Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-895-193/2011

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00012-2011-1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 145 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;pagal BK 165 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šios bausmes subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 9 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 214 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams;pagal BK 215 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;pagal BK 165 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo D. G. priteista 1700 Lt nukentėjusiojo D. R. naudai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su D. G. 2011 m. kovo 16 d. apie 16 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, V. P. jėga atstūmus pravertas V. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prieš bute buvusios nepilnametės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), valią, neteisėtai įsibrovė į gyvenamąją patalpą, kur abiem pareikalavus patildyti bute grojusią muziką, reikalaujant pataisyti kavos ir pagrasinus nužudyti, bei V. P. įrėmus peilį nepilnametei nukentėjusiajai į kaklą, o D. G. įrėmus peilį nepilnametei K. P. į pilvą, bendrais veiksmais grasino nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po ko V. P. išeidamas iš buto slapta pagrobė buto koridoriuje buvusius K. P. priklausančius 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ su 4,50 Lt vertės TELE-2 SIM kortele ir 300 Lt vertės fotoaparatą „Kodak“ su 20 Lt vertės atminties kortele, - viso pagrobė svetimo turto už 524,50 Lt.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 2 d. apie 14 val. 35 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pas D. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo – slapta pavogė svetimą D. R. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę VISA Nr. (duomenys neskelbtini), bei šią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai prie savęs laikė iki 22 val.

Be to, D. G. nuteistas ir už tai, kad jis 2011 m. sausio 2 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – D. R. išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę VISA Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Tilto g. 2, Kėdainių m., neteisėtai inicijavo penkias ir atliko tris finansines operacijas, t.y. įdėjęs į bankomatą mokėjimo priemonę – AB SEB banko D. R. išduotą mokėjimo kortelę VISA Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedęs jos tikrą PIN kodą, 14:57:12 inicijavo ir 14:58:08 nuėmė 1000 Lt bei 14:58:52 nuėmė 500 Lt, 21:39:58 inicijavo ir 21:40:46 nuėmė 200 Lt, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – D. R. priklausančius 1700 litų.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti jų ginamųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Apeliantai V. P. ir D. G. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jų nuteisimo už grasinimą nužudyti ir neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, o D. G. – dar ir dėl jo nuteisimo už sukčiavimą ir neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone bei jos panaudojimą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jų kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nesurinkta pakankamai jų kaltės įrodymų, be to, įrodymai neteisingai įvertinti. Apeliantai skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nuteistieji neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuotų BK 145 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios K. P., liudytojų E. U. ir V. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir parodymų atpažinti protokolais, kurių pagrindu konstatavo V. P. ir D. G. kaltę dėl jiems inkriminuotų grasinimo nužudyti ir neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantams, nuteistiems pagal BK 145 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti juos dėl jų nėra jokio pagrindo.

Apeliantai V. P. ir D. G. neneigia, kad 2011-03-06 apie 16 val. buvo nuėję prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, paskambinę ir kalbėję su jas atidariusia mergina, tačiau teigia į buto vidų nėję ir jokių veiksmų, nukreiptų prieš tą merginą, nedarę. Tokie nuteistųjų teiginiai paneigti byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji K. P. parodė, kad abu nuteistieji prieš jos valią, V. P. jėga atstūmus pravertas buto duris, įėjo į butą, kur V. P. įrėmus peilį jai į kaklą, o paskui D. G. įrėmus peilį jai į pilvą, grasino nužudyti ją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus nors ir netiesiogiai, bet dalinai patvirtino ir liudytojai E. U. bei V. P., parodę, kad nukentėjusioji po įvykio buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, kalbėjo apie bute apsilankiusių asmenų jai išsakytus grasinimus peiliu bei dėl to jaučiamą baimę. Motyvų, kodėl nukentėjusioji turėtų apkalbėti nuteistuosius, nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantai savo skunduose. Taigi netikėti nuo tyrimo pradžios duotais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys nėra jokio pagrindo. Be to pažymėtina, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuota ir nuteistojo V. P. skundu neginčijama, kad jis išeidamas iš buto slapta pagrobė buto koridoriuje buvusius K. P. priklausančius kaltinime nurodytus daiktus, - tai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus bei paneigia apeliantų teiginius dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarymo. Apeliantų skundo teiginiai apie tai, kad K. P. tas aplinkybes apie įsibrovimą bei grasinimą, peilio įrėmimą išgalvojo kaip pasiteisinimą dėl prarastų daiktų ar siekiant greičiau juos surasti, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusioji po įvykio skambino draugei, o ne policijai, priešingai apelianto V. P. subjektyviam manymui, pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nesudaro. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada apie V. P. ir D. G. grasinimų realumą, nes pats neblaivių nuteistųjų patekimas į butą prieš nukentėjusiosios valią, kalbos apie sėdėjimą kalėjime už nužudymą, žodiniai grasinimai atvažiuoti su draugais daryti tvarkos, peilio įrėmimas į kaklą bei pilvą ir žodžiu išsakomas grasinimas nužudyti, sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Netikėti K. P. parodymais apie jai išsakytų grasinimų turinį pagrindo nėra, nes apeliantai nepateikė jokių duomenų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą apkalbėti nuteistuosius. Taigi, teismo manymu, nuteistųjų K. P. atžvilgiu atliktieji veiksmai sąlygojo nukentėjusiosios supratimą, kad V. P. ir D. G. grasinimai nužudyti ją gali būti realūs. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje apeliantų V. P. ir D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., todėl išteisinti apeliantus iš pastarųjų nėra jokio pagrindo.

