Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M., S. S., M. G., V. B., A. Ž., M. G., M. L., K. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, neteistas,

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojanti (duomenys neskelbtini) universitete, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. ir V. T. veikdami kartu, apgaule įgijo svetimą turtą.

M. G. buvo kaltinamas, kad versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdamas licencijos, reikalingos tai veiklai.

V. T. suklastojo tikrus dokumentus.

M. G. ir V. T. veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, M. G. būnant individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 nenustatytu laiku, pasiskelbus internete puslapiuose: www.skelbikas.lt, www.dirbu.lt, www.siauliaicity.olx.lt, www.skelbimai.balsas.lt apie tai, kad individuali įmonė „Š. V.“ ieško žmonių legaliam darbui Anglijoje ir Norvegijoje fabrikuose, t.y. apgaule pažadėjus legalų darbą Anglijoje ir Norvegijoje, o V. T. parduotuvės „M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems: S. S., M. G., A. M., K. E., L. U., V. B., M. L., M. G., A. Ž., J. M., A. Ū., prisistačius individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), darbuotoja, žinant, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta ir žadant nukentėjusiems surasti darbą užsienyje, nors iš anksto žinant, kad tokios galimybės neturi, tokiu būdu suklaidinant nukentėjusiuosius, S. S., M. G., A. M., K. E., L. U., V. B., M. L., M. G., A. Ž., J. M., A. Ū., dėl ko jie nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 į individualios įmonės „Š. V.“ AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 3000 Lt, tokiu būdu apgaule M. G. ir V. T. savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiems: A. M. priklausančius 1000 Lt, S. S. priklausančius 200 Lt, M. G. priklausančius 200 Lt, K. E. priklausančius 200 Lt, L. U. priklausančius 200 Lt, V. B. priklausančius 200 Lt, M. L. priklausančius 200 Lt, M. G. priklausančius 200 Lt, A. Ž. priklausančius 200 Lt, J. M. priklausančius 200 Lt, A. Ū. priklausančius 200 Lt, iš viso apgaule įgijo svetimą 3000 Lt vertės turtą.

M. G., būdamas individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, parduotuvės „M." patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) versliškai neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės, komercinės — įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos, tai yra pažeisdamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2003-08-19 įsakymo Nr. Al-127 „Dėl licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punktą - tarpininkauti dėl LR piliečių Įdarbinimo užsienyje gali tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka registruoti juridiniai asmenys, turintys licenciją tarpininkauti dėl LR piliečių ir nuolat gyvenančių Lietuvoje asmenų įdarbinimo užsienyje, 5 punktą - licencijas išduoda, patikslina, sustabdo jos galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą bei jas panaikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su nukentėjusiais: S. S., M. G., A. M., K. E., L. U., V. B., M. L., M. G., A. Ž., J. M., A. Ū., sudarė sutartis „ Dėl ĮI „Š. V." teikiamų paslaugų", pažadėdamas legalų darbą Anglijoje ir Norvegijoje, tokiu būdu M. G., neturėdamas privalomai reikalingos licencijos, užsiėmė įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla ir laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 atliktoms paslaugoms įforminti išrašė dvylika sąskaitų faktūrų už 3000 Lt.

V. T. nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 tiksliai nenustatytu laiku parduotuvės „M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasakydama tikrovės neatitinkančius duomenis – prisistatydama individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), darbuotoja, žinodama, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta, pasirašydama M. G. vardu, pavarde ir parašu trijose sutartyse 2009-08-17, 2009-07-29, 2009-07-29 „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ ir jas sudarydama su nukentėjusiais: L. U., V. B., M. G., tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – tris individualios įmonės „Š. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sutartis „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“.

Kaltinamasis M. G. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo individuali įmonė „Š. V.“ (įregistruota (duomenys neskelbtini)), buvo įsteigta 2009 m. pradžioje, joje dirba jis vienas, samdytų asmenų nebuvo. Įmonė užsiiminėjo tik konsultavimo veikla. Konsultuodavo žmones apie išvykimą į užsienį, bilietų užsakymo, apgyvendinimo, reikiamų dokumentų klausimais. Jis gaudavo informaciją apie laisvas darbo vietas užsienyje. Jokio skelbimo internete jis nebuvo įdėjęs. Darbo užsienyje nežadėjo. Sutartys su klientais buvo sudaromos tik konsultavimo pagrindu. Susitikimai su klientais vykdavo skirtingose vietose. Su kai kuriais klientais yra tekę susitikti „M.“ parduotuvės patalpose, nes šioje parduotuvėje prekyba užsiima jo brolis. Ši parduotuvė nebuvo pritaikyta veiklai, kuria užsiima, tai tik atsitiktinė vieta, kurioje kartais susitikdavo su savo klientais. Sutarčių su klientais yra pasirašęs tik tiek, kiek jų yra įvesta į jo apskaitą. Su nukentėjusiaisiais buvo pasirašytos sutartys, tačiau jis teikė tik konsultavimo paslaugas. Su kiekvienu iš klientų jis bendravo asmeniškai. Nekomentuoja kodėl nukentėjusieji teigia, kad bendravo su V. T.. Jį ir V. T. sieja bendras ūkis, yra sugyventiniai. Jis buvo pakabinęs skelbimus apie savo įmonę autobusų stotelėse Šiauliuose ir kituose miestuose, klientai jį susirasdavo pagal rekomendacijas. Ant skelbimų V. T. telefono numeris, kaip kontaktinis, nebuvo nurodytas. Klientai kreipdavosi dėl išvykimo į užsienį ir būvimo ten klausimais. Už konsultacijas imdavo 200 Lt užmokestį. Konsultacijos būdavo tokio pobūdžio: ar šiuo metu yra darbo vietų ar nėra, koks minimalus atlyginimas, kiek viskas kainuoja. Jis nurodydavo tik kryptį, kuriame regione yra laisvų darbo vietų. Apie konkrečias įmones jis nesakydavo, darbo vietų nežadėdavo. Klientams pageidaujant, jis galėdavo juos suvesti su Anglijoje esančiu R. A., kuris juos galėdavo pasitikti ir nuvesti iki įdarbinimo agentūros. Klientams jis pasakydavo R. A. kontaktinius duomenis. 200 Lt užmokestį imdavo už pirminę informaciją, o 800 Lt užmokestį imdavo už tai, kad būtų suderintas jų pasitikimas užsienyje, kad jiems būtų padėta susiorientuoti, būtų jais pasirūpinta. Klientai būdavo informuoti apie tai, ką reikia pasiimti, ką turėti vykstant į užsienį. Už kelionę pinigų neimdavo, nes klientai važiuodavo už savo lėšas. Pagal klientų pageidavimą, galima buvo surasti asmenį, kuris juos nuvežtų į reikiamą vietą. Negali tiksliai atsakyti ar sutartyje tai buvo parašyta, ką dabar papasakoja. Sutartyje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu naudojosi tik jis. Negali atsakyti, kodėl tuo telefonu atsiliepė moteris. Savo telefono jis niekam nebuvo paskolinęs.

Kaltinamoji V. T. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad lankydavosi parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nes toje parduotuvėje dirbo jos draugo M. G. brolis R. G.. Ateidavo tuomet, kai būdavo laisvas laikas per paskaitas, dėl asmeninių reikalų. Jokių skelbimų apie įmonę „Š. V.“ ji nedėjo, įmonės darbuotoja neprisistatinėjo. Ji žinojo, kad M. G. turi individualią įmonę „Š. V.“, tačiau net nežinojo kokia veikla įmonė užsiima. Galėjo būti taip, kad M. G. paliko savo mobilųjį telefoną, o ji gal ir atsiliepė juo, tačiau konkrečiai negali pasakyti ar kada yra atsiliepusi jo mobiliuoju telefonu. Sutartis savo ranka galėjo užpildyti tik paprašius M. G., nes jis negražiai rašo, tačiau jų nepasirašinėjo. Šiuo metu jau praėjo daug laiko, todėl neatsimena. Nukentėjusiuosius gal ir yra kada mačiusi, tačiau negali atsakyti ar su jais yra kada kalbėjosi dėl informacijos jiems teikimo. Ji turi daug draugų užsienyje ir žino kokia ten yra situacija darbo rinkoje. Pinigų iš nukentėjusiųjų ji neėmė. Ar juos yra konsultavusi dėl užsienyje esančių laisvų darbo vietų – konkrečiai atsakyti negali. Gali būti, kad ir kalbėjosi su jais apie darbo galimybes, išvykimą, tačiau tik bendrais klausimais. Ji neturi bendravimo problemų, todėl gali kalbėti su bet kuo ir apie bet ką. Jei ir kalbėjo su nukentėjusiaisiais, tai darbo tikrai jiems nesiūlė.

