Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė prašė jos santuoką su atsakovu A. Š., įregistruotą 1983-07-23 Panevėžio m. CMS, nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti santuokinę pavardę – Š. ; nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės; padalyti turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė ir jai asmeninėn nuosavybėn priteisti šį turtą: stakles pusapvaliams raktams gaminti 4 000 Lt vertės, stakles „Panevėžio“ raktams gaminti 4 000 Lt vertės, stakles plokštiems raktams gaminti 4 000 Lt vertės; sekciją „Freda“ 500 Lt vertės, svetainės baldų komplektą „Ema” 200 Lt vertės, kilimą 200 Lt vertės, televizorių „Sony“ 300 Lt vertės, televizorių „Erikson“ - 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą „Šilutė“ 200 Lt vertės, šaldytuvą „Minsk 15“ -50 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 200 Lt vertės, rašomąjį stalą (raudonmedžio imitacija) - 100 Lt vertės, pastatomą spintelę – (buko spalvos) – 50 Lt vertės, ketverių durų spintą – 100 Lt vertės, televizoriaus staliuką - 60 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną AEG – 1 000 Lt vertės, prieškambario baldus – 100 Lt vertės, tachtą – 80 Lt vertės; iš viso 15 090 Lt vertės turtą. Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: stakles plokštiems seifiniams raktams gaminti – 4 000 Lt vertės, stakles automobiliniams raktams gaminti – 4 000 Lt vertės, du elektrinius galąstuvus bendros 1 000 Lt vertės, raktų ruošinius 1 000 Lt. vertės, mūrinį garažą Panevėžio miesto 71 garažų bendrijoje, 54 boksą – 2 000 Lt vertės, automobilio priekabą KMZ 8136, valst. Nr. PK 302- 200 Lt vertės, benzininį pjūklą – Husgvarna – 500 Lt vertės, sudedamą lovą – 100 Lt. vertės, A. Š. individualią įmonę, įmonės kodas 147901248, -30 000 Lt. vertės, iš viso 42 800 Lt vertės turtą. Prašė iš atsakovo priteisti 15 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; perduoti jai nepilnamečio E. Š. poreikiams skirtą turtą: sofą- lovą – 300 Lt vertės, rašomąjį stalą (mėlynos spalvos) – 100 Lt vertės, pastatomą spintelę (mėlynos spalvos) – 50 Lt vertės, dviejų durų spintą (mėlynos spalvos)- 200 Lt vertės, kompiuterį „Sony“ – 3 000 Lt vertės, kompiuterio stalą - 50 Lt vertės, knygų spintą – 80 Lt vertės; iš viso 3 780 Lt vertės turtą; pripažinti vienam atsakovui pareigą grąžinti skolas AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-12-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-091482-GV (7 000 Lt) ir pagal 2005-12-30 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 05-091502-EG (4 000 Lt); bankui SNORAS pagal 2006-08-02 paskolos sutartį Nr. 035-36427-001 (5 000 Lt) ir 2006-11-09 paskolintus išsimokėtinai pagal kortelę Maestro/Maksima (900 Lt.).

Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką su ieškove, įregistruotą 1983-07-23 Panevėžio m. CMS, nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio E. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš jo sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės; padalyti turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė ir ieškovės asmeninėn nuosavybei priteisti: stakles pusapvaliams raktams gaminti 4 000 Lt vertės, stakles „Panevėžio“ raktams gaminti 4 000 Lt vertės, stakles plokštiems raktams gaminti 4 000 Lt vertės; sekciją „Freda“ 500 Lt vertės, svetainės baldų komplektą „Ema” 200 Lt vertės, kilimą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą „Šilutė“ 200 Lt vertės, šaldytuvą „Minsk15“ - 50 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 200 Lt vertės, rašomąjį stalą (raudonmedžio imitacija) - 100 Lt vertės, pastatomą spintelę – (buko spalvos) – 50 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną AEG – 1 000 Lt. vertės, prieškambario baldus – 100 Lt vertės, tachtą – 80 Lt vertės; iš viso 14 680 Lt vertės turtą; priteisti iš ieškovės jam 855 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Jo asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti: stakles plokštiems seifiniams raktams gaminti – 4 000 Lt vertės, stakles automobiliniams raktams gaminti – 4 000 Lt vertės, du elektrinius galąstuvus bendros 