Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1-3061-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31091-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31091-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3061-271/2019 medžiaga, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis nuo 2019 m. liepos 20 d., 21.00 val., iki 2019 m. liepos 22 d., 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktų metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis sutuoktinei L. Š. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje bei kraujosruvas dešinės akies vokuose ir junginėse, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Š. sveikatą.

Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios L. Š., liudytojo R. Š. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. Š. įtariamojo apklausos metu parodė, kad priklausomybės centruose nesilanko ir nėra gydytas nuo priklausomybių. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs ir gydytas psichiatrinėse ligoninėse taip pat nebuvo. Sunkių galvos traumų nėra turėjęs. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Pareikštas įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas. Kaltės nepripažįsta, nes nieko neatsimena. Neatsimena, kad būtų atlikęs pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus. Jis kartu su sutuoktine gyvena keturių kambarių bute, (duomenys neskelbtini), apie 29 metus. Butas priklauso žmonos tėvams. Su žmona sutaria gerai. 2019-07-20 grįžo po darbo namo apie 14 val., nuėjo pamiegoti, išgėrė 2-3 butelius alaus. Apie 21.00 val. išvedė į lauką šunį, grįžęs klausėsi muzikos, o vėliau nuėjo miegoti. Ką veikė žmona, jis neatsimena, žino, kad rėkė, bet apie ką - neatsimena, jis jos neklausė. Kas vyko po to, kai jis nuėjo miegoti, neatsimena. Tik atsimena, kai į butą atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 70-72). Kaltinamasis A. Š., įteikus galutinį 2019-09-11 pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, parodė, kad 2019-07-20 grįžo po darbo namo apie 14 val. Visą savaitgalį vartojo alkoholinius gėrimus. Pripažįsta, kad sudavė savo žmonai smūgius rankomis, sudavė jai smūgius kojomis, tikėtina, kad tarp jų buvo konfliktas. Tikslaus smūgių skaičiaus, eiliškumo, sekos nepamena, nes buvo stipriai girtas, bet pamena tai, kad iš tiesų padarė tai, kas parašyta įtarime, o būtent nuo 2019 m. liepos 20 d., 21.00 val., iki 2019 m. liepos 22 d., 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktų metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis sutuoktinei L. Š. į įvairias kūno vietas, dėl savo veiksmų gailisi, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Pasižada daugiau nesmurtauti (b.l. 76-78).

Šalies argumentai

Pareiškėjos L. Š. 2019-07-23 pareiškime nurodyta, kad nuo 2019-07-20 21.00 val. iki 2019-07-22 14.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis A. Š. mušė pareiškėją rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, bet daugiausia smūgių sudavė į galvos sritį. Dėl šių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (b.l. 6-7).

Nukentėjusioji L. Š. pirminės apklausos metu parodė, kad ji yra susituokusi su A. Š.. Jie kartu gyvena jau 29 metus. Gyvena dviese bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai jos sutuoktinis blaivus, tai viskas būna gerai, tačiau kai jis išgeria, jis nuolat naudoja prieš ją fizinį smurtą. Jis geria, kai jam būna išeiginės, o išeiginių turi nemažai, nes dirba kas trečią parą. Į policiją ji kreipėsi dėl jo veiksmų vieną kartą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji nesikreipdavo į policiją visais atvejais, kai jis ją mušė, nes bijojo, kad jis dėl to ją gali išvis primušti. Kai jis išgeria, būna labai neprognozuojamas ir agresyvus. Smurtą prieš ją naudoja jau apie penkerius metus ir ji jau negali kentėti. 2019-07-20 jos sutuoktinis grįžo po darbo neblaivus. Jis pradėjo prie jos kabinėtis, keikė necenzūriniais žodžiais, vėliau specialiai apipylė degtine ir vėliau jis ją rankomis ir kojomis daužė daugiausia į galvos sritį, ji dengėsi rankomis nuo jo smūgių užsidengdama galvą. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, ji nurodyti negali, tačiau jų buvo labai daug. Ji šaukė, rėkė „Ką tu darai?“, tačiau po šių žodžių jis mušė ją toliau. Vėliau jis apsiraminęs nuėjo miegoti. Kitą dieną, 2019-07-21, sulaukęs 10 ryto, kai pradeda prekiauti alkoholiu, jis išėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir grįžo namo. Namuose jis gėrė vienas. Prisigėręs jis vėl pradėjo prie jos kabinėtis, keikti necenzūriniais žodžiais, taip pat sakė „tu nieko neįrodysi, kad čia aš tave sumušiau“, dar buvo taip pat porą kartų trenkęs jai į galvą. Vėliau pabėgo iš namų ir grįžo vėl su alkoholiniais gėrimais. Išgėręs nuėjo miegoti. 2019-07-22 bandė suduoti jai vėl smūgius į galvą, tačiau nepataikė, ji jau negalėjo kentėti ir paskambino savo sūnui R., kad jis atvažiuotų ir išvežtų sutuoktinį kur nors. Sūnus atvažiavęs iškvietė jai greitąją pagalbą ir policiją. Vėliau sūnus ją išvežė iš namų į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji nepranešė policijai apie tai, kas vyko visą savaitgalį, nes labai bijojo, kad tai gali dar labiau jai pakenkti. Ji patyrė galvos sužalojimus, jai skauda galvą, jos nugara visa sumušta, taip pat ir veidas sumuštas. Jaučia stiprų skausmą galvos srityje ir ją pykina, todėl nori kuo greičiau išvykti ilsėtis (b. l. 20-22).