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad ieškojo darbo, kai jam kaimynė parodė skelbimą, kad įmonė „Š. V.“ įdarbina žmones Norvegijoje ir Anglijoje. Skelbime nurodyta, kad įmonė „Š. V.“ konsultuoja ir suranda darbą, buvo nurodyti du kontaktiniai telefonų numeriai. Jis paskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepė kaltinamoji, kuri prisistatė kaip šios įmonės darbuotoja. Paklausus ar jų įmonė tikrai suranda darbą užsienyje, kaltinamoji atsakė teigiamai ir pasiūlė atvažiuoti į Šiaulius. Moteris nurodė, kad lauks mobiliųjų telefonų salone. Į Šiaulius jis atvyko kartu su J. R.. Nuvykus į sutartą telefonų saloną, ten buvo kaltinamoji V. T. ir kaltinamojo M. G. brolis. Kad kalbėjosi su ta pačia mergina telefonu ir ta pati juos pasitiko salone, pažino iš jos balso. Su kaltinamąja kalbėjosi dėl darbo suradimo užsienyje, ji sakė, kad tikrai suras. Liepė už dokumentų sutvarkymą pervesti 200 Lt, o kai jau bus surastas darbas – dar 800 Lt. Kaltinamoji davė lapelį, ant kurio buvo nurodytas įmonės sąskaitos numeris. Į šią sąskaitą jis ir jo draugas J. R. pervedė po 200 Lt. Moteris tvirtino, kad turi licenziją, reikiamus dokumentus, dirba legaliai ir net draudimas bus. Ji pasakojo, kad nuvažiavus į kitą šalį, jau po 2-3 dienų pradės dirbti. Tikėjosi ir tarėsi dėl darbo Norvegijoje. Jis pats nuolat skambindavo ir klausdavo kaip sekasi ieškoti darbo, tačiau moteris patikindavo, kad vyksta darbo paieška. Po kiek laiko ji pati susisiekė ir pasakė, kad yra darbas Anglijoje ir turi pervesti abu su draugu po 800 Lt. Sekančią dieną po jos skambučio jis ir J. R. pervedė į anksčiau nurodytą sąskaitą po 800 Lt. Į Angliją juos nuvežė pasamdytas autobusiukas, kurio vairuotojui papildomai dar sumokėjo 400 Lt. Nuvažiavus į Angliją, degalinėje juos pasitiko vaikinas, vardu K., kuris juos nuvežė ir apgyvendino. Vaikino, vardu R., jie net nematė, tačiau su juo bendravo telefonu. Kiekvieną dieną skambindavo ir teiraudavosi kaip bus su tuo darbu, tačiau atsakydavo, kad darbo nėra. Po kiek laiko R. pasakė, kad pinigus paėmė tik už apgyvendinimą, o už įdarbinimą pinigų jie neėmė. Sakė, kad su firma jie yra sutarę tik juos apgyvendinti. Kiekvieną dieną iš Anglijos skambindavo kaltinamajai, tačiau po kelių skambučių ji tiesiog į jo skambučius neatsiliepdavo. Anglijoje jis prabuvo dvi savaites, tačiau jokio darbo niekas taip ir nepasiūlė. Prieš pat išvykstant, atvažiavo K. ir pasakė, kad jei nori darbo, turi jiems sumokėti 500 svarų sterlingų ir per dvi savaites jie suras darbą. Tik grįžęs į Lietuvą, paskambino kaltinamajai, o ji atsakė, kad šiuo metu konsultuojasi su juristais. Jai skambino visą savaitę, prašė grąžinti jo patirtas išlaidas. Vėliau mergina jam atsakė: „jei nori ir toliau mesti pinigus į balą, prašome mesti, mes pilnai esame apsidraudę“. Po to karto jis daugiau į įmonę „Š. V.“ nebeskambino. Dėl šio klausimo jie kreipėsi Kaune į VMI, darbo apsaugos inspekciją, važiavo į susitikimą su ministru D. J., kuris nurodė, kad ši įmonė neturi jokios licenzijos ir tokia veikla negali užsiimti, patarė kreiptis į teismą. Prašo priteisti 4 240 Lt turtinę žalą ir 7 000 Lt neturtinę žalą. Jis anglų kalbos nemoka. Neturtinę žalą patyrė, nes nuvykus į Angliją susigadino nervus, sveikatą, prarado ir tą darbą, kurį turėjo prieš išvažiuodamas. Iki išvykimo į Angliją dirbo neoficialiai, nes oficialų darbą tiesiog neįmanoma susirasti. Sugrįžęs į Lietuvą jis nerado jokio darbo. Turtinė žala yra už kelionę į Angliją ir atgal, mokesčius už elektrą, dujas, kuriuos ten sumokėjo, kelionės į Šiaulius.

Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad buvo grįžęs iš Norvegijos, todėl ir vėl ieškojosi darbo toje pačioje šalyje. Tinklalapyje „Skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad įmonė „Š. V.“ suranda darbą užsienyje - Anglijoje ir Norvegijoje. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė mergina, kuri pasakė kur turi atvykti. Į susitikimą jis atvažiavo su tėvais. Jis merginai nurodė būtent kokiame šalies regione nori dirbti, t.y. nurodė, kad norėtų dirbti aplink Bergen miestą. Ieškojo darbo statybose arba žuvies fabrikuose. Mergina sakė, kad suras tokio pobūdžio darbą. Jis pervedė 200 Lt už dokumentų sutvarkymą. Sutartį pildė mergina. Jis pasirašė savo vardu, o kaltinamoji pasirašė po įmonės direktoriaus vardu ir pavarde. Ji pasirašė jo parašu. Kai sumokėjo 200 Lt, turėjo palaukti kol suras darbą, o kai darbas bus surastas, būtų turėjęs pervesti dar 800 Lt. Už kelionės išlaidas būtų reikėję užsimokėti pačiam. Jis po poros savaičių paskambino pasiteirauti dėl darbo, o mergina atsakė, kad vyksta darbo paieška. Taip skambino jai kelis kartus, kiek vėliau ji net nebeatsiliepdavo. Po daugiau nei mėnesio jis nuvyko į tą saloną „M.“, tačiau jame rado tik vieną vyrą, kuris pasakė kaltinamosios telefono numerį, tuomet jai paskambino. Kaltinamoji jam atsakė, kad šiuo metu darbo Norvegijoje nėra, tačiau yra Anglijoje. Jis į Angliją nenorėjo važiuoti. Per visą šį laiką su kaltinamuoju jis nebendravo. Sumokėtų pinigų grąžinti neprašė, nes laukė, kol ši įmonė jam suras darbą užsienyje, tačiau netrukus gavo laišką, kad turi atvykti į Šiaulių policiją dėl įmonės „Š. V.“. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti jam 200 Lt turtinės žalos, nes tiek sumokėjo įmonei „Š. V.“, tačiau paslaugos negavo ir 300 Lt neturtinės žalos. Jam kainavo kelionė iš Vilniaus į Šiaulius, važiavau tris kartus pas kaltinamąją, kai ji nebeatsiliepdavo į jo skambučius. Jaučiasi nukentėjęs, apgautas. Per tą laiką, kol laukė darbo pasiūlymo, būtų susiradęs darbą ir išvykęs į užsienį dirbti. Paaiškėjo, kad visą laiką buvo apgaudinėjamas.

