- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-262-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05190-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė
- Ieškovas
- T. V.
viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo T. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-12 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. V. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas – nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. iki dukros pilnametystės, mokamą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti ieškovą; sprendimui įsiteisėjus pakeisti 2018-08-23 teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukros A. laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su ieškovu; nuo 2019-11-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į ieškovo banko sąskaitą; nepilnametei priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise nuo 2019-11-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovą; nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal pateiktą pasiūlymą: 1. T. V. ir A. V. nepilnametės dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, ugdyme ir jos išlaikyme dalyvauja ir ateityje dalyvaus lygiomis teisėmis. Būdami su dukra A. ir dalyvaudami jos auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais abu tėvai įsipareigoja nenuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas, dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nei vienas iš tėvų negali kitam drausti arba trukdyti matytis ir bendrauti su vaiku arba kitaip riboti bendravimą, dalyvavimą auklėjime bei ugdyme. 2. Nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų, norėdamas laikinai išsivežti nepilnametį vaiką A. V. iš jos nustatytos pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje į užsienį, privalo apie tai pranešti vienas kitam telefonu, programa „Skype“, elektroniniu paštu, arba betarpiškai susitikus ne mažiau, kaip prieš 5 kalendorines dienas, nurodant konkrečias priežastis, laikotarpį, laikinos vaiko gyvenamosios vietos adresą ir kitas su tuo susijusias svarbias aplinkybes. 3. Tėvai įsipareigoja vienas kitam pranešti apie kiekvieno iš jų gyvenamosios vietos, telefono numerio, programos „Skype“ vardo (jeigu juo naudojasi) bei elektroninio pašto adreso pasikeitimą. Taip pat tėvai įsipareigoja nedelsdami (per protingą terminą) suteikti vienas kitam informaciją apie visus svarbius vaiko A. V. gyvenimo įvykius, pasiekimus, sveikatos problemas ir kitus su vaiku susijusius svarbius dalykus. 4. Visi iškilę šalių nesutarimai dėl nepilnametės dukros A. V. išlaikymo, auklėjimo, bendravimo su ja tvarkos, rūpinimosi jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra sprendžiami šalių derybomis, tarpusavyje bendraujant, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į prioritetines nepilnametės A. V. teises ir jos interesus. Ir tik neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio sutarimu, ginčiai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Ieškovas nurodė, kad yra pasikeitusios aplinkybės dėl dukros A. gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos. Teigė, kad sprendžiant šį klausimą esminės reikšmės turi pačios mergaitės ne kartą išreikšta nuomonė ir jos valia gyventi su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Prašomu pakeisti teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta su mama, faktiškai neatitinka vaiko normaliam vystymuisi, jos psichologinei būklei reikalingų sąlygų. Nurodė, kad dukra nesutaria su mama, kuri neranda būdų kaip bendrauti su dukra. A. gyvena pas ieškovo motiną, (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą. Ji ne kartą skundėsi ieškovui netinkamu atsakovės elgesiu. (duomenys neskelbtini) įvykus konfliktui, dukra buvo paimta iš namų. Be to, atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo rasta neblaivi, todėl dukra perduota ieškovo mamai.
5. Nurodė, kad dukra nemažai laiko praleidžia su ieškovu, todėl ieškovas faktiškai išlaiko nepilnametę dukrą. Atsakovė prie dukros išlaikymo neprisideda, taip pat nesistengia pasirūpinti jos buitimi bei sveikata, todėl turi būti priteistas laikinas išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-12-12 nutartimi netenkino ieškovo T. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus duomenis konstatavo, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, o pranešimus apie netinkamą atsakovės elgesį nepilnametės atžvilgiu praneša būtent ieškovas.
8. Teismas pasisakė, kad vienkartinis neblaivumo nustatymas neleidžia spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu. Nors atsakovės šeimai buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, teismas vertino, kad spręsti jog atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia realią grėsmę ir daro neigiamą įtaką nepilnametės dukros interesams, pagrindo nėra. Teismas įvertinęs atsakovės finansinę padėtį pasisakė, kad nemanytina, jog ji neturi galimybių užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Juolab, kad atsakovė charakterizuojama teigiamai ir nenustatyta, kad atsakovė dukros A. atžvilgiu galimai vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą.
9. Teismas vertino, kad galimai pasikeitusios aplinkybės, susijusios su nepilnamete dukra, yra nulemtos būtent šalių konfliktiškų tarpusavio santykių. O kadangi šalių dukra yra paauglė, todėl galimai susiduriama su nuotaikų kaita.
