Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-08-01 · Byla Nr. ATP-208-152/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-01
Bylos Nr.
ATP-208-152/2011
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-01548-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Ivanovienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-208-152/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01548-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo T. V. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 litų bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, T. V. paskirta galutinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nubaustas už tai, kad 2011 m. gegužės 18 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. Nr. 18, vairavo krovininį automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos T. V. pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 119, 231.1. punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. V. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

T. V. skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nutarimu nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis šiame straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad jis savo paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. gegužės 18 d., apie 17.25 val., vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH12“, atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., esančią statybinių medžiagų parduotuvę iškrauti prekes. Išsikrovęs prekes jis bandė atbulomis išvažiuoti į gatvę, paskui įvažiavo atgal į kiemą ir apsisuko. Apsisukęs kieme jis nieko blogo nepajuto, todėl išvažiavo išsikrauti į kitą vietą. Teigia, kad jo vairuojamas automobilis labai didelis, krovininis, todėl to, kad kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jis tikrai nepastebėjo ir nepajuto, ir kad padarė eismo įvykį nežinojo ir nesuprato. Nurodo, kad jeigu būtų pastebėjęs ir pajutęs, jog kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jis būtų apie tai pranešęs pareigūnams, susisiekęs su darbdaviu, informavęs iškrovimo vietos administraciją. Nors jis pripažino padaręs eismo įvykį ir dėl to gailėjosi, tačiau jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs, jog kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir nežinodamas, kad padarė eismo įvykį. Tai, T. V. nuomone, reiškia, kad jo nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos nebuvo susijęs su siekimu išvengti atsakomybės.

Apeliantas teigia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, vairuotojui suvokiant, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalinant iš įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

T. V. manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, jo padaryto pažeidimo subjektyviosios pusės nesiaiškino, kaltės klausimo visiškai neanalizavo ir neaptarė. Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jis buvo nubaustas nenustačius jo kaltės turinio, neišsiaiškinus, ar iš įvykio vietos pasišalinta buvo tyčia, suvokiant padarytą pažeidimą bei siekiant išvengti už jį atsakomybės, ir kokie byloje esantys įrodymai tai įrodo. Nurodo, kad jo paaiškinimuose užfiksuota, kad jis nepastebėjo, jog kliudė gatvės apšvietimo stulpą, iš įvykio vietos išvažiavo net neįtardamas, kad padarė pažeidimą. Mano, kad šios jo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. T. V. nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, traktuotina, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes ir tokios veikos nėra pagrindo vertinti kaip tyčinės. Todėl, apelianto nuomone, nesant vieno būtinųjų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, byla dėl tokios veikos turėtų būti nutraukta.

T. V. nurodo, kad jis šiuo metu dirba A. L. transporto paslaugų įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas bei pareigingas vairuotojas. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbą – vienintelį pragyvenimo šaltinį. Taip pat nurodo, kad pagal lanksčiosios paskolos be užstato sutartį iš banko „(duomenys neskelbtini)“ jis yra paėmęs 7000 litų paskolą. Todėl netekus darbo, įsipareigojimų vykdymas iš esmės bus apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK) prašo T. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimą. Atsiliepime Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nurodo, kad teisėje yra preziumuojamas įstatymų žinojimas, todėl T. V. privalėjo žinoti, kad už veiką, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu, gali būti baudžiamas pinigine bauda ir specialiosios teisės atėmimu, t. y. jis turėjo numatyti, kokios pasekmės gali kilti, tačiau jis lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK teigia, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti, apeliantas, prašydamas panaikinti, jo manymu, neteisingą sprendimą, piktnaudžiauja savo teisėmis. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės ir eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo T. V. veikoje. Apeliantas, neigdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atžvilgiu nenustatęs jo tyčios, nepagrįstai jį nubaudė už šį pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. V. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. V. vairuojamas automobilis kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino (2, 6, 7, 9, 12, 14, 15 b. l.). Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (26, 35, 36 b. l.). Nagrinėjamu atveju, T. V. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs.

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 231 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka (KET 231.1. p.). KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau T. V., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, į tai nereagavo taip, kaip nustatyta KET ir pažeisdamas KET nuostatas, iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl T. V. tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra. Iš T. V. paaiškinimo ( 8 b. l.) matyti, kad jam atbulam išvažiuojant iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. Nr. 18, (duomenys neskelbtini), į gatvę, automobilis „VW Golf“ įjungė garsinį signalą ir rankomis parodė, kad jis toliau nebevažiuotų. Tuomet jis įvažiavo atgal į teritoriją ir išlipęs apžiūrėjo vairuojamą automobilį ir priekabą, tačiau ant jų nepastebėjęs jokių apgadinimų, išvažiavo. Šias eismo įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. B. (9 b. l.). Teismas daro išvadą, kad T. V., išgirdęs, jog jam važiuojant atbulam iš teritorijos, sustojęs automobilis įjungė garsinį signalą ir rankomis rodė toliau nevažiuoti, suprato, kad kliudė gatvės apšvietimo stulpą, ir todėl išlipęs iš savo vairuojamo automobilio apžiūrėjo jį ir priekabą. Be to, teismo posėdyje T. V. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad važiuodamas transporto priemone atbulas atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino (2, 26 b. l.). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad T. V., suprasdamas, kad važiuodamas atbulas kliudė gatvės apšvietimo stulpą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantas, žinodamas, kokios yra vairuotojo pareigos po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje neliko, todėl teismas konstatuoja, kad T. V. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbą – vienintelį pragyvenimo šaltinį.

Teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, švelnesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-3132/2010, N662-5852/2009).

Apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis šiuo metu dirba A. L. transporto paslaugų įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas bei pareigingas vairuotojas, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbą – vienintelį pragyvenimo šaltinį, kad jis yra pasiėmęs paskolą ir netekus darbo įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį iš esmės bus apsunkintas, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šios aplinkybės reikšmingos parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. V. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrė minimalų ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, T. V. skirta administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, administracine tvarka nubausto asmens, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Irena Ivanovienė