Nukentėjusioji S. S. teisme parodė, kad 2009 metų birželio viduryje su draugu M. G. nusprendė vasaros sezono metu padirbti Norvegijoje. Internete rado skelbimą, kad įmonė „Š. V.“ įdarbina užsienyje. Tiksliai negali pasakyti koks buvo skelbimo tekstas, tačiau susiję su legaliu darbu Anglijoje ir Norvegijoje. Tą pačią dieną paskambino nurodytu telefono numeriu ir atsiliepusi mergina pasakė, kad reikia atvykti į Šiaulius, į mobiliųjų telefonų parduotuvę. Nuvykę į sutartą vietą, susitiko su kaltinamąja. Su ja kalbėjosi prie to paties stalo, prie kurio sėdi telefonus pardavinėjantis asmuo. Jai nereikėjo jokių konsultacijų apie išvykimą į užsienį, nes yra ten jau buvusi. Jos tikslas buvo, kad įmonė „Š. V.“ surastų jai darbą. Mergina kalbėjo nelabai konkrečiai. Ji nurodė, kad Norvegijoje gali pasiūlyti darbą tik žemės ūkyje arba fabrike, todėl jie pasakė, kad dar nori šiek tiek pagalvoti. Nebuvo kalbėta apie darbo paiešką, nes, pasak jos, laisvų darbo vietų yra. Kai buvo nuvykę pirmą kartą, darbo dienos pabaigoje atvyko ir kaltinamasis M. G.. Jis neprisistatė, kalbėjo kiek konkrečiau, tvirtino, kad žemės ūkyje dirbti geriau nei fabrike. Kaltinamasis sakė, kad užsienyje yra jų draugai, kurie ten jiems ir padės. Tą kartą mergina jiems davė įmonės sąskaitos rekvizitus ir vėliau, kai nusprendė važiuoti, į šią sąskaitą pervedė po 200 Lt. Susisiekė su kaltinamąja ir ji patvirtino, kad jų pervestus pinigus gavo, o darbas bus jau liepos mėnesio pradžioje. Kai nesulaukė iš merginos jokių žinių, nuvyko internete nurodytu įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi durų niekas neatidarė, todėl nuvyko į tą pačią mobiliųjų telefonų parduotuvę. Ten buvęs telefonų pardavėjas davė kaltinamosios telefono numerį. Paskambinus kažkas atsiliepė, šiuo metu jau nebepamena ar atsiliepė vyras ar moteris, ir pasakė, kad darbą gali pasiūlyti tik liepos 23 d. Tačiau jiems jau buvo per vėlu, todėl pasakė, kad grąžintų jų sumokėtus pinigus. Jau iš pirmo karto jai kilo įtarimas, kad čia kažkas yra ne taip, nes jie neturėjo savo biuro, jokie sertifikatai nekabėjo ant sienų, kalbėjo neaiškiai. Pinigus jiems grąžino. Yra važiavusi dirbti į užsienio valstybę per agentūrą ir žino, kad už dokumentų sutvarkymą ir darbo vietos suradimą reikia mokėti. Ji yra studentė, o būtent tą vasarą taip niekur ir neišvažiavo užsidirbti. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes ji ruošėsi, tikėjosi ir planavo išvažiuoti dirbti, per tą laiką būtų išvykusi dirbti kitur, tačiau taip ir neišvažiavo.

Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad su drauge S. S. ieškojo darbo užsienyje, rado labai daug skelbimų su įmone „Š. V.“. Skelbime buvo parašyta, kad įmonė „Š. V.“ įdarbina Anglijoje, Norvegijoje. Pasiskambinus nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, mergina jiems nurodė, kad reikia atvykti į Šiaulius ir viską aptarti, nurodė kur atvykti. Atvykus jų pasitikti išėjo mergina ir nusivedė į mobiliųjų telefonų pardavimo saloną. Ant salono „M.“ durų kabėjo kažkoks A 4 formato lapas su užrašu lyg ir „Travel“. Kai užėjo į „M.“ saloną, kaltinamoji ir kaltinamojo brolis sėdėjo už stalo, vėliau atvyko ir kaltinamasis. Jie su drauge aiškiai kaltinamajai pasakė, kad ieško darbo Norvegijoje. Tuomet mergina net parodė kompiuteryje žemėlapį ir nurodė kaimelį Dronhaim, kuriame yra net keli ūkiai, kuriuose yra darbo. Jie minėjo, kad ten jau dirba nemažai lietuvių. Išvykimo sąlygos buvo tokios, kad reikėjo pervesti 200 Lt, o jau prieš išvažiuojant dar 800 Lt. Dar lyg ir bandė tartis, kad gal tuos 800 Lt būtų galima pervesti jau nuvykus į užsienį, tačiau buvo pasakyta, kad taip negalima, yra tokia nustatyta tvarka. Sugrįžę abu į Kauną, pervedė į nurodytą sąskaitą pinigus. Gal tik po dviejų dienų kaltinamoji jiems pranešė, kad gavo jų pervestus pinigus. Skambino nurodytu įmonės kontaktiniu telefono numeriu gal 10 kartų, tačiau visuomet atsiliepdavo tik kaltinamoji V. T.. Jokios informacijos apie darbą taip ir nesulaukė. Registrų centro duomenų bazėje surado įmonės buveinės adresą ir ten nuvyko, tačiau ten buto durų niekas neatidarė, todėl nuvažiavo į tą patį „M.“ saloną. Ten buvo tik kaltinamojo brolis, kuris jiems nurodė, kad kaltinamoji šiuo metu atostogauja. Jis davė jos telefono numerį ir susisiekus su kaltinamąja, ji nurodė, kad nebent liepos 23 dieną būtų galima išvykti. Jie pasiūlymo atsisakė, nes jiems buvo per vėlu. Jis sakė, kad norėtų pakalbėti su įmonės direktoriumi, tačiau mergina nedavė jo telefono numerio. Pasakė kaltinamajai, kad turi gražinti jų sumokėtus 400 Lt, nusiuntė jiems prašymą dėl pinigų gražinimo ir tik po kiek laiko pinigus jiems grąžino. Jis patyrė turtinę žalą , nes ruošė savo automobilį tolimai kelionei, keitė tepalus, filtrus, remontavo važiuoklę, vežė jį į automobilių servisą, mokėjo pinigus. Taip pat kainavo pokalbiai telefonu, 4 kelionės į Šiaulius ir atgal į Kauną. Jis galėjo dirbti pas savo dėdę, tačiau atsisakė darbo, nes ruošėsi išvyki dirbti į užsienį. Kaltinamoji net skaičiuotuvu suskaičiavo ir pasakė, kad mes iš Norvegijos kiekvienas galime parsivežti po 6 000 Lt.

Nukentėjusioji K. E. teisme parodė, kad įmonės „Š. V.“ skelbimą rado internetiniame tinklalapyje www.skelbikas.lt Skelbime buvo nurodyta, kad ši įmonė siūlo darbą užsienyje. Kadangi ji ir jos draugas M. L. ieškojo darbo užsienyje, į šią įmonę nusiuntė elektroninį laišką. Internete ieškojo informacijos apie šią įmonę. Telefonu susitarė, kad atvyks į Šiaulius ir suderino susitikimo laiką. Ji ir M. L. nuvyko adresu, kuriuo įmonė yra registruota, (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo adresu niekas durų neatidarė, susisiekė su kaltinamąja ir ji pasakė, kad įmonės patalpos yra remontuojamos, todėl pakvietė atvykti (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo jokios iškabos, jog tame pastate yra įmonė „Š. V.“, todėl kaltinamoji juos pasitiko. Tai buvo mobiliųjų telefonų parduotuvė. Moteris jiems sakė, kad yra darbas užsienyje, tačiau registracija kainuoja 200 Lt. Ji sakė, kad kai perves po 200 Lt į jos nurodytą sąskaitą, ji paštu atsiųs sutartis. Moteris tvirtino, kad ilgiausiai po 2 savaičių jie išvyks dirbti į Norvegiją. Sakė, kad dirbs fabrike, trumpai papasakojo apie gyvenimo sąlygas. Ji paprašė parodyti sutartis, tačiau kaltinamoji atsakė, kad sutarčių šiuo metu su savimi neturi. Sugrįžę į namus, kitą dieną pervedė po 200 Lt į nurodytą sąskaitą ir po kelių dienų jiems atsiuntė sutartis, tačiau jų net negalėtų pavadinti sutartimis. Jos buvo su klaidomis. Iš atsiųstos sutarties buvo labai sunku įskaityti ar yra nustatytas terminas, per kurį turi surasti darbą. Kaltinamoji sakė, kad per 2 savaites darbą užsienyje suras ir greitai reikės išvykti. Kadangi jokio darbo pasiūlymo jie nesulaukė, skambino patys, skambino ir jos mama ir gal po 3 savaičių atgavo sumokėtus pinigus. Įmonei „Š. V.“ parašė ir išsiuntė apie 30 elektroninių laiškų, tačiau gavo tik kelis atsakymus. Ji patyrė 300 Lt neturtinę žalą.

Nukentėjusysis M. L. teisme parodė, kad ieškojo darbo užsienyje, 2009 m. liepos mėnesio pabaigoje jo draugė K. E. internete rado skelbimą, jog įmonė „Š. V.“ siūlo darbą Anglijoje ir Norvegijoje. Nurodytu telefono numeriu pasiskambino ir susitarė susitikti. Atvyko į Šiaulius, tuo adresu, kurį jiems nurodė, biure vyko remontas, todėl merginai, juos pasikvietė į mobiliųjų telefonų parduotuvę. Mergina jiems žadėjo legalų darbą užsienyje. Už dokumentų sutvarkymą į nurodytą sąskaitą pervedė 200 Lt. Su kaltinamąja susitarė, kad ji paštu jiems atsiųs sutartis, o užpildę, jai išsiųs atgal. Kai pervedė po 200 Lt, netrukus atsiuntė sutartis, kurios buvo su klaidomis ir tikrai neatrodė taip, kad būtų panašios į sutartis. Kai jie išsiuntė užpildytas sutartis, palaukė 2 savaites ir kadangi nesurado jokio darbo, todėl nusprendė susigrąžinti sumokėtus pinigus. Jų pervestus pinigus grąžino po 3 savaičių nuo jų susitikimo. Jiems kaltinamoji minėjo, kad su šios įmonės pagalba jau yra išvykę žmonių dirbti į Angliją. Mergina jiems buvo pažadėjusi surasti darbą Norvegijoje, sakė, kad nuvažiavus iš karto reikės pradėti dirbti. Jis reiškia neturtinę žalą 300 Lt. Jie nuvyko į Šiaulius automobiliu, laukė darbo pasiūlymo, todėl nebeieškojo jokio kito darbo. Darbo pasiūlymo galėjo laukti tik iki rugsėjo mėnesio. Jei jį būtų įdarbinę, būtų galėjęs dirbti tik iki spalio mėnesio. Į užsienio valstybes yra važiavęs dirbti per kitas įdarbinimo įmones.

