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimą. Apeliaciniame skunde minimas savininkams pasiūlytas fasado ir stogo atnaujinimo projektas į bylą nebuvo pateiktas (balsavimo protokole buvo siūloma balsuoti tik už projekto parengimą). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria teismo atliktam atsakovo pateiktų įrodymų vertinimui. Protokolas neatskleidžia, ar buvo nustatyti kamino trūkumai, ir kokio pobūdžio stogo tvarkymo darbų projektą rengti siūlė administratorius. Atliktų darbų akte Nr. TP-STG0-V20-331799-3 nurodyti darbai (šlaitinio stogo dangos remontas, keraminių čerpių; lietaus nuvedimo sistemos, užterštos sąnašomis ir purvu, valymas, latakų) nesusiję su kamino būklės remontu. Apeliantė nenurodė ir nepateikė duomenų, ar buvo (kada) apžiūrėtas kaminas. Pažymėtina, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs tarp dviejų privačių verslo subjektų, įstatymas riboja teismo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tokio pobūdžio bylose. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, kad teismas galėjo pareikalauti papildomų įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Teigdama, jog teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, atsakovė apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo su priteistos žalos suma argumentų taip pat nenurodė. Dėl procesiniuose dokumentuose paminėtų su žalos dydžiu susijusių motyvų pirmosios instancijos teismas pasisakė, tačiau teismo išvadų apeliantė neginčija.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.