Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalis), išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, skirtas 4 mėn. laisvės apribojimas;

2. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, skirtas 6 mėn. laisvės apribojimas. 2022 m. spalio 21 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėn. laisvės apribojimas. 2023 m. birželio 12 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. J. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 2 d., apie 6 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia abejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių tėvui S. J. į galvos sritį, po ko sugriebęs už marškinėlių nutempė į koridorių, kur kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę galvos pusę, ko pasėkoje S. J. nukritus, spyrė kojomis ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis J. J. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 2 d., naktį grįžo su drauge J. T. namo, prieš tai buvo susitikęs su draugais, vartojo alkoholį, buvo nemažai išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Grįžo į jo tėvų namus, kur šiuo metu gyvena. Atsimena, kad grįžus jis atsigulė miegoti ant grindų, taip elgėsi, nes buvo girtas. Pamena, kad jam buvo nepatogu gulėti, nes gulėjo su rūbais ir batais, kelis kartus kojomis ar rankomis stuktelėjo į grindis, dėl to į kambarį atėjo mama, ji norėjo jį pakelti, tada į kambarį atėjo tėtis, girdėjo, kad šis mamai sakė, kad nelįstų prie to girtuoklio, kalbėjo apie jį ir abu tėvai nuėjo į virtuvę. Tada jis supyko, kad tėtis taip ant jo kalbėjo, atsikėlė ir nuėjęs į virtuvę pradėjo tėvo klausti kas šiam yra, kas nepatinka. Taip jie su tėčiu apsižodžiavo ir atsimena, kad jis tėčiui sudavė kumščiu į galvą. Kiek tiksliai kartų sudavė, nepamena. Tada abu kažkaip pateko į koridorių ir ten tėčiui taip pat sudavė smūgį į galvą, po ko, tėčiui nukritus, dar spyrė kojomis. Kaip viskas tiksliai vyko jau neprisimena, nes buvo girtas, bet sutinka, kad viskas galėjo vykti taip, kaip aprašyta pranešime apie įtarimą. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė tėčiui fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Pamena, kad tėtis pasakė, kad kviečia policija ir jis iš namų išėjo, išsigando dėl to, ką padarė. Po to jis tėčiui paskambino, atsiprašė, tėtis leido grįžti į namus, dar kartą namuose atsiprašė, jie susitaikė, tėtis jokių pretenzijų neturi. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja dėl tokių savo veiksmų. Supranta, kad taip elgėsi dėl alkoholio, todėl žada daugiau jo nevartoti, daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiojo S. J. parodymais apie tai, kad jis sutinka duoti parodymus apie savo šeimos narį, kuris galimai yra padaręs nusikalstamą veiką. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su savo žmona D. J.. Apie tris mėnesius kartu su jais gyvena sūnus J. J. su savo drauge J. T.. Jie prieš tai nuomojosi butą, gyveno atskirai, bet dėl kažkokių priežasčių, jiems iš buto reikėjo išsikelti, todėl žmona pasiūlė gyventi kartu. Jų butas yra dviejų kambarių, viename gyvena jis su žmona, kitame sūnus su drauge. Visą laiką, kiek sūnus gyveno su drauge kartu, jokių nesklandumų nebuvo, sutarė gražiai. Sūnus šiuo metu oficialaus darbo neturi, niekur nedirba, uždarbiauja, taip užsidirba pinigų pragyvenimui, jo draugė taip pat niekur nedirba. Jis su žmona yra dirbantys, išlaiko šeimą. Kaip minėjo, santykiai namuose iki šiol buvo tikrai geri, gražiai sutarė kartu gyvenant. 2024 m. gegužės 31 d., po darbo, vakare jis grįžo į namus, namuose buvo visa šeima, atsimena, kad paklausė sūnaus J. J. ką veiks savaitgalį, šis atsakė, kad nieko nesuplanavęs, todėl jis pasiūlė padėti, paklausė ar negali su juo kartu važiuoti šeštadienį sutvarkyti jo tėčio kapo. J. J. sutiko, todėl šeštadienį abu nuvažiavo nusipirkti reikiamų priemonių ir važiavo į kapines, kapinėse užtruko apie penkias valandas, bet viską sutvarkė, buvo labai patenkintas. Grįžus namo, pavakarieniavo ir jis nuėjo į savo kambarį, ką sūnus su drauge veikė, nežino. Iš šeštadienio į sekmadienį, naktį, atsikėlė apie 03 val. 00 min.. Toks laikas atsikelti jam yra įprastas, nes dirba vairuotoju ir tokiu laiku įprastai keliasi. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, įsijungė kompiuterį ir laiką leido virtuvėje. Turėjo nusipirkęs tris skardines alaus, jį ir gurkšnojo. Atsimena, kad sėdint virtuvėje, girdėjo kieme triukšmą, įvairius balsus. Kelis kartus pasižiūrėjo per buto langą, butas yra penktame aukšte, taip puikiai matė, kad kieme, prie automobilio stovi sūnus su savo drauge, dar ten buvo viena kaimynė ir keturi vaikinai. Suprato, kad kaimynė nusipirko automobilį, visi važinėjosi, po to jam žiūrint, kieme stoviniavo, garsiai šūkavo, bet nekonfliktavo. Jam buvo keista kaip kaimynai nesiskundė jų tokiu elgesiu, nes tikrai kompanija kėlė didelį triukšmą, jautėsi, kad visi yra išgėrę. Taip jam toliau būnant virtuvėje, užsimanė pasišildyti maisto. Šildantis maistą į namus grįžo J. J., jis buvo įniršęs, piktas, trankė daiktus, aiškiai buvo neblaivus. Iš buto vėl išėjo, po kiek laiko vėl grįžo. Nuo to trankymosi prabudo ir į virtuvę atėjo žmona. Tada jis sūnui pasakė, kad reikėjo lauke išsilieti, o ne namuose trankytis, po šių jo žodžių, sūnus atėjo į virtuvę ir nieko nesakęs abiejų rankų kumščiais pradėjo jį mušti. Trenkė ne mažiau 20 kartų, smūgiavo į galvos sritį. Jis dengėsi nuo jo, dengėsi veidą. Tada žmona atsistojo tarp jų, bandė išskirti, J. J. šiek tiek nurimo, bet netrukus mamą pastūmė, sugriebė jam už marškinėlių ir išsitempė į buto koridorių, kur kairės rankos kumščiu jam trenkė į dešinę galvos pusę, į plaukuotą galvos dalį, po smūgio jis nukrito ant žemės, tada sūnus abejomis kojomis ne mažiau šešis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas - į kairę ranką, į kairės pusės šonkaulius. Jam tikrai labai skaudėjo, smūgiai buvo stiprūs, juto fizinį skausmą. Žmona stengėsi sūnų nuo jo patraukti, jai vienu metu pavyko, tada jis atsistojo, pasakė, kad kviečia policiją ir pasiėmęs telefoną surinko bendrąjį pagalbos numerį, iškvietė pareigūnus. Išgirdęs J. J., kad jis kviečia policiją, iš namų pabėgo, dar priėjęs prie lango matė, kad nubėgo už kitų namų, o netrukus atvyko pareigūnai. J. J. draugė J. T. į butą grįžo, kai J. J. jį mušė, mano, kad ji matė, kaip jį mušė, ji paskui nuėjo į savo kambarį, iš buto su juo nebėgo. Sūnus ne pirmą kartą prieš jį pakelia ranką, prieš tris metus buvo taip pat susipykę, bet tada policijos nekvietė, išsiaiškino patys, po to iki šiol viskas buvo gerai. Iki vakar vakaro, tai yra 2024 m. birželio 3 d. sūnus į namus negrįžo, jis tik 2024 m. birželio 2 d. pasiskambino savo draugei, ją pasikvietė ir jie kažkur buvo išvykę. Vakar (t. y. 2024 m. birželio 3 d.) jam paskambino sūnus, jo atsiprašė, paklausė, ar gali grįžti į namus. Jis leido ateiti, sūnus jo ir žmonos atsiprašė, labai gailisi tokio savo elgesio, jis šiam atleido ir jie susitaikė, J. J. su drauge grįžo gyventi pas juos. Nori papildyti, kad pareigūnai jam įteikė užduotį vykti pas ekspertus dėl sužalojimo nustatymo, jis pas ekspertus nuvykęs nebuvo ir ateityje nevyks, pas medikus taip pat nesikreipė ir nesikreips, kartu su policija atvyko greitoji pagalba, jie jį apžiūrėjo, bet tolimesnės medikų pagalbos jis atsisakė. Mėlynės baigia užgyti, jokių padarinių dėl to neliko. Taip pat kiek pamena pareigūnams sakė, kad buvo apgadintos buto durys ir gal dar kokie daiktai, bet dėl to nei jis nei žmona pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Šio įvykio metu, dėl sūnaus veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, bet civilinio ieškinio byloje nereikš, pretenzijų sūnui neturi;