Nukentėjusysis A. Ž. teisme parodė, kad 2009 metų rugpjūčio pabaigoje internete rado skelbimą, kad įmonė „Š. V.“ įdarbina žmones Anglijoje ir Norvegijoje. Paskambinęs nurodytu telefono numeriu pasakė, kad nori detaliau sužinoti apie įdarbinimą ir mergina sutiko susitikti, liepė atvažiuoti į Šiaulius. Nuvykus į Šiaulius, susitiko su kaltinamąja prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Su ja kalbėjosi lauke ir ji jiems viską paaiškino, sakė, kad suranda darbą ir jie gali vykti dirbti. Tvirtino, kad per valandą uždirbs apie 60 – 80 kronų atlyginimo. Pokalbio metu mergina sakė, kad įmonė užsiima įdarbinimu užsienyje ir garantuoja įdarbinimą, darbo sąlygas. Sutartį užpildė pati kaltinamoji ir ją pasirašė 2009-09-04. Sutartyje darbo suradimas buvo garantuotas. Pervedė į merginos nurodytą sąskaitą 200 Lt. Jis buvo įsitikinęs, kad darbą tikrai jam suras ir jei kils ten kokių problemų, jie jas išspręs. Mergina liepė pasiskambinti po 2-3 savaičių, tačiau kai paskambino ji sakė, kad vietų nebėra. Lapkričio mėnesį jam paskambino pati kaltinamoji ir pasakė, kad yra darbas Švedijoje ir jis sutiko vykti. Tačiau jau po trijų dienų kaltinamoji jam vėl paskambino ir pasakė, kad tas darbas Švedijoje yra tik mėnesiui, todėl siūlė ten nebevykti. Ji taip pat pasakė, kad 2010-01-15 vyks žmonės į užsienį dirbti, tačiau darbas bus Norvegijoje arba Švedijoje. Sausio mėnesio pabaigoje gavo laišką iš įmonės „Š. V.“, kad jis pretenzijų nereiškia, kad pinigus įmonė jam grąžino, tačiau jis to lapo jiems atgal neišsiuntė, lapas yra pridėtas prie bylos. Jo sumokėtų pinigų niekas negrąžino. Reiškia civilinį ieškinį ir teismo prašo priteisti 200 Lt, kuriuos pervedė į įmonės sąskaitą ir už patirtas kuro išlaidas kelionei į Šiaulius.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad jis su savo vaikų mama L. U. ieškojo darbo užsienyje ir internete rado įmonės „Š. V.“ skelbimą, kuriame nurodoma, kad ši įmonė konsultuoja, įdarbina Anglijoje, Norvegijoje. Buvo du kontaktiniai telefonų numeriai nurodyti. Pasiskambino nurodytu numeriu ir atsiliepusi mergina pasakė, kad reikia atvykti į Šiaulius ir užpildyti dokumentus, nurodė atvykti į parduotuvę „M.“. Kartu su L. U. atvyko į Šiaulius. Moteris, kuri prisistatė D., juos pasitiko lauke, prie mobiliųjų telefonų parduotuvės ir nusivedė į vidų. Iš balso jis suprato, kad tai ta pati mergina, su kuria kalbėjosi telefonu. Su ja kalbėjosi apie įdarbinimą užsienyje, dokumentų užpildymą. Jam susidarė įspūdis, kad mergina atstovauja įmonę „Š. V.“. Kai jis paklausė apie įmonės direktorių M. G., atsakė, kad jis yra komandiruotėje. Jų tikslas buvo užsiregistruoti, kad surastų darbą užsienyje. Mergina pasakė, kad užregistruos ir suras jiems darbą užsienyje. Jie užpildė kaltinamosios paduotas anketas apie tai, ką moka dirbti, ką sugeba. Ji užrašė banko sąskaitos numerį ir tą pačią dieną į įmonės „Š. V.“ sąskaitą jie pervedė po 200 Lt už registraciją, CV išvertimą į užsienio kalbą, iš viso 400 Lt. Sugrįžę jai padavė pinigų pervedimo kvitą ir ji pasakė, kad reikės kiek palaukti, o vėliau dar reikės pervesti po 800 Lt, t.y. kai suras darbą. Į šią kainą lyg ir būtų įraukta ir bilietų kaina – taip buvo išsireiškusi mergina. Pralaukė tris mėnesius ir parašė kaltinamajai elektroninį laišką. Gavo atsakymą, kad direktorius ieško darbo, tvarko reikalus. Kiek vėliau kaltinamoji paskambino ir pasakė, kad jiems abiems yra darbas, tačiau reikės gyventi 500 km atstumu vienam nuo kito. Su tokiomis sąlygomis jie nesutiko. Suprato, kad toks laiko tempimas yra apgaulė, todėl elektroniniu paštu nusiuntė laišką su savo sąskaitos numeriu ir pareikalavo, kad grąžintų sumokėtus 400 Lt. Į rašytus laiškus dėl pinigų grąžinimo, jiems atrašė, kad kol kas pinigų negrąžins. Kaltinamoji jam dar sakė, kad Anglijoje yra laisvų darbo vietų, tačiau jie nesutiko, nes norėjo dirbti Norvegijoje.

Liudytojas H. U. teisme parodė, kad jis buvo išnuomojęs R. G. patalpas parduotuvei pagal panaudos sutartį. Jo patalpose buvo įsikūrusi mobiliųjų telefonų parduotuvė „M.“. Kartą jis yra buvęs toje parduotuvėje, nes buvo sugedusi santechnika. Tada ten buvo kažkokia mergina, tačiau jis suprato, kad tai R. G. žmona. Tos merginos paklausė kur yra R. G., o ji atsakė, kad jis laikinai yra išėjęs, tačiau tuoj pareis. Ką mergina toje parduotuvėje veikė jis nežino, nes išėjo R. G. palaukti už durų. Paskui tos merginos nėra matęs. Kažkokius reklaminius plakatus jis matė, tačiau kokie tiksliai jie buvo – nežino. Nepamena, kad būtų buvusi kokia labai didelė reklama ar reklama apie įdarbinimą užsienyje. Savo apklausos protokolą skaitė, tačiau neturėjo pasiėmęs akinių, todėl blogai matė. Parduotuvėje sutiktos merginos salėje nėra. Kažkoks skelbimas tikrai kabėjo, tačiau nepamena koks jis buvo. Apie tai kalbėjosi su R. G., kad jis privalo jį nuimti.

