- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- I-10365-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04691-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. U. skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 27 d. per elektroninių paslaugų portalą „E. TEISMAS.LT“ gautas pareiškėjo V. U. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. spalio 21 d. administracinį sprendimą Nr. 3-5-3879(3.7.-5), kuriuo atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti į tarnybą ir įpareigoti atsakovą atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pareiškėjas būtų priimtas į tarnybą. Patenkinus pareiškėjo pirmąjį reikalavimą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo vidutinį darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs nuo tos dienos, kai jis būtų priimtas į tarnybą iki visiško įpareigojimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš skundo turinio pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl jo priėmimo į atitinkamas ugniagesio gelbėtojo pareigas. Iš prie skundo pridėtų dokumentų akivaizdu, jog šiuo atveju yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Vidaus tarnybos statute bei Grąžinimo į tarnybą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-384 (toliau - ir Taisyklės). Bendroji grąžinimo į vidaus tarnybą tvarka yra nustatyta Taisyklių II dalyje. Buvusių pareigūnų (išskyrus nurodytų taisyklių 18 punkte) prašymams grąžinti į vidaus tarnybą nagrinėti vidaus reikalų centrinėse įstaigose sudaromos grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos (toliau – komisijos) (Taisyklių 8 p.). Komisijos nariai, susipažinę su buvusio pareigūno tarnybos byla bei įvertinę jo išsilavinimą, asmenines bei dalykines savybes, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis bei motyvus, sprendimą priima atviru balsavimu. Buvęs pareigūnas į vidaus tarnybą siūlomas grąžinti, jeigu jo prašymui grąžinti į vidaus tarnybą pritaria daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių (Taisyklių 12 p.). Komisijos posėdis protokoluojamas. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir sekretorius. Komisijos posėdžio protokolai registruojami ir saugomi vidaus reikalų centrinės įstaigos personalo padalinyje. Komisijos sprendimą dėl grąžinimo (negrąžinimo) į vidaus tarnybą (nurodant komisijos posėdžio protokolo datą ir numerį) komisijos sekretorius įrašo išvadoje, kuri, pasirašius komisijos pirmininkui ir sekretoriui, saugoma buvusio pareigūno tarnybos byloje. Sprendimas įrašomas ir į buvusio pareigūno tarnybos bylos tarnybos eigos lapą. Išnagrinėti dokumentai, nurodyti taisyklių 10 punkte, grąžinami juos pateikusiai vidaus reikalų įstaigai ir saugomi buvusio pareigūno tarnybos byloje. Gavęs dokumentus vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į komisijos sprendimą, buvusį pareigūną skiria į prašyme grąžinti į vidaus tarnybą nurodytas pareigas. Jei komisijos sprendimas neigiamas, vidaus reikalų įstaigos vadovas apie tai buvusį pareigūną informuoja raštu (Taisyklių 14-17 p.).
Vertinant aktualų teisinį reglamentavimą atkreiptinas dėmesys, kad prašymas grąžinti į tarnyba išsprendžiamas Komisijos sprendimu, apie kurį informuojamas pareigūnas. Pabrėžtina, kad iš prie skundo pridėtų dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas V. U. apie Komisijos priimtą neigiamą sprendimą buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 3-5-3448(3.7.-5).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu atsakovo 2014 m. spalio 21 d. raštu Nr. 3-5-3879(3.7.-5) buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, šiuo raštu nėra pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo prašymo grąžinti į tarnybą, raštu nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų, todėl raštas laikytina informacinio pobūdžio raštu, kuris negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu V. U. skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 149 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. U. skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.