1 000 Lt vertės, raktų ruošinius 1 000 Lt vertės, mūrinį garažą Panevėžio miesto 71 garažų bendrijoje 54 boksą – 2 000 Lt vertės, automobilio priekabą KMZ 8136, valst. Nr. PK 302- 200 Lt vertės, benzininį pjūklą – Husgvarna – 500 Lt vertės, sudedamą lovą – 100 Lt vertės, televizorių „Sony“ – 300 Lt vertės, televizorių „Erikon“ – 50 Lt vertės, ketverių durų spintą – 100 Lt vertės, televizoriaus staliuką – 60 Lt vertės, iš viso 12 910 Lt vertės turtą. Prašė priteisti iš ieškovės 53 000 Lt piniginę kompensaciją dėl sutuoktinės kaltės patirtų nuostolių atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus. Ieškinyje nurodė, kad konfliktai šeimoje vyksta jau nuo 2004 metų. Konstatavo, jog aplinkybes, kad atsakovas neatsakingai ir žiauriai elgėsi su ieškove ir vaikais, girtavo, nepagrįstai išlaidavo, negerbė ieškovės, nesuderinęs su ja skolindavosi pinigus patvirtina ieškovės ir atsakovo sūnaus E. paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: Panevėžio m. VPK pirmojo policijos komisariato pažyma, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro pažyma, 2004-06-09 privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo pardavimo sutartis, 2004-05-17 šalių sutartis bei liudytojų L. R., V. K., V. L., S. Š. parodymai, kurie patvirtino A. Š. išgėrinėjimo ir pinigų skolinimosi faktus. A. Š. kaltinimai V. Š. dėl santuokos iširimo nepasitvirtino. Jis pats pripažino, kad ieškovė tinkamai rūpinosi šeima, prižiūrėjo vaikus, tvarkė namų ūkį. Teismas nurodė, kad menkas prisidėjimas prie šeimos pajamų nelaikytinas ieškovės kalte, nes ieškovė atliko kitas būtinas šeimai pareigas prižiūrėjo ir auklėjo vaikus, kurie vaikystėje turėjo sveikatos problemų, tvarkė ir rūpinosi namų ūkiu. Šios pareigos prilygintinos šeimos išlaikymo pareigai. Ieškovės nesugyvenamo charakterio savybės, grindžiamos liudytojų V. K., V. L., S. Š. parodymais neįrodytos, ir kalte dėl santuokos iširimo nelaikytinos. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys sutiko, to pageidavo ir pats nepilnametis E. Š., todėl jo gyvenamąją vietą nustatė su motina V. Š.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė prašo priteisti protingo dydžio išlaikymą, o atsakovas turi finansines galimybes jį mokėti, todėl vaiko išlaikymui priteisė po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neturi, o dėl kilnojamojo turto įvertinimo ginčo tarp šalių nėra. Dėl A. Š. įmonės padalijimo teismas nustatė, kad įmonė įregistruota 1995-01-06, šalims gyvenant santuokoje. Atsakovas reikalavimo įmonę pripažinti asmenine nuosavybe nepareiškė. CK 3.88 str.2 d. numato prezumpciją, kad turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl V. Š. įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Ieškovė, prašydama padalinti įmonę, ją įvertino 30 000 Lt, tačiau jokių vertės nustatymo įrodymų nepateikė. Teismas negali spręsti įmonės vertės klausimo, nes tam reikalingos specialiosios ekonominės žinios. Įmonės padalijimas yra tiesiogiai sietinas su vertės nustatymu, todėl reikalavimas dėl V. Š. įmonės padalijimo paliktinas nenagrinėtas, nustatant, kad V. Š. įmonė yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (CPK 376 str. 3 d., 296 str. 12 p.). Teismas nurodė, kad šalys 2004-05-17 sudarė susitarimą, kad atsakovas be ieškovės sutikimo nesiskolins pinigų iš bankų ir privačių asmenų. Abi šalys patvirtino, kad ieškovei apie atsakovo paskolų ėmimą nebuvo žinoma. Prievolės gali būti vykdomos iš bendro turto, jei jos yra atsiradusios iš sandorių, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą , kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.). Dėl šių priežasčių pripažino, kad už esamas prievoles bankams yra atsakingas atsakovas. Teismas nurodė, kad iš 2004-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog šalys gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pardavė už 230 000 Lt. Iš šių lėšų 111 000 Lt pervedė kreditoriams, 107 000 Lt į V. Š. sąskaitą, 12 000 Lt panaudojimas sutartyje neapspręstas. 