Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-252/2010

2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.2.1.; 2.4.7.;

2.4.8.; 1.1.8.7.1.; 1.1.10.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

nuteistuju E. K., R. R. gynejams adv. Kestuciui Albertui Mikšiui ir Aldevinui Antanui Švedui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. V. ir nukentejusiojo bei civilinio ieškovo V. M. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu dešimciai menesiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. V. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir nuteisti E. K. ir R. R., kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskunde.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas V. M. civilinis ieškinys: priteista iš E. K., R. R. ir A. V. solidariai 8468,50 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt moralinei žalai atlyginti V. M..

Aprašomoji dalis

nustate:

E. K., R. R. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininku grupeje, neteisetai ateme V. M. laisve, panaudodami smurta ir sukeldami pavoju jo gyvybei ir sveikatai, o butent:

jie, 2008-10-16 apie 02 val., (duomenys neskelbtini), R. R. kartu su E. K. prievarta isodinus V. M. ant galines sedynes automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausancio E. K., o vairuojama A. V., ir atsisedus kaltinamajam R. R. nukentejusiajam iš dešines, o kaltinamajam E. K. – iš kaires, kad nukentejusysis nepabegtu, veže V. M. link (duomenys neskelbtini). Automobilyje E. K. tycia du kartus sudave nukentejusiajam ranka i veida, o R. R. tycia sudave smugi ranka i veida ir šona. Nuvažiave apie 20 km link (duomenys neskelbtini), i nepažistama vieta, sustojo, R. R. kartu su E. K. sueme už ranku ir už galvos V. M., ištempe ji iš automobilio. A. V. sedint automobilyje, R. R. sudave V. M. ranka i peti ir kartu su E. K. pargriove V. M. ir tycia kojomis sudave kelis kartus i nugara, nupleše drabužius, ir, išrenge nuogai, paliko nukentejusiji viena, o patys nuvažiavo. Veliau, V. M. išejus i kelia ir einant keliu Aukštadvario kryptimi, visi trys kaltinamieji vel privažiavo prie nukentejusiojo ir sustojo, R. R. su E. K. tesdami savo nusikalstama veika, išlipo iš automobilio, paeme už parankiu V. M., jega isodino i automobili ir parveže i ta pacia vieta, t.y. i (duomenys neskelbtini) esancio namo kiema. Tokiu budu, kaltinamieji E. K., R. R. ir A. V., veikdami bendrininku grupeje, panaudodami smurta, neteisetai ateme V. M. laisve.

Šiais savo veiksmais E. K., R. R. ir A. V. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.

Nukentejusiojo teigimu, teismas visiškai nevertino tos aplinkybes, kad nuteistieji neprisipažino ar iš dalies prisipažino dalyvave nusikalstamos veikos padaryme. Nevertino aplinkybes, kad nuteistieji nuoširdžiai nesigailejo del nusikalstamos veikos padarymo, o nuteistojo R. R. tariamas nuoširdus gailejimasis teisme buvo tik „fikcija“, kuris kartojo paskui ji ginancio advokato ištartus žodžius. Šioje byloje teismas nevertino aplinkybes, kad nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu visais imanomais budais ikalbinejo E. K. ir R. R. apskritai neprisipažinti dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme ir tik ikiteisminio tyrimo pareigunams nustacius nusikalstamos veikos darymo metu mobiliuju telefonu buvimo vieta pagal bokštus (celes), nuteistasis R. R. ir E. K. patvirtino savo dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme, taciau savaip interpretuodami nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisiamojo nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Traku rajono apylinkes teismas savaip aiškino mineta aplinkybe, nusprendes skirti švelnesne negu istatymas numato bausme. Ne vienas nuteistasis nuoširdžiai nesigailejo, jo ne vienas nuteistasis neatsipraše. Teismas neatsižvelge ir i tai, kad jam nuteistieji ne cento neatlygine turtines žalos. Teismas neturejo teisinio pagrindo skirti švelnesnes negu istatymas numato bausmes, ju vykdyma atidedant.