10. Atsižvelgęs į tai, kad nutarties priėmimo metu mergaitė negyveno nei pas motiną, nei pas tėvą, o pas močiutę, ji lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje, mokslo metams įpusėjus, keičiantis mergaitės gyvenamajai vietai ir ugdymo įstaigai (galimai ne galutinai), gali kilti nepageidaujamų neigiamų padarinių nepilnamečio vaiko raidai ir psichologinei sveikatai.
11. Teismas pažymėjo, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje negalima nustatyti ar A. išreikštas noras gyventi su tėčiu neprieštarauja jos pačios interesams. Teismas išaiškino, kad ši ir kitos aplinkybės bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10922-837-2019 ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. taikyti ieškiniu prašomas laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti ginčijamą nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
13. Apelianto nuomone, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, faktiniai duomenys patvirtina būtinumą keisti teismo nustatytą nepilnametės A. gyvenamąją aplinką bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Mano, kad teismas, nagrinėdamas prašymą nebuvo aktyvus, nesiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, neatsižvelgė ir visiškai nevertino Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados dėl nepilnametės interesų, ignoravo aplinkybę, kad dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, ne kartą vaiko teisių specialistams išreiškė valią gyventi su tėčiu.
15. Be to, teismas buvo formalus, klausimą sprendė rašytinio proceso tvarka, neišklausė vaiko nuomonės teisme, neatsižvelgė į vaiko prioritetinius interesus ir nesivadovavo ginčo klausimui aktualia praktika, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o pats procesinis sprendimas grindžiamas prieštaringomis ir tikėtinomis išvadomis.
16. Atsižvelgiant į esamą situaciją, 2019-12-18 tiek ieškovas T. V., tiek nepilnametės A. močiutė B. Č. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Tarnyba), su prašymu, imtis visų įmanomų priemonių esamai situacijai išspręsti, t. y. nedelsiant užtikrinti nepilnametės dukros A. interesus.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Nurodo, kad 2019-09-14 T. V. paėmė nepilnametę dukrą A. iš jos gyvenamosios vietos ir nuo to laiko dukters, kaip numatyta teismo sprendime, į jos gyvenamąją vietą nebegražino.
19. Duktė būna pas T. V. (duomenys neskelbtini) arba pas jo motiną B. Č. (duomenys neskelbtini). Gražiuoju susitarti nepavyko, apie tai buvo informuotas Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, o atsakovė 2019-09-24 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su prašymu išduoti teismo vykdomąjį raštą, atlikti vykdymo veiksmus - paimti dukrą A. iš atsakovo ar jo motinos ir perduoti atsakovei. Tuomet atsakovas dukrą vienai dienai grąžino į namus. Po teismo 2019-10-04 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą T. V. vėl paėmė dukrą iš mokyklos ir nuo to laiko jos nebegrąžina.
20. Atsakovės nuomone, T. V. nevykdo galiojančio teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Toks neteisėtas jo, kaip tėvo elgesys, negali būti pripažintas nei moraliu nei sektinu nepilnametei dukrai.
21. Nurodo, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes jis išvykęs į užsienį susirado kitą moterį ir ėmė nebesirūpinti šeima. Be to, gyvendamas santuokoje girtavo, buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, turėjo daug skolų, naudojo psichologinį smurtą. Dirbdamas užsienyje su dukromis bendraudavo retai ir tik ryšio priemonėmis, jų auklėjime nedalyvavo, mokslais nesidomėjo.
22. Atsakovei žinoma, kad prieš 7 metus jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. rugpjūčio mėn. grįžo iš (duomenys neskelbtini), apsigyveno su nauja šeima nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Ėmė rodyti padidintą dėmesį dukroms.
23. Ji leido vyrui matytis su dukromis daug dažniau nei nustatyta teismo nutartyje, tikėjosi, kad tai sustiprins dukrų ir tėvo emocinius ryšius. Vėliau iš dukrų sužinojo, kad ieškovas ją šmeižia, yra pasakęs, kad padarys viską, kad dukrų atsakovė nebeturėtų, net jeigu jos augs globos namuose. Išleidusi dukras išvykti į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad jos buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini) pas T. V. dabartinės žmonos giminaičius.
24. Pripažįsta, kad 2019 m. rugpjūtį buvo konfliktas su dukra, tačiau smurto panaudojimas nebuvo nustatytas, o dukra tapo konfliktiška, tiek dėl amžiaus, tiek dėl lėtinės ligos, tiek dėl galimos ieškovo įtakos.