Liudytoja K. Š. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK tyrėja. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė nukentėjusiuosius. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ieškojo įmonės „Š. V.“. Ji buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nuvykta tuo adresu, nes buvo numatyta atlikti dokumentų poėmį, tačiau niekas durų neatidarė. M. G., pasak jo paties, pateikė visus jo įmonės „Š. V.“ dokumentus. Nukentėjusysis A. Ū. apklausos metu nurodė, kad jo draugė J. M. internete rado skelbimą, kad įmonė „Š. V.“ teikia įdarbinimo paslaugas, įdarbina Norvegijoje. Paskambino nurodytu numeriu ir atsiliepusi moteris nurodė atvykti į Šiaulius, pasakė adresą. Jiems nuvykus nurodytu adresu, į mobiliųjų telefonų parduotuvę, ten buvusi moteris siūlė surasti darbą Norvegijoje, pasakojo apie darbo galimybes, gyvenimo sąlygas. M. Ū. nurodė, kad jie bendravo tik su V. T.. Jis ir jo draugė J. M. sumokėjo po 200 Lt, kad moteris pradėtų įdarbinimo procesą. Jam buvo nurodyta, kad kai darbas bus surastas reikės pervesti dar po 800 Lt kiekvienam. Nukentėjusioji J. M. sakė, kad 200 Lt į nurodytą sąskaitą pervedė tik po savaitės, kai viską buvo apgalvoję, pasitarę. Jie tada susisiekė su kaltinamąja, kuri jiems internetu atsiuntė sąskaitos numerį, į kurią jie ir turėjo pervesti po 200 Lt. Pinigus pervedė iš B. M. sąskaitos. Maždaug po savaitės jie važiavo pasirašyti sutarčių. Jiems lyg ir buvo pasiūlytas darbas Švedijoje, tačiau jie norėjo dirbti Norvegijoje. Iš nukentėjusiųjų pasakojimų, kaltinamoji V. T. buvo kaip įmonės „Š. V.“ atstovė. Ji visuomet atsiliepdavo įmonės nurodytu telefonu, su visais nukentėjusiais bendraudavo. Ji nukentėjusiesiems teigdavo, kad įmonės ofise vyksta remontas, todėl laikinai dirba mobiliųjų telefonų parduotuvėje. Nei vienas iš nukentėjusiųjų jai nesakė, kad važiavo tik konsultuotis dėl išvykimo į užsienį. Visi teigė, kad važiavo, nes įmonė siūlė darbą užsienyje, vyko dėl darbo suradimo. Visų tikslas buvo įsidarbinti užsienyje. Visi nukentėjusieji labai raiškiai viską pasakojo, viską atsiminė. Ji tik surašė nukentėjusiųjų parodymus. Visiems nukentėjusiesiems buvo išaiškintos jų teisės, kad gali kreiptis su civiliniu ieškiniu. Jie turi civilinio ieškinio formą, pavyzdį, pagal kurį žmonės surašo savo civilinius ieškinius. Būtent todėl daugelio nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių turinys yra vienodas. Nukentėjusioji L. U. pasakojo, kad į įmonę „Š. V.“ atvyko kartu su V. B.. Jie minėjo, kad bendravo su moterimi. Nukentėjusioji teigė, kad mobiliųjų telefonų parduotuvėje, kai jie atvyko, buvo du vyrai ir mergina, su kuria jie bendravo. Kaip vėliau tyrimo eigoje išaiškėjo, tie du vyrai buvo M. G. ir R. G.. Nukentėjusiosios L. U. tikslas buvo išvykti dirbti į užsienį, turėjo susiradusi net auklę, kuri prižiūrėtų jos vaikus. Nepamena, ar pinigai L. U. buvo gražinti.

Nukentėjusieji A. M. ir A. Ž. savo civilinius ieškinius atsiuntė paštu. Visi kiti nukentėjusieji civilinius ieškinius surašė remdamiesi pateiktu pavyzdžiu. Visi nukentėjusieji teigė, kad 200 Lt reikėjo pervesti, kad būtų pradėtas įdarbinimo procesas. Jie pinigus sumokėjo, kad juos įdarbintų, už konkretų darbą gautų darbo užmokestį. Prieš išvykstant dirbti į užsienį, jie būtų turėję sumokėti dar 800 Lt. Visi minėjo, kad darbas, pasak moters, jau yra ir tikrai bus. Visiems žmonėms darbo suradimas buvo garantuojamas. Ji nepaklausė kokioje užsienio įmonėje nukentėjusiesiems buvo siūlomas darbas. Visi buvo suplanavę išvykti dirbti į užsienį, tačiau taip ir neišvyko, o pinigus už įdarbinimą buvo sumokėję. Visi apklausti žmonės teigė, kad darbą pažadėjo surasti. Kadangi darbas nebuvo surastas, todėl jie buvo apgauti. Nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos buvo pareikštos vienodo dydžio – 300 Lt. Jie taip apsisprendė patys.

Liudytojas R. A. teisme parodė, kad kaltinamasis M. G. yra jo pažįstamas, su kuriuo bendraudavo telefonu. Jie buvo susitikę maždaug prieš metus ir bendravo dėl verslo reikalų. Jis dirbo Anglijos įdarbinimo agentūroje ir gavo pasiūlymą surasti darbuotojų. Tada jam ir paskambino M. G., nes norėjo pasikonsultuoti, klausinėjo kas ir kaip, koks mokamas atlyginimas, apie darbo specifiką. M. G. jis tik teikė informaciją kiek darbuotojai uždirba Anglijoje, kokio pobūdžio darbai, ką reikia atsivežti, jei planuojama dirbti pas ūkininką laukuose, ar reikalingos anglų kalbos žinios. Su M. G. telefonu kalbėjosi vieną kartą. M. G. buvo nukreipęs žmones, kuriuos jis pasitiko Anglijoje ir apgyvendino. Su tais atvykusiais žmonėmis jis kalbėjosi apie darbą. Jiems greičiausiai buvo pasiūlytas darbas žemės ūkyje, tačiau jei kuris iš jų pasako, kad norėtų dirbti fabrike, jam atsakoma, kad tokiu atveju reikėtų palaukti apie savaitę, kol atsiras toks darbo pasiūlymas. Tie žmonės, kurie atvyko į Angliją per M. G. prieš pusantrų metų, skynė gėles, dirbo morkų apdorojime. A. M. pavardė jam girdėta. Greičiausiai, kad su A. M. galėjo būti taip, kad jis atsisakė dirbti konkretų pasiūlyta darbą ir norėjo kito, tačiau nesutiko palaukti kito darbo pasiūlymo, kuris jį tenkintų. Už tai, kad pasitikdavo žmones, nukreipdavo į atitinkamą darbo vietą ar konsultavo M. G., jis atlyginimo negavo. Nekilnojamojo turto agentas yra K. L., kuris dirba agentūroje "A.". Tai jis konsultuodavo atvykusius žmones dėl apgyvendinimo ir juos apgyvendindavo. Jo darbas buvo surasti gyvenamąją vietą ir už nuomą atsiimti pinigus. Jis su K. L. susisiekti negali, nes mano, kad jis toje agentūroje nebedirba. Neseniai ir prieš pusę metų bandė su juos susisiekti, tačiau nepavyko. Iš visų per M. G. atvykusių žmonių, 1 ar 2 žmonės dar iki šiol Anglijoje gyvena ir dirba. Iš darbuotojų gaunamo minimalaus atlyginimo galima pragyventi Anglijoje. Jis ieškodavo nekvalifikuotam darbui sezoninių darbininkų darbui pas ūkininkus, fabrikuose. Dažniausiai būdavo 3 - 4 laisvos darbo vietos. Jis pats nežinojo, kad M. G. Lietuvoje turi įdarbinimo įmonę. Jam M. G. skambino asmeniškai, kaip pažįstamas, o ne kažkokios įmonės atstovas. Kadangi jis atstovavo įdarbinimo firmai, todėl už įdarbinimą mokėti nereikėdavo, nes įmonei už darbuotojų suradimą sumokėdavo darbdaviai. Atvykę žmonės gyvena šalia Londono esančiame Visgyče. Jis už atvykusių žmonių apgyvendinimą nėra atsakingas, o tik suranda nekilnojamojo turto agentą, kuris išnuomoja jiems namus.

Iš sutarčių „Dėl IĮ „Š. V.“ matyti, kad sutarties objektu yra nurodomas tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimas, be sutartyje išvardintų kitų įsipareigojimų vykdytojas - IĮ „Š. V.“, atstovaujama M. G., įsipareigoja surasti klientui darbdavį, pateikti klientui darbo pasiūlymą (I t., b.l. 16, 189-190; II t., b.l. 8, 9,t. 2).

Iš skelbimų interneto svetainėse www.skelbikas.lt, www.dirbu.lt turinio matyti, kad įmonė „Š. V.“ siūlo legalų darbą užsienyje (I t., b.l. 25-26).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešime nurodyta, kad IĮ „Š. V.“ įregistruota 2009-03-12, nuo įregistravimo dienos įmonė samdomų darbuotojų neturėjo (I t., b.l. 30).

Iš IĮ „Š. V.“ banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 asmenys į IĮ „Š. V.“ sąskaitą pervedė pinigines lėšas, nurodydami pinigų pervedimo paskirtį tiek už tarpininkavimą suteikiant informaciją, tiek už įdarbinimą (I t., b.l. 52).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime nurodyta, kad IĮ „Š. V.“ licencijos užsiimti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla neturi ir dėl jos išdavimo nesikreipė (I t., b.l. 72).

Specialisto išvada 2010-06-03 Nr. 5-4/62, kuria nustatyta, kad IĮ „Š. V.“ savininkas M. G. nevykdė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2003-08-19 pasirašyto įsakymo Nr. Al-127 „Dėl licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 p.- tarpininkauti dėl LR piliečių įdarbinimo užsienyje gali tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka registruoti juridiniai asmenys, turintys licenciją tarpininkauti dėl LR piliečių ir nuolat gyvenančių Lietuvoje asmenų įdarbinimo užsienyje, 5 p. –licencijas išduoda, patikslina, sustabdo jos galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą bei jas panaikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – tai yra M. G. nesikreipė į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl licencijos išdavimo ir užsiėmė įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla, neturėdamas licencijos. Jis laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2009-12-18 atliktoms paslaugoms įforminti išrašė devyniolika sąskaitų faktūrų už 7400,00 Lt (I t., b.l. 110-113).