Nukentejusiojo teigimu, teismas, nuosprendyje mažindamas neturtines žalos dydi, netinkamai taike ir aiškino CK 6.251 straipsnio 2 dali, 6.282 straipsni, neivertino tai, kad jis nedarbingas buvo nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d., kad jam žala padaryta tycia. Neturtine žala (CK 6.250 str.) - tai jo fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukretimas ir depresija, kuri paveike jo mintis, jausmus, fizine sveikata ir elgsena, nemigo naktys, prarastas gyvenimo džiaugsmas, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas, kuriuos jaucia iki šiol, sunku sutelkti demesi ir priimti paprastus sprendimus. Del depresijos tapo fiziškai ir emociškai silpnas, ji trukdo normaliai gyventi, nes vargina nerimas, ikyrios mintys, nemiga. Teismo posedžio pirmosios instancijos metu kaltinamasis E. K. sutiko atlyginti 4 000 Lt neturtine žala, o R. R. 5 000 Lt neturtine žala, taciau teismas apie tai visiškai nieko nepasisake, nors kaltinamieji patys ivertino savo nusikalstama veika neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posedyje nuteistasis A. V. ir jo gynejas prašo jo apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusiojo V. M. apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusysis V. M. ir jo atstovas prašo jo apeliacini skunda patenkinti, o nuteistojo A. V. apeliacini skunda atmesti.

Prokuroras prašo nuteistojo A. V. apeliacini skunda atmesti, o nukentejusiojo ir civilinio ieškovo V. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies, priteisiant nukentejusiajam V. M. iš nuteistuju didesne suma neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo A. V. apeliacini skunda, sprendžia, kad Traku rajono apylinkes teismas 2009 m. lapkricio 30 d. nuosprendžiu tinkamai kvalifikavo visu nuteistuju E. K., R. R. ir A. V. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., visu nuteistuju kalte padarius jiems inkriminuota nusikalstama veika yra visiškai irodyta byloje esanciu faktiniu duomenu visuma. O butent, nukentejusiojo V. M. išsamiais ir nuosekliais parodymais, kur jis nuo pat pradžiu teige, jog E. K., R. R. ir A. V. buvo isodintas i automobili, nuvežtas i miška, sumuštas ir nurengtas nuogai, veliau parvežtas atgal i Aukštadvari. Nukentejusysis parode, kad nebuvo mušamas A. V., taciau A. V. dalyvavo ji vežant i miška (vairavo automobili) ir dalyvavo, kai ji E. K. ir R. R. muše. Nukentejusysis teige, kad girdejo, kaip E. K. ir R. R. klause A. V., ar jis turi mašinoje virve, kad ji pakarti. A. V. atsake, kad neturi. (t. 1., b.l. 2, 3-4, 9-10, 11).

Taigi, vien šie nuoseklus ir logiški nukentejusiojo parodymai patvirtina, kad A. V. dalyvavo nusikaltimo, numatyto LR BK 146 str. 2 d. padaryme, kadangi veikdamas bendrininku grupeje neteisetai ateme V. M. laisve, panaudojant smurta ir sukeliant pavoju jo gyvybei ir sveikatai.

Be to, A. V. dalyvavima jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme patvirtina ir kitu nuteistuju, t.y. E. K. ir R. R. parodymai.

Nuteistasis E. K. teismo posedžio pirmosios instancijos metu patvirtino, kad jam, R. R. ir nukentejusiajam V. M. susigincijus, i lauka išejo A. V. ir tada kažkuris pasiule iš ju V. M. važiuoti pasivažineti. Automobili vairavo A. V.. E. K. ir R. R. mušant nukentejusiji V. M., A. V. sedejo automobilyje (t. 2., b.l. 79). Taigi, nuteistasis E. K. patvirtino, kad A. V. nors ir nemuše nukentejusiojo, taciau buvo kartu, sedejo automobilyje.

Nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teismo posedžio metu taip pat patvirtino, kad nukentejusiji V. M. i miška jie veže trise, automobili vairavo A. V. (t. 2., b.l. 80).

Esant tokiems tiek nukentejusiojo, tiek ir kitu dvieju nuteistuju parodymams, kolegija neturi pagrindo abejoti del A. V. dalyvavimo padarant jam inkriminuota nusikaltima.