Atsiliepimas
25. Atsakovė teigia, kad bendravimas su dukra A. yra apsunkintas, nes teismo nustatytoje gyvenamojoje vietoje ji negyvena, į telefono skambučius neatsiliepia. Atsakovė dukters aplankyti nedrįsta dėl konfliktiško ieškovo ir jo motinos elgesio. Apie dukters gyvenimą sužino bendraudama su progimnazijos, kurioje ji mokosi mokytojais, psichologe ir socialine darbuotoja, skaitydama elektroninį dienyną, iš ją gydančių gydytojų.
26. Atsakovė pabrėžia, kad tokia situacija, susidariusi dėl T. V. kaltės, nėra normali. Ieškovas įvairiomis dovanomis ir besaikiu nuolaidžiavimu yra pelnęs dukters palankumą. Priešingai, nei teigia ieškovas, psichologinės dukterų problemos atsirado ir jų elgesys pakito ne dėl jos, o dėl netinkamo paties ieškovo bendravimo su dukterimis. T. V. veiksmai kenkia dukrų raidai ir nesuderinami nei tėvo pareigomis.
27. Priešingai nei teigia ieškovas, ji visuomet rūpinosi dukters sveikata ir gydymu. T. V. informacijos apie dukters sveikatos būklę ir jos gydymo eigą nebeteikia.
28. Nežinodama kur yra duktė, ji negali dukra nei deramai rūpintis ir auklėti nei užtikrinti jos saugumo ir tinkamos sveikatos priežiūros.
29. Atkreipia dėmesį, kad nors A. gydymo įstaigos stacionare buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), ji mokyklos nelankė beveik du mėnesius. Susidariusi situacija buvo svarstoma mokyklos Vaiko gerovės komisijoje.
30. Ieškovas nuo 2018 m. gruodžio mėnesio nevykdo teismo sprendimo ir nemoka teismo priteisto išlaikymo po 200 Eur kiekvienai dukrai. Dėl išlaikymo 3705,60 Eur skolos išieškojimo ji kreipėsi į antstolį.
31. Nurodo, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, jo nurodomos pajamos nesiekia minimalaus atlyginimo dydžio ir yra aiškiai nepakankamos normalioms ir sveikoms vaiko gyvenimo sąlygoms bei tinkamam jų ugdymui užtikrinti. Ieškovas reikalaudamas priteisti išlaikymą siekia nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti.
32. Atsakovė akcentuoja, kad ji gali užtikrinti puikias sąlygas dukroms. Teismo nustatytoje gyvenamojoje vietoje, A. gyvena kartu su savo seserimi prie kurios yra prisirišusi. Ji gauna pastovias pajamas, pakankamas trijų asmenų šeimai pragyventi. Net negyvenant A. namuose ji apmoka dukters telefono sąskaitas, mokymąsi dailės mokykloje ir kt. Tenkinus ieškovo prašymą A. patektų į aplinką, kurioje jai būtu sudėtinga bendrauti, nes ieškovo žmonos duktė nemoka lietuvių kalbos.
33. Mediacijos taikymas buvo nutrauktas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to kad, pagal galiojančius teisės aktus, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu joje dalyvaujantis nepilnametis vaikas yra sulaukęs 14 m. amžiaus. Tarnybos darbuotojai, formaliai vertino šalių nepilnametės dukros nenorą gyventi teismo nustatytoje gyvenamoje vietoje. Mano, kad dukra yra paveikta tėvo psichologiškai. Atsakovė akcentuoja formalų Tarnybos požiūrį dėl jos prašymų.
34. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities apsaugos skyrius 2020-04-20 pateiktu raštu prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
35. Tarnyba informavo atskirąjį skundą nagrinėjantį teismą, kad A. V. šiuo metu gyvena pas mamą, joms nuotoliniu būdu teikiamos psichologo konsultacijos, mergaitė nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuo rudens planuoja tęsti mokslus (duomenys neskelbtini). Dukrą grąžinęs ieškovas pateikė Tarnybai paaiškinimus, kad dukros atžvilgiu nei psichologinis, nei fizinis smurtas nebuvo naudotas, jis su dukra buvo susipykęs, nes ji visiškai neklausė, todėl ji panoro grįžti pas mamą. Tarnyba pažymėjo, kad nenustačius smurto prieš nepilnametę šalių dukrą panaudojimo fakto, buvo užbaigtas pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimas ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui rekomenduota suintensyvinti paslaugų šeimai teikimą, atsižvelgiant į tai, kad jai jau taikoma atvejo vadyba.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
37. CPK 336 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė A. V. prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks prašymas nėra argumentuotai pagrįstas, o teismas aplinkybių dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenustatė, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, abi ginčo šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose. Taip pat atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK nuostatų (147 straipsnio 1 dalis) nepažeidė ir atsakovė turėjo visas galimybes išdėstyti sprendžiamu klausimu savo poziciją, ką iš esmės ir realizavo.
38. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2020-04-17 pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) pareiškimo Tarnybai dėl smurto prieš nepilnametę, (duomenys neskelbtini) Tarnybos informacijos apie galimą nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, (duomenys neskelbtini) A. V. paaiškinimo, (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško Tarnybai dėl negrąžintų dukros daiktų, (duomenys neskelbtini) Tarnybos atsakymo, (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) pareiškimo Tarnybai dėl negrąžintų dukros daiktų ir augintinio, kopijas. Ieškovas pasisakydamas dėl šio prašymo pateikė (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro, (duomenys neskelbtini) miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai planų, šalių (duomenys neskelbtini) susitarimo, (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bendravimo su vaiku, (duomenys neskelbtini) prašymo gauti išmoką, (duomenys neskelbtini) pažymą apie registruotas transporto priemones ir pajamų deklaracijos kopijas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities apsaugos skyrius pateikė apeliacinės instancijos teismui A. V. pareiškimo, informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo, A. V. paaiškinimo, (duomenys neskelbtini) Tarnybos išrašų, mokinių registro išrašo kopijas.
39. Ribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsakovės ir Išvadą teikiančios institucijos naujai teikiami įrodymai yra susiję apeliacijos dalyku bei gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsižvelgus į šių dokumentų turinį, į tai, kad ieškovas turėjo galimybes su šiais įrodymais susipažinti bei dėl jų pareikšti savo nuomonę, teismas sprendžia, kad jų priėmimas atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Ieškovo pateiktų dokumentų kopijų priėmimas būtų perteklinis, nes visi jie yra jau priimti pirmosios instancijos teisme ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas su jų turiniu susipažinęs, todėl jie grąžintini atsakovui.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) abiejų ginčo šalių sutarimu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino T. V. ir A. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir be kita ko nustatė šalių nepilnametės dukros A. gyvenamąją vietą su motina, išsprendė jos išlaikymo priteisimo iš ieškovo klausimą bei nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad ieškovas nevykdo pirmiau paminėto teismo sprendimo - nuo 2019-09-16 negrąžino dukros A. į sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti šį prašymą, argumentuojant tuo, kad yra pasikeitusi faktinė situacija ir šalių dukra A. yra išreiškusi norą gyventi su tėvu, o toks sprendimas įvertinus dukros ir mamos pašlijusius santykius ir jos emocinę būseną, neturėtų būti vykdomas priverstinai, juolab, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nepasisakyta dėl vaiko perdavimo motinai tuo atveju, jei vaikas nebuvo grąžinamas motinai pagal susitarimą. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad A. V. nesutarė su mama, kurį laiką gyveno pas močiutę – ieškovo motiną B. Č. (duomenys neskelbtini), lankė progimnaziją šiame mieste, o vėliau apsigyveno pas ieškovą (duomenys neskelbtini), kur ėmė lankyti naują ugdymo įstaigą. Tarnyba savo išvadoje pritarė ieškovo prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, tačiau atkreipė dėmesį, kad turėtų būti nustatyta aiškesnė ir konkretesnė nei prašo ieškovas bendravimo su vaiku tvarka. 2020-01-14 šalys, atsižvelgusios į (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planą, paskyrus psichologą, tarpininkaujant Tarnybos specialistams sudarė susitarimą, nurodydamos, kad jis galioja iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl nepilnametės A. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos ir kt. Susitarimu be kita ko sutarta, kad A. V. gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės 2020-04-17 pateiktų naujų įrodymų matyti, kad ieškovas dukrą A. 2020-03-07 iš susitarimu nustatytos gyvenamosios vietos parvežė į atsakovės tėvų namus, kur be jokių paaiškinimų paliko. Mergaitė po kurio laiko grįžo į teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą. T. V. tiek Tarnybai, tiek ikiteisminio tyrimo institucijai paaiškino, kad kilus konfliktui su dukra, pasiūlė vykti pas mamą jei jai ten geriau.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2019-12-12 nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
42. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
43. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
44. Atskirajame skunde ieškovas akcentavo pasikeitusią faktinę situaciją, kai dukra nebegyvena su mama, t. y. teismo nustatytoje gyvenamojoje vietoje, ir vaiko nuomonę šiuo klausimu. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo šalys į savo pakankamai ilgai besitęsiančius konfliktinius santykius, nepaisydami jų pačių deklaruojamų vaiko interesų prioriteto, įtraukė ir nepilnametę dukrą, kas gali turėti neigiamą poveikį ne tik jos emocinei būsenai, bet ir santykiui su abiem tėvais bei aplinka.