3.2. Liudytojos J. T. parodymais apie tai, kad ji sutinka duoti parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas jos draugas, su kuriuo gyvena, J. J.. Su J. J. pora yra apie metus laiko, kartu gyvena. Apie tris mėnesius gyvena pas J. J. tėvus, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Prieš tai ji nuomojo butą, pas ją gyveno J. J., po to turėjo atlaisvinti nuomojamą butą ir tada atsikėlė gyventi pas J. J. tėvus. Su J. J. tėvais santykiai nuo pradžių buvo labai geri, su jais sutarė, jie patys norėjo, kad pas juos atsikraustytų gyventi, patys pasikvietė. Ji mokosi, o J. J. šiuo metu niekur nedirba, nesimoko, bet yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. J. J. santykiai su tėvais taip pat yra labai geri, tik problemų kyla tuomet, kada J. J. pavartoja alkoholio. Išgėręs jis tampa agresyvus, konfliktiškas, pats tai žino ir ilgą laiką alkoholio nevartojo. Ką veikė šių metų 2024 m. birželio 1 d., puikiai atsimena, atsimena, kad vakare buvo su J. J. ir jo šeima namuose, vakarieniavo, tada susitarė susitikti su draugais, išėjo į lauką, lauke J. J. su draugais vartojo alkoholį, atsimena, kad buvo jau vėlu, matė, kad J. J. yra jau stipriai apsvaigęs, pasakė, kad jau jiems laikas namo. Pamena, kad grįžo, ji atsigulė į lovą, o J. J. atsigulė miegoti ant grindų. Pamena, kad miegant jis kelis kartus ranka trenkė į grindis, tai stipriai girdėjosi, J. J. mama atėjo į kambarį pasižiūrėti, bandė J. J. pakelti nuo grindų ir nuvesti miegoti į lovą, tačiau jai to nepavyko padaryti. Išgirdęs triukšmą, į kambarį atėjo J.J. tėtis, kiek pamena, jie tarpusavyje su J. J. apsižodžiavo, tada J. J. tėtis nuėjo į virtuvę, J.J. atsikėlė ir nuėjo jam iš paskos. Netrukus virtuvėje išgirdo bildesį, triukšmą, šauksmus, atėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad J. J. stumdosi - grumiasi su tėčiu, matė, kad mama bandė juos išskirti, ji taip pat priėjo prie jos, bandė jai padėti juos išskirti, bet joms nepavyko, jie toliau stumdėsi, ji labai išsigando, pradėjo verkti ir nubėgo į savo kambarį. Žiūrėti kas toliau vyksta nėjo, po kiek laiko išgirdo, kad atvyko policijos pareigūnai, J. J. namuose jau nebuvo. Žino, kad J. J. tėtis parašė pareiškimą policijai. Jai vėliau paskambino J.J., jis verkė, atsiprašinėjo, labai bijojo grįžti, ji tada nuėjo susitikti su juo, jis sakė, kad nesuprato, kas jam darosi, kaltino alkoholį, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, tada paskambino tėčiui, jo atsiprašė, tėtis leido grįžti į namus, jie susitaikė. J. J. labai gailisi, kad viskas taip įvyko, pats sakė, kad negali daugiau vartoti alkoholio;