Be to, A. V. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima patvirtina ir šie bylos faktiniai duomenys: 2008-12-18 daiktu pateikimo protokolas, iš kurio matyti nukentejusiojo V. M. pateikti jo drabužiai, kuriais jis buvo apsirenges ivykio metu (t. 1., b.l. 36, 37-42); liudytojo E. M. parodymai, kur jis parode, kaip kartu su savo tevu nukentejusiuoju V. M. ieškojo nukentejusiojo drabužiu, juos surado, visa tai irašyta i SD diska (t. 1., b.l. 48-49).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai neturejo pagrindo netiketi nuosekliais, vienodais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinejimo metu nukentejusiojo V. M. duotais parodymais. Neteisetai suvaržant nukentejusiajam laisve, nukentejusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta Specialisto išvadoje Nr. G 5096/08 (01) (t. 1., b.l. 21-23).

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nukentejusiojo V. M. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, jam laisves neateme, išvis nesuprato, kas vyksta iki to momento, kai nuvažiavus i miška, E. K. ir R. R. paliko V. M. miške. Nurode, kad vairavo svetima automobili, išvažiavus iš Aukštadvario, negalvojo, kad prieš V. M. bus vartojamas fizinis smurtas, o kai tai ivyko, nebuvo kur detis.

Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo A. V. skundo argumentai vertintini kaip jo gynybine pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes, nes nuteistasis A. V., vairuodamas automobili ir matydamas, kad prieš nukentejusiji V. M. nuteistieji E. K. ir R. R. jau automobilyje naudoja fizini smurta, vidury nakties veždamas nukentejusiji i miška, turejo suvokti, kad neteisetai atima nukentejusiajam laisve.

Kaip matyti iš A. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis pats patvirtino, kad kai iš pagrindinio kelio isuko i dešine, jis tada suprato kas vyksta, kad V. M. yra vežamas per prievarta ir neturi galimybes išsilaisvinti, kad jam atimta laisve. Nuteistasis nurode, kad gailisi, jog nuslepe nusikaltima, kuri padare E. K. ir R. R. ir, kad E. K. ir R. R. moke meluoti ir neprisipažinti del padarytos nusikalstamos veikos (t. 1., b.l. 151). Taigi, kolegijos nuomone, nuteistasis A. V. jau veždamas nukentejusiji V. M. ir kitus du nuteistuosius suprato, kad yra daromas nusikaltimas – atimama nukentejusiajam laisve, be to, pats prisipažino, kad moke kitus du nuteistuosius meluoti ir neprisipažinti del padaryto nusikaltimo.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde pats nurodo, kad automobilyje girdejo šurmuli, suprato, kad nukentejusysis mušamas, jis juos (kitus nuteistuosius) drausmino, ta patvirtino ir E. K. teisme. Taigi, jau vien esant tokiems A. V. apeliacinio skundo argumentams, kolegija turi pakankama pagrinda manyti, kad A. V. nesieme jokiu aktyviu veiksmu, kad butu užkirstas kelias daromam nusikaltimui, o tik drausmino kitus nuteistuosius, kad nemuštu nukentejusiojo automobilyje, taciau automobilio nesustabde, neišsiaiškino kur ir del ko vežamas nukentejusysis, nesukliude kitiems dviems nuteistiesiems, kai jie miške muše nukentejusiji ir ji išrenge. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog A. V. savo veiksmais padejo E. K. ir R. R. daryti nusikaltima, ju veiksmams pritare ir nesieme jokiu priemoniu, kad jiems sutrukdyti. Kadangi A. V. nebuvo jokio pagrindo bijoti E. K. ir R. R., kadangi jie visi tarpusavyje pažistami, gerai bendraujantys, ne vienas iš liudytoju nepatvirtino, kad kuris nors iš nuteistuju butu agresyviai elgesis su A. V., todel pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende, kad visi trys nuteistieji veike bendrininku grupeje.

Esant nurodytoms aplinkybems ir byloje surinktiems faktiniams duomenims, neabejotinai patvirtinantiems A. V. dalyvavima darant jam inkriminuota nusikaltima bendrininku grupe, kolegija sprendžia, kad A. V. teisetai ir pagristai pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta LR BK 146 str. 2 d.

Nukentejusysis V. M. skundu prašo pakeisti teismo nuosprendi paskiriant E. K., R. R. ir A. V. realias laisves atemimo bausmes. Nurodo, kad teismas nuosprendyje neaptare BK 55 str. reikalavimu taikymo, nepateike motyvu, kodel nuteistiesiems skyre švelnesnes, negu istatymas numato bausmes, taip pat neaptare BK 61 str., o nuosprendyje tik nurode, kad mineti straipsniai yra taikomi ir skiriama švelnesne negu istatyme numatyta bausme.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagristai kaltinamojo R. R. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laike tai, kad jis del padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailejosi. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nenustate E. K. ir A. V. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, kadangi E. K. savo kalte pripažino tik iš dalies, o A. V. neprisipažino padares nusikaltima.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai nepripažino visu kaltinamuju atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad jie padare jiems inkriminuota nusikalstama veika bendrininku grupe. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurode, kad E. K., R. R. ir A. V. padare nusikalstama veika veikdami bendrininku grupe, taciau nepripažino šios aplinkybes kaltinamuju atsakomybe sunkinancia aplinkybe ir nenurode jokiu priežasciu, kodel šios aplinkybes nelaike ju atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas R. R., E. K. ir A. V. atsakomybe sunkinancia aplinkybe laikyti aplinkybe – ju nusikalstama veikima bendrininku grupe, visus nuteistuosius pripažistant bendravykdytojais, taciau A. V. vaidmeni nusikaltimo padaryme laikyti antraeiliu pagal jo atliktu nusikalstamu veiksmu pobudi bei intensyvuma.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelge i tai, kad buvo padarytas tycinis, savanaudiškas, apysunkis nusikaltimas, todel pagristai paskyre nuteistiesiems straipsnio sankcijoje numatyta griežtesne bausmes ruši – laisves atemima. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistiesiems paskyre mažesnes negu straipsnio sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis, bausmes vykdyma atidedant bei nustatant nuteistiesiems LR BK 75 str. numatytus ipareigojimus, kadangi R. R. ir E. K. teisiami pirma karta, o A. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Taciau, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atidedamas nuteistiesiems laisves atemimo bausmes vykdyma vieneriems metams ir paskirdamas nuteistiesiems tik viena ipareigojima – be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, neužtikrino teisingumo principo igyvendinimo (LR BK 41 str. 2 d. 5 p.). Kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nuteistiesiems R. R., E. K. ir A. V. skirti LR BK 75 str. 2 d. 1 p. numatyta ipareigojima – bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu (per vienerius metus) atlyginti dali nukentejusiajam V. M. padarytos neturtines žalos.

Nukentejusysis V. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturejo teisinio pagrindo nuteistiesiems skirti švelnesnes negu istatymas numato bausmes, nes ne vienas nuteistasis nuoširdžiai nesigailejo, jo ne vienas neatsipraše, jam žalos neatlygino. Kolegija nelaiko pagristu toki nukentejusiojo skundo argumenta, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyre švelnesnes negu istatymas numato bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistiesiems nebuvo paskirta švelnesne negu istatymas numato bausme, t.y. teismas jiems netaike LR BK 62 str. Priešingai, nuteistiesiems buvo paskirta griežtesne LR BK 146 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmes rušis – laisves atemimas (o ne areštas), taciau, atsižvelgiant i jau anksciau nurodytas aplinkybes del nuteistuju asmenybiu, ju vaidmens nusikaltimo padaryme, nuteistiesiems buvo skirta mažesne bausme, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisves atemimo bausme vidurkis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atidedamas nuteistiesiems bausmes vykdyma, pagristai nusprende, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Nukentejusysis skundu prašo priteisti jo patirta turtine žala – 500 Lt už transporto paslaugas ir 18 Lt už vaizdo irašo perkelimo i kompiuteri laida. Pirmosios instancijos teismas šias nukentejusiojo turetas išlaidas nukentejusiajam iš nuteistuju nepriteise motyvuodamas tuo, kad nera irodymu, patvirtinanciu šias išlaidas. Nors byloje ir nera pateikti irodymai del nukentejusiojo patirtu transporto išlaidu ir išlaidu del vaizdo irašo perkelimo i kompiuterio laido isigijimo, taciau, kolegijos nuomone, šios nukentejusiojo patirtos išlaidos yra realios, nors ir nepatvirtintos dokumentais. Byloje yra faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad nukentejusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, del ko jis turejo vykti pas teismo med. ekspertus del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, jis turejo vykti i gydymo istaigas, be to, ne viena karta jis buvo apklausiamas policijos istaigoje, turejo vykti i Traku rajono apylinkes teismo posedi, todel akivaizdu, kad nukentejusysis turejo priverstiniu transporto išlaidu, todel jo nurodyta patirta 500 Lt transporto išlaidu suma laikytina realia, todel ji priteistina iš nuteistuju. Be to, kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiojo nurodyta aplinkybe, kad jis patyre 18 Lt išlaidu del isigyto vaizdo irašo perkelimo i kompiuteri laido, kurio isigijimo dokumentai neišliko, todel ir ši 18 Lt suma priteistina nukentejusiajam iš nuteistuju, kadangi butent del nuteistuju R. R., E. K., A. V. irodytos nusikalstamos veikos nukentejusysis patyre šia turtine žala.