2004-05-17 susitarimu šalys susitarė, kad 165 000 Lt gautų už namą bus panaudota A. Š. skolų padengimui. V. Š. šeimos reikmėms leista naudoti 65 000 Lt. Atsakovas reiškia reikalavimą dėl, jo manymu, jam priklausančios turto dalies – 53 500 Lt panaudojimo. Ieškovė neginčija, kad 107 000 Lt buvo pervesti į jos sąskaitą. Tai patvirtina ir bankų pateikti jos sąskaitų išrašai. Atsakovas pretenduoja tik į pusę šių lėšų – 53 5000 Lt. Ieškovė nurodė, kad šias lėšas ji išleido atsakovo skoloms padengti ir šeimos poreikių tenkinimui. Atidavus atsakovo skolas, 2004 m. liepos mėnesį sąskaitoje liko 37 500 Lt, kuriuos ieškovė sunaudojo šeimos reikmėms. Toks lėšų sunaudojimas skaičiuojant per 2 metus yra protingas ir pateisinamas, nes vienam mėnesiui šeimos su dviem paaugliais vaikais pragyvenimui nuomojamame bute per mėnesį iš ieškovės pusės buvo skiriama tenka vidutiniškai 1 562,5 Lt ( 37500: 24). Atsakovas ieškovei neturėjo jokių priekaištų dėl šeimos priežiūros ir nenurodė jokios faktinės aplinkybės, rodančios ieškovės neprotingą, neapdairų ar netikslingą elgesį su lėšomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog disponuodama bendru šeimos turtu ji nuostolių atsakovui nepadarė. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmetė CPK 178 str. pagrindu.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, dėl A. Š. individualios įmonės padalijimo ir dėl piniginės kompensacijos dėl sutuoktinės kaltės patirtų nuostolių priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo santuoką tarp ieškovės V. Š. ir A. Š. nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės V. Š. V. Š. naudai 53 500 Lt piniginę kompensaciją dėl sutuoktinės kaltės atsakovo patirtų nuostolių atlyginimui arba Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas. Atsakovas prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo sprendime padarytos išvados dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl A. Š. individualios įmonės padalijimo ir dėl piniginės kompensacijos dėl sutuoktinės kaltės patirtų nuostolių priteisimo pagrįstumo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams, be to, teismo sprendimas neatitinka CPK 265 str. 1 d. bei 270 str. 4 d. keliamų reikalavimų. CPK 270 str. 4 d. numatyta, kad motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Sprendimas, kuriame nenurodyti įrodymai ir argumentai, kuriais teismas atmetė atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo tiek materialinės teises normas, tiek įrodymų vertinimo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (AT nutartys: 2007-11-15 civilinė byla Nr. 3K-413/2007 ir 2006-10-18 civilinė byla Nr. 3K-522/2006). Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, kadangi teismas sprendime nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis galėtų daryti išvadą, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Pažymi, kad teismas nepilnai ištyrė ir neįvertino jo nurodytų aplinkybių, turėjusių didelę įtaką santuokai iširti. Priešingai, savo, kaip sutuoktinio, pareigas jis vykdė tinkamai, išlaikė šeimą ir ja pagal galimybes rūpinosi, stengėsi, kad visi šeimos poreikiai būtų patenkinti. Visą bendrą santuokinį gyvenimą jis dirbo ir pagrinde vienas išlaikė šeimą, todėl visas šeimos turtas yra sukurtas jo lėšomis. Ieškovė prie šeimos biudžeto prisidėjo labai menkai, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Priešingai, nei nurodoma sprendime, santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o dėl pačios ieškovės kaltės. Prie šeimos iširimo prisidėjo ieškovės, kaip sutuoktinės nesugyvenamas charakteris, nelojalumas atsakovui, kategoriškumas. Ieškovė ignoravo jo, kaip sutuoktinio poreikius, negerbė, vengė bendrauti, neteikė jam moralinės pagalbos, buvo konfliktiška. Iš viso to galima daryti išvadą, jog ieškovė netinkamai vykdė sutuoktiniui numatytas pareigas (CK 3.27 str.). Paskutiniuoju metu santykiai su ieškove buvo įtempti. Mano, kad byloje surinkti duomenys objektyviai patvirtina, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl esant šioms aplinkybėms santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas nuspręsdamas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės neteisingai aiškino ir taikė CK 3.60, 3.61 straipsnius nuostatas, neatliko