Specialisto išvada 2010-05-14 Nr. 11K-147 (10), kuria nustatyta, kad 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V." teikiamų paslaugų" su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 parašą skiltyje „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G., 2009-09-04 sutartyje su A. Ž. parašą skiltyje „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. parašus skiltyse „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G., o rankraštinius įrašus šiose sutartyse ir prieduose parašė ne M. G.. Tirti pateiktose 2009-07-29 sutartyse su L. U. ir V. B., 2009-08-17 sutartyje su M. G. rankraštinius įrašus parašė ir M. G. vardu pasirašė ne M. G., o kitas asmuo (b.l. 125-129, t. 1).

Specialisto išvada 2010-05-19 Nr. 11K-160 (10), kuria nustatyta, kad rankraštinį įrašą „Trondheim“, esantį tirti pateiktame popieriaus lapelyje su kitoje pusėje nurodytais „IĮ „Š. V.“ duomenimis parašė V. T., rankraštinį įrašą „už informacinį tarpininkavimą“ tirti pateiktame lapelyje parašė V. T.. Tirti pateiktose 2009-07-29 sutartyse su L. U. ir V. B., 2009-08-17 sutartyje su M. G. rankraštinius įrašus parašė ir M. G. vardu pasirašė V. T.. 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 rankraštinius įrašus parašė V. T.. 2009-09-04 sutartyje su A. Ž., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. rankraštinius įrašus parašė V. T.. Rašysenos iškraipymo požymių nenustatyta (I t., b.l. 148-152).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. M. parodė pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nurodžiusi ateiti IĮ „Š. V.“ darbuotoja prisistačiusi moteris (I t., b.l. 167-169).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. pateikė popieriaus lapelį su jame nurodytais IĮ „Š. V.“ duomenimis ir rankraštiniu įrašu „už informacinį tarpininkavimą“ (I t., b.l. 165, 166).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. pateikė sutartį 2009-08-17 „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“, banko „Snoras“ nurodymą pervesti pinigus 2009-08-17 (I t., b.l. 187-190).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. pateikė sutartis 2009-09-30 „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“, kurios buvo pasirašytos su ja bei A. Ū. (II t., b.l. 7-9).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. pateikė popieriaus lapelį su įmonės „Š. V.“ duomenimis iš vienos pusės ir užrašu „Trandherm" iš kitos pusės (II t., b.l. 39, 40).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. pateikė sutartį 2009-09-04 „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“, nurodymą dėl pinigų pervedimo ir prašymą dėl pinigų grąžinimo (II t., b.l. 71-72, 78-80).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. U. pateikė sutartis 2009-07-29 „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“, kurios buvo pasirašytos su ja bei V. B. (II t., b.l. 89-93).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas R. G. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį apžiūrėjus ir atidarius adresų knygą ties raide „V“ atsirado numeris +(duomenys neskelbtini) ir vardas V. (II t., b.l. 124-128).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. atpažino V. T. kaip merginą, kuri prisistatė IĮ „Š. V.“ darbuotoja (I t., b.l. 178-180).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. atpažino V. T. kaip moterį, apie kurią jis davė parodymus (I t., b.l. 193-195).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. atpažino V. T. kaip moterį, apie kurią ji davė parodymus (II t., b.l. 10-12).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ū. atpažino V. T. kaip merginą, apie kurią jis davė parodymus (II t., b.l. 20-22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. atpažino V. T. kaip merginą, kuri jam ir jo draugei S. S. prisistatė kaip įmonės „Š. V.“ darbuotoja ir žadėjo įdarbinti Norvegijoje (II t., b.l. 41-43).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. E. atpažino V. T. kaip IĮ „Š. V.“ administratorę (II t., b.l. 53-56).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. atpažino V. T. kaip moterį, kuri jį apgavo, pažadėdama užsienyje darbą ir paimdama 200 Lt (II t., b.l. 64-66).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. atpažino V. T. kaip IĮ „Š. V.“ vadybininkę (II t., b.l. 81-83).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. U. atpažino V. T. kaip moterį, apie kurią davė savo parodymus (II t., b.l. 98-100).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino V. T. kaip moterį, apie kurią davė savo parodymus (II t., b.l. 106-108).

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamiesiems M. G. ir V. T. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka nukentėjusiųjų A. M., S. S., M. G., V. B., A. Ž., M. G., M. L., K. E., bei liudytojos K. Š., iš dalies liudytojų R. A. ir H. U. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir atskleidžia nusikalstamų veikų motyvus. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai atskleidžia ir kitus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina faktines nusikaltimų aplinkybes ir su šia veika susieja M. G. ir V. T..

Tokiu būdu vertinant nukentėjusiųjų A. M., S. S., M. G., V. B., A. Ž., M. G., M. L., K. E., bei liudytojų K. Š., iš dalies liudytojų R. A. ir H. U. parodymus, bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma M. G. ir V. T., kaip nusikaltimo - apgaule įgijant svetimą turtą, M. G., kaip nusikaltimo, neteisėtai versliškai verčiantis ūkine, komercine veikla – įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla, neturint tam licencijos ir V. T. suklastojant tikrus dokumentus, tiesioginių vykdytojų, nusikalstama veika.

Šiuo atveju nukentėjusiųjų V. B., A. M., M. G., S. S., M. G., A. Ž., M. L., K. E. bei liudytojų K. Š., iš dalies liudytojų R. A. ir H. U. parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo: a) nukentėjusieji parodė, kad ieškojo darbo užsienyje ir rado skelbimus, kad įmonė „Š. V.“ suranda darbą užsienyje; b) į visus telefonų skambučius nurodytais kontaktiniais telefonais atsiliepdavo moteris, kaip atvykus į Šiaulius paaiškėjo, ta pati moteris vėliau su jais bendravo įdarbinimo klausimais, todėl nukentėjusiesiems susidarė įspūdis, kad ši moteris yra įmonės „Š. V.“ darbuotoja; c) nukentėjusiesiems buvo garantuojamas darbas užsienyje; d) nukentėjusiųjų tikslas buvo ne konsultacijos, o tai, kad įmonė „Š. V.“ surastų jiems darbą; e) nukentėjusieji pervedė pinigus į jiems nurodytą sąskaitą; f) su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos sutartys; g) iš sutarčių ir jų priedų, su A. Ž., A. M., M. G., A. Ū., L. U. „Dėl IĮ „Š. V. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad sutarties objektu yra nurodomas tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimas, be sutartyje išvardintų kitų įsipareigojimų vykdytojas - IĮ „Š. V.“, atstovaujama M. G., įsipareigoja surasti klientui darbdavį, pateikti klientui darbo pasiūlymą; h) iš skelbimų interneto svetainėse www.skelbikas.lt, www.dirbu.lt turinio matyti, kad įmonė „Š. V.“ siūlo legalų darbą užsienyje; i) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešime nurodyta, kad IĮ „Š. V.“ nuo įregistravimo dienos samdomų darbuotojų neturėjo; j) iš IĮ „Š. V.“ banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 asmenys į IĮ „Š. V.“ sąskaitą pervedė pinigines lėšas, nurodydami pinigų pervedimo paskirtį tiek už tarpininkavimą suteikiant informaciją, tiek už įdarbinimą; k) ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų nukentėjusieji atpažino, V. T., kaip su jais bendravusią ir darbą žadėjusią merginą; l) nukentėjusių asmenų skaičius įrodo, kad M. G. neteisėta įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla vertėsi versliškai; m) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo matyti, kad IĮ „Š. V.“ licencijos užsiimti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo neturėjo ir dėl jos išdavimo nesikreipė; n) specialisto išvada 2010-06-03 Nr. 5-4/62, kuria nustatyta, kad IĮ „Š. V.“ savininkas M. G. nevykdė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2003-08-19 pasirašyto įsakymo Nr. Al-127 „Dėl licencijų tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarkos patvirtinimo“; dalį sutarčių pasirašė M. G., (specialisto išvada Nr. 11K-147 (10), kuria nustatyta, kad 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V." (duomenys neskelbtini)" su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 parašą skiltyje „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G., 2009-09-04 sutartyje su A. Ž. parašą skiltyje „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. parašus skiltyse „Vykdytojas...M. G." pasirašė M. G.), o dalį sutarčių - V. T. (specialisto išvada Nr. 11K-160 (10), kuria nustatyta, kad 2009-07-29 sutartyse su L. U. ir V. B., 2009-08-17 sutartyje su M. G. rankraštinius įrašus parašė ir M. G. vardu pasirašė V. T.. 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 rankraštinius įrašus parašė V. T.. 2009-09-04 sutartyje su A. Ž., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. rankraštinius įrašus parašė V. T.).