Nukentėjusioji L. Š. papildomai apklausta parodė, kad 2019-07-20 jos sutuoktinis A. Š., jai būnant kambaryje (miegamajame), gulint lovoje sudavė iki 10 smūgių ranka (kuria ranka ir kuria rankos dalimi, ji neatsimena) į kaktą kairėje pusėje (kiek smūgių, nežino), dešinį skruostikaulį (kiek smūgių, nežino), juto fizinį skausmą, į kairės rankos dilbį (kiek smūgių, nežino), juto fizinį skausmą, šia ranka dengė veidą nuo smūgių, bei spardė koja iki 5 smūgių (kuria koja ir kuria kojos dalimi, nežino) į kairės pusės klubą, juto fizinį skausmą. Ėmė šaukti, kad liautųsi, bet jis, jiems būnant svetainėje, jai sudavė ranka (kuria rankos vieta, nežino) penkis kartus į pakaušį, pajuto fizinį skausmą. Ar 2019-07-21 ir 2019-07-22 sutuoktinis ją mušė, neatsimena, nes buvo šoko būsenoje, visas laikas susimaišė, nesiorientavo laike, dienose. Sutuoktinis išgėręs alkoholio tampa priekabus, prikaišioja, kad ji turi kitą vyrą, kad vaikai ne jo ir pan. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Į polikliniką taip pat nesikreipė (b.l. 24-26).

Liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra L. Š. ir A. Š. sūnus. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), jo močiutės bute. Tėvai santuokoje jau apie 30 metų, o šiame bute jie gyvena apie 15 metų. Tėvas visą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau paskutinius tris ar keturis metus jis labai daug vartojo alkoholio. Tėvas dirba apsaugos darbuotoju kas trečią parą, ir kai jam būna išeiginės, jis visą laiką vartoja alkoholį. Kai tėvas būna blaivus, jis yra nervingas, tačiau kai išgeria, jis pasidaro neprognozuojamas ir labai agresyvus. Kiek jam žinoma, tėvas dažnai ir daug vartoja fizinį smurtą prieš jo mamą. Mama jam dažnai skundėsi dėl to, kad tėvas ją muša. Jis ne kartą tėvui bandė gražiuoju paaiškinti, kad toks elgesys yra nepriimtinas, buvo ir išvaręs iš namų, kad šis nemuštų mamos. Taip pat mamą ne kartą buvo išvežę ir į savo namus, ir pas sesę, ir pas močiutę, siekiant apsaugoti ją nuo tėvo, tačiau mama pradėdavo isterikuoti ir prašydavo, kad ją parvežtų į namus. Ji tikėjosi vis, kad tėvas pasikeis. Jam atrodo, kad mama pati į policiją nesikreipė, nes bijojo. Jis dėl to, kad tėvas muša mamą, praneša jau antrą kartą, tačiau, kiek jam yra žinoma, praeitą kartą, kai jis iškvietė policiją, mama atsisakė rašyti pareiškimą. 2019-07-22, apie 18.28 val., jam paskambino mama, ji buvo apsiverkusi ir pasakė "maldauju, pasiimk tu iš čia tėvą, nes aš jau nebegaliu". Jis, atvykęs pas ją į namus apie 18.45 val., pamatė, kad mama guli lovoje sumuštu veidu, o tėvas sėdėjo fotelyje su pilnu maišu alaus butelių ir degtinės. Tėvas jam pasakė, kad mama pati nukrito. Vėliau jis pamatė ant mamos rankų dideles mėlynes. Jo mama jam papasakojo tai, kad tėvas ją mušė, daužė, spardė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Ji pasakė tai, kad ją tėvas mušė visą savaitgalį, o į policiją mama nesikreipė, nes pasakė, kad bijojo. Taip pat minėjo, kad jai gaila tėvo mamos ir gėda. Butas atrodė netvarkingai, bute buvo išdaužyti veidrodžiai, kambarių durų stiklai, mėtėsi stiklo šukės. Jis iš karto paskambino iš šio buto bendruoju pagalbos numeriu 112 kviesdamas greitąją pagalbą bei policiją, nors mama prašė nekviesti. Tėvas tuo metu rėkė ir keikėsi. Atvykus greitajai pagalbai, medikai apžiūrėjo ją, tačiau ji atsisakė vykti į ligoninę. Policijos pareigūnai išvežė tėvą į komisariatą. Jis bute aprinko stiklo šukes, apsitvarkė ir išvežė mamą į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykus į jo namus, mama pradėjo skųstis, kad jai darosi silpna, svaigsta galva, pykina, matėsi panikos priepuoliai, pradėjo elgtis neadekvačiai, tai rėkė, tai ramiai kalbėjo, tai vėl rėkė, todėl jie pakartotinai iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi ją išvežė į Lazdynų ligoninę apžiūrai (b.l. 54-57).