3.3. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. 6 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje kilus žodiniam konfliktui tarp S. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., (Nustatytas 2,13 promilės neblaivumas) ir jo sūnaus J. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., (kuris taip pat buvo galimai neblaivus) J. J. tyčia abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 20 sykių sudavė S. J. į galvos sritį, ko pasėkoje S. J. jautė stiprų fizinį skausmą. Toliau J. J. tęsdamas nusikalstamą veiką nustūmė S. J. į koridoriaus patalpą, dėl ko S. J. nukrito ant grindų. S. J. gulint ant grindų J. J. tyčia abejomis kojomis, ne mažiau kaip 6 sykius spyrė S. J. į kūno bei galvos sritis, dėl ko S. J. jautė stiprų fizinį skausmą. Po šių savo veiksmų J. J. pasišalino iš įvykio vietos. Minėtą įvykį matė S. J. sutuoktinė D. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m. S. J. įteiktas šaukimas apklausai. J. J. nesulaikytas, šaukimas neįteiktas;

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad atvykus nurodytu adresu matomas penkių aukštų pilkos spalvos, daugiabutis pastatas. Priėjus prie pirmos laiptinės iš dešinės pusės matomos tamsios spalvos šarvuotas lauko durys su telefonspyne. Įėjus pro duris patenkama į laiptinę, kuria užlipama iki penkto aukšto. Penkto aukšto koridoriuje kairėje pusėje matomos tamsiai rudos spalvos durys, kurių viršuje yra simbolis „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus pro duris matomas koridorius, kurio kairėje pusėje yra praėjimas. Įėjus pro minėtą praėjimą patenkama į virtuvės patalpas, kurių kairėje pusėje matomas virtuvinis komplektas su buitine technika. Dešinėje virtuvinio komplekto pusėje matomas stalas su kėdėmis. Dešinėje stalo pusėje matomas baltos spalvos šaldytuvas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta;

3.5. Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju T. B., 6 val. 50 min. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose sūnus kumščiais sudaužė pranešėją (duomenys neskelbtini) m., pokalbio metu pradėjo pulti mamą, viską daužo, tranko. Pranešėjui sužalota visa galva. Nepilnamečių vaikų nėra. Girdėjosi fone daužymo garsai. Praneša nukentėjęs tėvas. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėjas S. J. gimęs (duomenys neskelbtini) m. kartu su pranešėju, virtuvės patalpoje, pasitiko S. J. sutuoktinė D. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., bei J. T., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Pabendravus su pranešėju S. J., pastarasis paaiškino, jog šiandien apie 6 val. 40 min., jo sūnui J. J. sugrįžus namo, virtuvės patalpoje tarp minėtų asmenų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje J. J. abejų rankų kumščiais, ne mažiau kaip 20 sykių sudavė S. J. į galvos sritį, dėl ko S. J. jautė stiprų fizinį skausmą. Daugumos smūgių S. J. pavyko išvengti. Toliau J. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, nustūmęs S. J. į koridoriaus patalpą, abejomis kojomis ne mažiau, kaip 6 sykius spyrė S. J. į galvos bei kūno sritis. Po įvykusio konflikto J. J. pasišalino iš minėto adreso nežinoma kryptimi. S. J. teigė, jog sūnus taip elgiasi nebe pirmą kartą, fizinį smurtą yra patyręs ir anksčiau. Įvykusio konflikto metu S. J. teigė, jog sūnus J.J. apgadino, koridoriaus patalpoje esančias medines duris bei virtuvinį stalą. S. J. teigimu, sūnus buvo galimai neblaivus. Pabendravus su D. J., pastaroji paaiškino, jog prieš įvykstant minėtam konfliktui tarp sūnaus bei sutuoktinio, ši buvo miegamajame, kai išgirdo dūžio garsus. Moteriai atbėgus į virtuvės patalpą, D. J. pastebėjo, kaip jos sūnus J. J. naudoja fizinį smurtą prieš jos sutuoktinį S. J., pastaroji pabandė sustabdyti vykusį konfliktą bei patraukti J. J. nuo S. J., tačiau nesėkmingai. D. J. teigė, jog J. J. prieš S. J. fizinį smurtą naudoja nebe pirma kartą. D. J. liudytojo apklausa neatlikta, kadangi pastaroji atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų J. J.. Pabendravus su J. T., pastaroji teigė, jog įvykusio konflikto metu buvo miegamojo patalpoje bei pačio konflikto nematė. Su alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0330 Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-06-02 07:12 val. patikrinus S. J., pastarajam nustatytas 2,13 prom. neblaivumas. Atvykus GMP medikams apžiūrėjus S. J., pastarasis vykti į gydimo įstaigą atsisakė. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, atlikta S. J. asmens apžiūra, S. J. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą. S. J. įteiktas šaukimas apklausai. Apvažiavus aplinkines teritorijas J. J. nepastebėtas;

3.6. S. J. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrint pilietį S. J., gimusį (duomenys neskelbtini), pastebėta kraujosruva ant S. J. kairės pusės veido. Ant S. J. kairės pusės galvos matomas paraudimas. Ant S.J. dešinės pusės galvos pusėje matomas parudimas, ant kairės rankos dilbio matomas guzas ir kraujosruva. Daugiau sužalojimų, apžiūrint S. J., nepastebėta;

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. J. mechaninės traumos požymių pateiktuose medicininiuose dokumentuose nekonstatuota. Sužalojimai iš nuotraukų nėra vertinami.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis J.J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą S. J. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo J. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam J. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas; baustas administracine tvarka (apie paskutinės paskirtos baudos sumokėjimą nėra duomenų); nedirbantis; neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas, psichiatrijos ligoninėje yra gulėjęs dėl alkoholio vartojimo pasekmių), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurio trukmė yra artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos tokios bausmės minimumui (numatyta arešto trukmė nuo 15 iki 90 parų).

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Atsižvelgdamas į J. J. charakterizuojančius duomenis, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas 5 mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

10. Taip pat kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad jis panaudojo smurtą ir fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui – tėvui, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Kaltinamajam J. J. taikoma kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinamas.

12. Byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, taip pat nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, J. J. paskiriant galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą nuo arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Išaiškinti J. J., jog asmuo, vengiantis vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

J. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme J. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. J. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.