45. Pasisakant dėl ginčijamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad dukrai yra nesaugu gyventi su mama ir tai neatitinka jos interesų. Tačiau į bylą pateikti įrodymai tokių duomenų nepatvirtina.
46. Atsakovė yra sudariusi tinkamas sąlygas gyventi abiems šalių dukroms, užtikrino jų išlaikymą, rūpinosi sveikata, ugdymu, pomokykline veikla, darbovietės ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai. Kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas visus pranešimus apie netinkamą atsakovės elgesį su dukra, teikė būtent ieškovas ar jo motina, tačiau iš esmės aplinkybės dėl dukros teisių pažeidimo ar smurto nepasitvirtino, o vienkartinis lengvo girtumo nustatymo atsakovei atvejis, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė neneigė, kad A. dėl jos ligos (cukrinio diabeto) ir amžiaus nuotaika būdavo nestabili, jos ėmė nebesutarti, kildavo ir konfliktų, tačiau spręsti, kad A. V. buvo nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo ar jas vykdė netinkamai, nėra jokio pagrindo.
47. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad šalims proceso eigoje pavyko pasiekti taikų susitarimą, kad dukra gyventų su tėvu ir mergaitė apsigyveno (duomenys neskelbtini) su jo šeima. Tačiau šiai dienai situacija vėl yra pasikeitusi, nes 2020-03-07 A. paties ieškovo iniciatyva grąžinta motinai. Nauji nepilnametės šalių dukros A. paaiškinimai dėl šios situacijos, tik sustiprina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bet ne visa lemianti, o šioje proceso stadijoje dar negalima nustatyti ar A. V. pirminis išreikštas noras gyventi su tėčiu neprieštarauja jos pačios interesams ir ar ji apskritai geba netrukdomai suformuluoti savo nuomonę.
48. Ieškovas 2020-04-20 teikdamas rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų apie pasikeitusią situaciją šeimoje, deklaruoja, kad turėtų būti vykdomas šalių 2020-01-14 susitarimas, kuris nėra panaikintas ir dukros A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu bei gerbiamas mergaitės apsisprendimas su kuriuo iš tėvų gyventi. Tačiau mergaitės paaiškinimais tėvo gyvenamojoje vietoje kyla konfliktai ne tik su tėčiu, jo dabartine sutuoktine, bet ir dėl jos elgesio tarp jų abiejų. Vieno iš tokio konflikto išdavoje ji ir buvo skubiai, be daiktų, parvežta pas mamos tėvus į (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo teiktų paaiškinimų galima spręsti, kad vaikas buvo atvežtas ne laikinai pasisvečiuoti, o dėl ieškovo šeimoje kilusių nesutarimų dėl jos elgesio, kai pats ieškovas pripažino, kad dukra konkuravo su naujos šeimos nariais dėl jo dėmesio, nereaguodavo į pastabas susitvarkyti, elgtis gerai. A. savo paaiškinime taip pat nurodo, kad jai buvo pasakyti, jog ji savo elgesiu griauna tėčio šeimą. Ieškovo Tarnybai elektroniniu paštu teikti paaiškinimai taip pat patvirtina, kad dėl dukros elgesio kilo konfliktas ir ieškovas nutarė parvežti ją mamai, tikėdamasis, kad ji apsiramins.
49. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, gyvenamosios aplinkos stabilumo neužtikrinimas tokio amžiaus ir emocinės būklės vaiko atžvilgiu, nėra toleruotas bei akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų, rodo ieškovo neatsakingą elgesį dukros atžvilgiu bei gali turėti įtakos mergaitės emociniams išgyvenimams ir sukelti socialinę bei psichologinę žalą.
50. Byloje nesant duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu A. gyvena su atsakove ir savo nepilnamete seserimi, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jos sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo pripažinti vaiko gyvenamosios vietos su atsakove A. V. netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad ginčo šalys buvo sudarę susitarimą, kuriuo sutarė, kad laikinai A. gyvens su tėvu, aptartais bylos duomenimis, nesudaro pagrindo nei keisti, nei naikinti ginčijamą teismo sprendimą.
51. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertimu, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (tėvu), pagrįstai netenkintas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovės, o ieškovui primintina jo paties pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir teikti dukrai atitinkamą išlaikymą.
52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
53. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-12 nutartį palikti nepakeistą.