Nukentejusysis prašo teismo iš nuteistuju priteisti jam 45 000 Lt neturtines žalos. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentejusiajam V. M. iš nuteistuju solidariai priteista 5 000 Lt moralinei žalai atlyginti. V. M. patirtos neturtines žalos patyrimo faktas irodytas byloje esanciais faktiniais duomenimis. Taciau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajam neturtines žalos atlyginima, nepagristai prašoma priteisti suma sumažimo iki 5 000 Lt.

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojancia teismu praktika. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant i tai, jog nukentejusysis V. M. patyre ne tik fizini skausma, buvo sutrikdyta jo sveikata, bet jis patyre ir dvasinius išgyvenimus, emocini sukretima, pažeminima, todel, kolegijos nuomone, nukentejusiajam neturtines žalos atlyginimas iš nuteistuju turi buti priteistas didesnis. Taciau, atsižvelgiant i paties nukentejusiojo elgesi iki nusikalstamos veikos padarymo (nuteistuju teigimu, jie norejo nukentejusiji pagasdinti del netinkamo jo elgesio su žmona ir anyta, liudytoja E. V. patvirtino, kad V. M. pastoviai konfliktuoja su žmona ir anyta (t. 2., b.l. 83)), i tai, kad nukentejusysis ir nuteistieji yra pažistami ir tam tikra prasme susije giminystes ryšiais bei atsižvelgiant i paciu nuteistuju asmenybes, ju šeimynine padeti (R. R. ir A. V. vede, augina nepilnamecius vaikus), ju turtine padeti (R. R. ir A. V. nedirba), kolegija sprendžia, kad nukentejusiojo prašoma priteisti 45 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didele, nes prašant priteisti neturtines žalos atlyginima, nukentejusysis negali nepagristai praturteti nuteistuju saskaita, todel nukentejusiajam V. M. priteistinos neturtines žalos dydis mažintinas. Kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais, tikslinga priteisti nukentejusiajam V. M. po 3 000 Lt neturtines žalos atlyginimo iš kiekvieno nuteistojo, iš viso 9 000 Lt.

Nustacius nuteistiesiems ipareigojima, numatyta LR BK 75 str. 2 d. 1 p., kolegija sprendžia, kad nuteistieji R. R., E. K. ir A. V. bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, t.y. per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, privalo nukentejusiajam V. M. sumoketi dali neturtines žalos atlyginimo, t.y. po 1 000 Lt, iš viso 3 000 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija A. V. apeliacini skunda atmeta, o nukentejusiojo V. M. apeliacini skunda tenkina iš dalies. Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 30 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. bei 328 str. 1 p., 2 p. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistojo A. V. apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiojo V. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 30 d. nuosprendi pakeisti:

Nuteistuju R. R., E. K. ir A. V. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 2 d. padaryma bendrininku grupe laikyti ju atsakomybe sunkinancia aplinkybe, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 1 p.

Priteisti solidariai iš nuteistuju R. R., E. K. ir A. V. nukentejusiajam V. M. jo patirtai turtinei žalai del transporto išlaidu atlyginimo – 500 Lt, del vaizdo irašo perkelimo i kompiuteri laido isigijimo - 18 Lt.

Priteisti V. M. neturtines žalos atlyginima iš kiekvieno nuteistojo - R. R., E. K. ir A. V. po 3 000 Lt, iš viso 9 000 Lt.

Nustatyti nuteistiesiems R. R., E. K. ir A. V. ipareigojima, numatyta LR BK 75 str. 2 d. 1 p., t.y. per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos nukentejusiajam V. M. sumoketi dali neturtines žalos – kiekvienam po 1000 Lt, iš viso 3 000 Lt.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo dienos.