Apeliantas D. G. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuotų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, daiktų pateikimo protokolo duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo D. G. kaltę dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei jos panaudojimo. Todėl pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. nuteistam apeliantui D. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jų taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties apelianto D. G. parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nors nuteistasis D. G. neigia, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jis slapta pagrobė svetimą D. R. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, ją laikė prie savęs bei bankomate neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimus pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto D. G. subjektyvi deklaruojama tiesa skiriasi nuo teismo konstatuotų objektyvių aplinkybių. Nukentėjusysis D. R. parodė, kad įvykio dieną, bute esantiems asmenims girdint balsu pasakydamas PIN kodą, norėjo D. M. duoti savo banko mokėjimo kortelę, tačiau jai atsisakius ją paimti, kortelės daugiau savo valia niekam nedavė; grįžęs iš parduotuvės mokėjimo kortelę įsidėjo į piniginę ir padėjo kambaryje ant televizoriaus. Tuo metu bute be jo dar buvo jo draugė Ž. M., jos mama D. M., buvęs jo bendradarbis A. K. su savo draugu D. G.. A. K. ir D. M. 2011-01-02 pas jį lankėsi vieną kartą, po ko apie apie pietus išėjo ir tą dieną pas jį nebeatėjo. Tuo tarpu D. G. išėjęs apie pietus vėliau vėl sugrįžo į butą, po ko sekančią dieną ryte nukentėjusysis pastebėjo, jog jo banko mokėjimo kortelė padėta koridoriuje ant spintelės prie veidrodžio, kur jos niekada nededa, ir ne piniginėje, kur jis ją buvo įdėjęs. Tai pastebėjęs, D. R. patikrinęs savo banko kortelę pastebėjo joje pinigų trūkumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su nukentėjusiojo ir liudytojos Ž. M. parodymais, antrą kartą 2011-01-02 atėjęs D. G. demonstravo pinigus, rodė nemažai kupiūrų po 200 litų. Be to, kaip parodė Ž. M., 2011-01-02 D. G. antrą kartą vakare apsilankius pas nukentėjusįjį bute, Ž. M. kartu su D. G. buvo vienu metu išvykusi į parduotuvę, kur maisto produktus ir gėrimus pirko D. G.. Ši aplinkybė, nepaisant to, kad Ž. M. nematė D. G. besinaudojančio bankomatu, taip pat D. G. apsilankymų bei nebuvimo pas D. R. bute laikas, visiškai sutampa su banko pateikta informacija apie neteisėtai su D. R. banko kortele inicijuotų finansinių operacijų laiku. Būtent D. G. nebuvimo pas D. R. bute metu buvo neteisėtai inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos su nukentėjusiojo banko mokėjimo kortele. Paskutinė neteisėta finansinė operacija buvo inicijuota 21:39:58. Po šios finansinės operacijos atlikimo iki nukentėjusiojo pastebėjimo dėl jo banko kortelės buvimo vietos pasikeitimo namuose, pas D. R. bute lankėsi tik D. G.. Todėl akivaizdu, kad banko kortelės buvimo vietos pasikeitimas bei atitinkamai – su ja atliktieji neteisėti veiksmai yra sąlygoti būtent D. G.. Visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl D. G. kaltės jam atlikus inkriminuotus sukčiavimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei jos panaudojimo veiksmus nepalieka. Apelianto D. G. teiginiai apie liudytojų parodymų nepatikimumą ir kt. yra deklaratyvūs, jie tinkamai įvertinti apylinkės teismo nuosprendžiu.

Atsižvelgiant į šiuos bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė D. G. kaltę dėl BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo patvirtinančiais įrodymais. Todėl išteisinti apeliantą iš šių nusikaltimų nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų V. P. ir D. G. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliantas V. P. skunde iš esmės deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. P., o taip pat ir D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistųjų V. P. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.