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamoji V. T., pasirašydama M. G. vardu, pavarde ir parašu suklastojo tikrus dokumentus įrodo: a) nukentėjusysis A. Ž., kuris nurodė, kad sutartį užpildė pati kaltinamoji ir ją pasirašė, b) nukentėjusysis M. G., kuris nurodė, kad jis pasirašė savo vardu, o kaltinamoji pasirašė po įmonės direktoriaus vardu ir pavarde; c) specialisto išvada Nr. 11K-160 (10), kuria nustatyta, kad 2009-07-29 sutartyse su L. U. ir V. B., 2009-08-17 sutartyje su M. G. rankraštinius įrašus parašė ir M. G. vardu pasirašė V. T.. 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 rankraštinius įrašus parašė V. T.. 2009-09-04 sutartyje su A. Ž., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. rankraštinius įrašus parašė V. T..

Teismas nustatė, kad kaltinamųjų M. G. ir V. T. nusikalstama veika apgaule įgijant svetimą turtą teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas, nes įrodyta, kad nukentėjusiesiems apgaule, pažadėjus legalų darbą Anglijoje ir Norvegijoje, o V. T. prisistačius individualios įmonės „Š. V.“, darbuotoja, žinant, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta ir žadant nukentėjusiems surasti darbą užsienyje, nors iš anksto žinant, kad tokios galimybės neturi, tokiu būdu suklaidino nukentėjusiuosius, dėl ko jie į individualios įmonės „Š. V.“ sąskaitą pervedė nurodytas pinigų sumas, tokiu būdu apgaule M. G. ir V. T. savo naudai įgijo svetimą turtą ir nusikaltimas padarytas abiejų kaltinamųjų kaip grupės bendrininkų. Kaltinamieji neigia pateikę skelbimus į internetinius puslapius, tačiau ten pateikiama „Š. V.s“ analogiška teikta informacija nukentėjusiems apie reikalingus darbuotojus Anglijoje ir Norvegijoje, taip pat „Š. V.s“ telefonai, įmonės elektroninis adresas, nurodoma, kad įmonė yra Šiauliuose. Kaltinamieji M. G. ir V. T. siūlė darbą Anglijoje ir Norvegijoje, o kai susitardavo dėl konkrečios šalies ir nukentėjusieji jiems nuolat skambindavo, kaltinamieji siūlydavo vykti į kitą šalį, tai yra Švediją, o nukentėjusieji atsisakydavo ten vykti. Kaltinamieji M. G. ir V. T. kai kuriems nukentėjusiems grąžino pinigus, tai patvirtina, kad jie neįvykdė sutarties, tačiau grąžino ne visiems, o tik daliai nukentėjusiųjų. Oficialus „Š. V.“ ofisas nukentėjusiųjų parodymais niekada neveikė, o pasiteiravus kodėl, V. T. atsakydavo, kad jis remontuojamas, nors jokio remonto pėdsakų nukentėjusieji nėra pastebėję.

Kaltinamojo M. G. nusikalstama veika– įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla, neturint tam licencijos teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas vertimasis ūkine, komercine veikla, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. nes įrodyta, kad kaltinamasis M. G., būdamas individualios įmonės direktoriumi versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Versliškumo ar stambaus masto požymiai daro šią veiką nusikalstama ir taip atriboja nuo administracinio teisės pažeidimo. Šioje byloje buvo nustatytas versliškumo požymis, kuris reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat, tai yra paprastai ne mažiau tris kartus ir tokia veikla yra pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis.

Kaltinamosios V. T. nusikalstama veika suklastojant tikrus dokumentus teisingai kvalifikuota kaip dokumento suklastojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., nes įrodyta, kad ji pasakydama tikrovės neatitinkančius duomenis – prisistatydama individualios įmonės „Š. V.“, darbuotoja, žinodama, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta, pasirašydama M. G. vardu, pavarde ir parašu sutartyse „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“ ir jas sudarydama su nukentėjusiais: V. B., M. G., L. U., tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – tris individualios įmonės „Š. V.“, sutartis.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad M. G. ir V. T. duodami parodymus apie šių jiems pareikštų kaltinimo faktines aplinkybes, nėra nuoširdūs ir vengia teismui sakyti tiesą, siekdami atriboti save nuo nusikalstamos veikos, neigiant, kad įvykdė nusikalstamas veikas, kas prieštarauja kitai bylos medžiagai. Kaltinamieji M. G. ir V. T. neigia akivaizdžius faktus, nustatytus teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis M. G. teisme kaltės nepripažino ir teigė, kad interneto svetainėse skelbimų nedėjo, buvo susitikęs tik su keliais nukentėjusiais, tačiau juos tik konsultavo įdarbinimo užsienyje klausimais, o paties darbo nesiūlė, įdarbinti nežadėjo. Pinigus nukentėjusieji sumokėjo už konsultacijas, be to, klientams pageidaujant, galėjo suorganizuoti sutikimą dėl įdarbinimo su Anglijoje gyvenančiu R. A.. Kodėl nukentėjusieji nurodo, kad jie dėl įdarbinimo bendravo su V. T., paaiškinti negalėjo, jis yra vienintelis įmonės „Š. V.“ steigėjas ir nuo pat įmonės įkūrimo dirba vienas, kitų darbuotojų įmonėje nėra. Tuo tarpu Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad konsultuoti, tai duoti konsultacijas, patarimus arba tartis su specialistais, kuriuo nors klausimu. Šiuos kaltinamojo argumentus paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir liudytojo R. A. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad dirba Anglijoje, su M. G. kalbėjosi tik vieną kartą, jam M. G. skambino asmeniškai, kaip privatus asmuo, o ne įmonės atstovas, jis net nežinojo, kad M. G. turi įmonę. Kaltinamoji V. T. teisme kaltės nepripažino ir teigė, kad „Š. V.“ įmonės darbuotoja nukentėjusiems neprisistatinėjo. Galėjo būti, kad yra atsiliepusi į telefono skambutį, adresuotą M. G. ir kažką savo ranka popieriuose parašiusi, tačiau už M. G. dokumentuose nepasirašinėjo. Pinigų iš nukentėjusiųjų neėmė, ar juos konsultavo įdarbinimo užsienyje klausimais, atsakyti negalėjo. Teigė, kad net nežinojo kokią veiklą vykdo M. G. įmonė.

Tačiau objektyvi tiesa, kurios visais būdais vengia M. G. ir V. T. įrodyta bylos medžiaga ištirta teisminio nagrinėjimo metu: iš sutarčių „Dėl IĮ „Š. V. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad sutarties objektu yra nurodomas tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje ir išvykimo dokumentų įforminimas, be sutartyje išvardintų kitų įsipareigojimų vykdytojas - IĮ „Š. V.“, atstovaujama M. G., įsipareigoja surasti klientui darbdavį, pateikti klientui darbo pasiūlymą (I t., b.l. 16, 189-190; II t., b.l. 8, 9,t. 2); iš skelbimų interneto svetainėse www.skelbikas.lt www.dirbu.lt turinio matyti, kad įmonė „Š. V.“ siūlo legalų darbą užsienyje (I t., b.l. 25-26); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešime nurodyta, kad IĮ „Š. V.“ įregistruota 2009-03-12, nuo įregistravimo dienos įmonė samdomų darbuotojų neturėjo (I t., b.l. 30); iš IĮ „Š. V.“ banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-05-15 iki 2009-09-21 asmenys į IĮ „Š. V.“ sąskaitą pervedė pinigines lėšas, nurodydami pinigų pervedimo paskirtį tiek už tarpininkavimą suteikiant informaciją, tiek už įdarbinimą – K. E., M. L., B. M. ir . t.t. (I t., b.l. 52); iš specialisto išvados Nr. 11K-160 (10), kuria nustatyta, kad rankraštinį įrašą „Trondheim“, esantį tirti pateiktame popieriaus lapelyje su kitoje pusėje nurodytais „IĮ „Š. V.“ duomenimis parašė V. T., rankraštinį įrašą „už informacinį tarpininkavimą“ tirti pateiktame lapelyje parašė V. T.. Tirti pateiktose 2009-07-29 sutartyse su L. U. ir V. B., 2009-08-17 sutartyje su M. G. rankraštinius įrašus parašė ir M. G. vardu pasirašė V. T.. 2009-08-20 sutartyje „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“ su A. M. ir šios sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 rankraštinius įrašus parašė V. T.. 2009-09-04 sutartyje su A. Ž., 2009-09-30 sutartyse su J. M. ir A. Ū. rankraštinius įrašus parašė V. T.. (I t., b.l. 148-152); iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. M. parodė pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nurodžiusi ateiti IĮ „Š. V.“ darbuotoja prisistačiusi moteris (I t., b.l. 167-169); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. pateikė popieriaus lapelį su jame nurodytais IĮ „Š. V.“ duomenimis ir rankraštiniu įrašu „už informacinį tarpininkavimą“ (I t., b.l. 165, 166); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. pateikė sutartį 2009-08-17 „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“, banko „Snoras“ nurodymą pervesti pinigus 2009-08-17 (I t., b.l. 187-190); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. pateikė sutartis 2009-09-30 „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“, kurios buvo pasirašytos su ja bei A. Ū. (II t., b.l. 7-9); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. pateikė popieriaus lapelį su įmonės „Š. V.“ duomenimis iš vienos pusės ir užrašu „Trandherm" iš kitos pusės (II t., b.l. 39, 40); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. pateikė sutartį 2009-09-04 „Dėl IĮ „Š. V.“ (duomenys neskelbtini)“, nurodymą dėl pinigų pervedimo ir prašymą dėl pinigų grąžinimo (II t., b.l. 71-72, 78-80); iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. U. pateikė sutartis 2009-07-29 „Dėl IĮ „Š. V.“ teikiamų paslaugų“, kurios buvo pasirašytos su ja bei V. B. (II t., b.l. 89-93); iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas R. G. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį apžiūrėjus ir atidarius adresų knygą ties raide „V“ atsirado numeris +(duomenys neskelbtini) ir vardas V. (II t., b.l. 124-128); iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. M. (I t., b.l. 178-180), nukentėjusysis M. G. (I t., b.l. 193-195), nukentėjusioji J. M. (II t., b.l. 10-12), nukentėjusysis A. Ū. (II t., b.l. 20-22), nukentėjusysis M. G. (II t., b.l. 41-43), nukentėjusioji K. E. (II t., b.l. 53-56), nukentėjusysis M. L. (II t., b.l. 64-66), nukentėjusysis A. Ž. (II t., b.l. 81-83), nukentėjusioji L. U. (II t., b.l. 98-100) ir nukentėjusysis V. B. (II t., b.l. 106-108) atpažino V. T. kaip moterį, prisistačiusia kaip įmonės „Š. V.“ darbuotoja.

Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu ir įrodymai įvertinti. Įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamųjų kaltę pakanka. Todėl šių teismo ištirtų įrodymų pagrindu, teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamųjų M. G. ir V. T. kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nes jie, veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, pasiskelbus apie tai, kad individuali įmonė „Š. V.“ ieško žmonių legaliam darbui Anglijoje ir Norvegijoje fabrikuose, t.y. apgaule pažadėjus legalų darbą Anglijoje ir Norvegijoje, o V. T. parduotuvės „M.“ patalpose, prisistačius individualios įmonės „Š. V.“, darbuotoja, žinant, kad ji šioje įmonėje oficialiai nėra įdarbinta ir žadant nukentėjusiems surasti darbą užsienyje, nors iš anksto žinant, kad tokios galimybės neturi, tokiu būdu suklaidino nukentėjusiuosius ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nusikaltimas įrodytas, taip pat teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamojo M. G. kaltę įvykdžius nusikaltimą – įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklą, neturint tam licencijos, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., kaltinamosios V. T. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Baigus teisminį įrodymų tyrimą, nei kaltinamieji, nei jų gynėjas neprašė papildyti įrodymų tyrimą.

Iš kaltinimo šalinti kaip nukentėjusieji įtraukti asmenys: A. P., J. R., E. S., J. S. ir M. P., L. Č. ir jų IĮ “Š. V.” pervestos piniginės lėšos, nes tik teismo ištirti ir patikrinti duomenys gali būti pripažinti įrodymais ir tokiais patikrintais įrodymais gali būti grindžiamas kaltinimas, o to nebuvo padaryta šių asmenų atžvilgiu.

Pagal LR BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu.

M. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., padarymą, nusikalstamos veikos metu galiojusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 90 str. redakcija tarpininkavimas įdarbinant užsienyje, kurioje buvo nustatyta, kad Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje – išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, remiantis 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (CELEX Nr. 32006L0123) Lietuvos Respublikos arbo kodekso 90 straipsnis neteko galios (2009 12 21 įstatymu Nr. XI-589 (nuo 2010 01 05) Žin., 2010, Nr. 1-4), t. y. nebeliko pareigos užsiimant įdarbinimu užsienyje turėti licenciją. Remiantis išdėstytu, teismas laiko galimu BK 36 str. numatytu pagrindu atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 202 str. 1 d.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. ta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Kaltinamosios V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios V. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. ta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę M. G. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (II t., b.l. 176), padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, tačiau už apysunkio nusikaltino padarymą yra atleistinas, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog sukčiavimą padarė bendrininkų grupėje, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta, į profilaktines policijos apskaitas neįrašytas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II b.1. 178), dirba, todėl jam skirtina bauda, didesnė nei jos vidurkis.

Skiriant bausmę V. T. atsižvelgiama į tai, kad ji teisiama pirmą kartą (II t., b.l. 191), padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. veikos yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta, į profilaktines policijos apskaitas neįrašyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II t., b.l. 193), dirba, todėl jai skirtinos baudos.

Paskirtosios bausmės tarpusavyje subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taikytinas bausmių apėmimo griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiesiems turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančia medžiaga, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo tenkintinas pilnai ir iš kaltinamųjų M. G. ir V. T. solidariai priteisiant atlyginti nukentėjusiajam A. M. 3740 Lt, nukentėjusiajam M. G. 200 Lt, nukentėjusiajai L. U. 200 Lt, nukentėjusiajam V. B. 200 Lt turtinę žalą.

Priteistinos iš kaltinamųjų M. G. ir V. T. solidariai proceso išlaidos nukentėjusiajam A. M. 500 Lt sumoje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį.

A. Ž. prašo priteisti 200 Lt, kuriuos pervedė į IĮ „Š. V.“ sąskaitą ir už kuro išlaidas, tačiau nepateikė civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo, todėl ieškinio klausimas negali būti sprendžiamas šioje byloje, tačiau tai neužkerta kelio ieškinį prisiteisti civilinio proceso tvarka.

Kaltinamieji M. G. ir V. T. neteisėtais veiksmais pakenkė A. M., M. G., J. M., A. Ū., S. S., M. G., K. E., M. L., L. U., V. B. ir neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusieji dėl prieš juos įvykdytą nusikaltimą išgyveno nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų A. M. 7000 Lt, M. G. 300 Lt, J. M. 300 Lt, A. Ū. 300 Lt, S. S. 1000 Lt, M. G. 1000 Lt (ieškovas įvardina tik turtinę žalą), K. E. 300 Lt, M. L. 300 Lt, L. U. 1000 Lt, V. B. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodytoje apimtyje neįrodyti jokiais dokumentais, todėl negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, todėl pripažintina civiliniams ieškovams teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LR BPK 115 str. 2 d.).

IĮ „Š. V.“ skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – nekeistinas.

Daiktiniai įrodymai: sutartys ir popieriaus lapeliai, paimti iš nukentėjusiųjų, prijungti prie baudžiamosios bylos – paliktini prie bylos; mobiliojo ryšio telefonas, grąžintas R. G. – paliktinas R. G.; IĮ „Š. V.“ buhalteriniai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. G.; M. G. laisvieji ir lyginamieji rašysenos pavyzdžiai – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 55 MGL (7150 Lt) baudą, ją sumokant lygiomis dalimis, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 str., nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. atleisti, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 55 MGL (7150 Lt) baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, antra, penktos dalies pirmu punktu, taikant bausmių apėmimo būdą paskirti 55 MGL (7150 Lt) baudą, ją sumokant lygiomis dalimis, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Priteisti iš M. G. ir V. T. solidariai atlyginti nukentėjusiajam A. M. 3740 Lt, nukentėjusiajam M. G. 200 Lt, nukentėjusiajai L. U. 200 Lt, nukentėjusiajam V. B. 200 Lt turtinę žalą.

Priteisti iš M. G. ir V. T. solidariai atlyginti nukentėjusiajam A. M. proceso išlaidas 500 Lt sumoje.

Civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų A. M. M. G., J. M., A. Ū., S. S., M. G., K. E., M. L., L. U., V. B. neturtinei žalai atlyginti, nurodytoje apimtyje neįrodyti jokiais dokumentais, todėl negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, todėl pripažinti civiliniams ieškovams teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

IĮ „Š. V.“ skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą – palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus: sutartis ir popieriaus lapelius, paimtus iš nukentėjusiųjų, prijungtus prie baudžiamosios bylos – palikti prie bylos; mobiliojo ryšio telefoną, grąžintą R. G. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. G.; IĮ „Š. V.“ buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G.; M. G. laisvuosius ir lyginamuosius rašysenos pavyzdžius – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.