įrodymų analizės ir įvertinimo. Nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimas dėl V. Š. įmonės, kaip bendros jungtinės nuosavybės, padalijimo paliktas nenagrinėtu. Nurodo, kad 1995-01-06 įsteigiant A. Š. individualią įmonę jokios piniginės lėšos nebuvo panaudotos. Įmonė yra laikytina jo asmenine nuosavybe, todėl šiuo konkrečiu atveju gali būti dalijamos tik iš įmonės veiklos gautos pajamos. Išimtis - atribojant lėšas, būtinas įmonei funkcionuoti (CK 3.91 str.). Teigia, kad pagal 2004-01-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą įmonė yra jo asmeninė nuosavybė, kuri yra nedalinama, o sutuoktiniams nutraukus santuoką yra dalinamos tik iš įmonės veiklos gaunamos pajamos. Įmonė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir ilgalaikio materialaus turto neturi, įmonės metinės veiklos pajamos yra labai mažos, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. A. Š. įmonės piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, yra įmonės piniginės lėšos, kurios būtinos įmonei funkcionuoti, todėl šios lėšos yra nedalijamos. Teismas turėjo išspręsti ieškovės pareikštą reikalavimą A. Š. individualią įmonę pripažinti jo asmenine nuosavybe arba šioje dalyje ieškinį atmesti. Todėl, šioje ieškinio dalyje ieškovės reikalavimą palikdamas nenagrinėtą, teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją dėl sutuoktinės kaltės patirtų nuostolių atlyginimui. Nurodo, kad 2004-06-09 pardavė jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Palangos g. 33 Panevėžyje su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais už 230 000 Lt. Pagal šią sutartį dalis pinigų buvo panaudota įsiskolinimams padengti ir pervesta į atitinkamas sąskaitas banke. Likusi dalis už parduotą turtą gautų pinigų, t.y. 107 000 Lt buvo pervesti į ieškovės V. Š. asmenines sąskaitas šeimos reikmėms. Šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė pateikdama teismui 2004-05-17 šalių sutartį. Tačiau ieškovė jam nežinant, t.y. neturėdama jo įgaliojimo ar teismo leidimo, sistemingai didelėmis sumomis per labai trumpą laikotarpį savavališkai paėmė visus pinigus. Kadangi ieškovė, už santuokoje įgytą ir parduotą turtą gautas ir į jos asmenines sąskaitas bankuose pervestas pinigines lėšas – 107 000 Lt sumą išleido ne šeimos poreikių tenkinimui, o asmeniniams tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, tai suteikia jam teisę reikalauti, o ieškovei yra pareiga iš savo asmeninio turto kompensuoti dėl jos kaltės atsiradusius nuostolius (CK 3. 94 str. 3 d.). Pažymi, jog tais atvejais, kai pinigines lėšas valdo vienas iš sutuoktinių, kilus ginčui, kad šias lėšas jis naudojo ne šeimos reikalams, lėšas valdantis sutuoktinis turi įrodyti lėšų panaudojimą šeimos interesais. Šiuo konkrečiu atveju jokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl iš ieškovės jo naudai yra priteistina 53 500 Lt piniginė kompensacija dėl sutuoktinės kaltės patirtų nuostolių atlyginimui. Taip pat pažymi, jog netinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir priešieškinį tenkindamas iš dalies, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93str. 1,2 d.). Savo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjimo iki sprendimo priėmimo dienos motyvavo sunkia finansine padėtimi, o šio prašymo pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1983-07-23. Santuokoje gimė du vaikai, vienas jų, sūnus E. , nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2006-12-06 kreipėsi į teismą, prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl jo kaltės ir išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu: nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą jam ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad yra kaltas dėl šeimos iširimo, pateikė priešieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio šalių sūnaus E. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, priteisė jam išlaikymą iš atsakovo, padalino santuokoje įgytą turtą, išskyrus A. Š. individualią įmonę, kurią paliko bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o reikalavimą dėl jos padalinimo paliko nenagrinėtą.