2019-07-29 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas 2019-07-22 į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykusių pareigūnų. Įraše užfiksuotas pareigūnų, greitosios medicinos pagalbos mediko, A. Š., R. Š. bei pastarojo draugės pokalbis, kurio metu medikė paaiškina, kad mėlynės ant nukentėjusiosios kūno atsiradusios prieš keletą dienų (b.l. 10-11).

2019-08-08 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas R. Š. skambutis bendruoju pagalbos telefonu. Garso įraše, kuris darytas 2019-07-22 18.56 val., pranešėjas operatoriui nurodo, kad tėvas sumušė motiną. Nukentėjusiosios akys mėlynos ir veidas sumuštas (b.l. 14-16).

2019-08-16 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, atlikęs L. Š. medicinos dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą, jog L. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei kraujosruvos dešinės akies vokuose ir junginėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 35).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės "Vytis" vyriausiojo patrulio J. V. 2019-07-22 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019-07-22, apie 20.10 val. pranešėjas informavo, kad jo tėvas sumušė motiną. Atvykus į vietą nustatyta, kad L. Š. buvo sumušta, išsigandusi ir susijaudinusi, nuolat verkė, dėl įvykio paaiškino, kad ją sumušė sutuoktinis. Atvykę greitosios medicinos medikai nurodė, kad L. Š. galėjo būti sumušta prieš porą dienų (b.l. 8-9).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 95,11 Eur ieškinį dėl nukentėjusiosios L. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 41-43). Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus V. M. 2019-10-01 rašte Nr. 3S-11607 "Dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31091-19 atsisakymo" nurodyta, kad A. Š. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31091-19 (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. savo sutuoktinės L. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis sutuoktinei L. Š. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje bei kraujosruvas dešinės akies vokuose ir junginėse. Šie sužalojimai teismo medicinos eksperto vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas neblaivus¸ tarpusavio konflikto metu atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai apie prieš ją pavartoto smurto pobūdį buvo nuoseklūs. Kad ją sumušė būtent vyras, nukentėjusioji nuosekliai nurodė tiek sūnui, prašydama pastarojo pagalbos, tiek iškviestiems policijos pareigūnams, tiek pareiškime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Sumušimo žymės buvo objektyviai užfiksuotos medicininių apžiūrų dokumentuose, jas matė ir apie jas paliudijo nukentėjusiosios sūnus, pažymėjo policijos pareigūnai. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo tarp jų kilusiu konfliktu, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį –sutuoktinę. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas. A. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta. Kaltinamasis A. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 115). Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

A. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (neblaivumo požymis kaltinamajam neinkriminuojamas).

A. Š. neteistas (b.l. 97-98), administracine tvarka nebaustas (b.l. 110). Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b.l. 36-40). Dirba. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismo vertinimu A. Š. skirtina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmė, nesiekianti šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A.Š. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

NUSPRENDĖ:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

2) bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio,

3) bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-07-22 19.35 val. iki 2019-07-23 16.33 val. (vieną parą), parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš kaltininko neturtinei žalai atlyginti 95,11 eurų, kadangi žala jai atlyginta, ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomąją priemonę A. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski