Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-16 · Byla Nr. ATP-417-380/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
ATP-417-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00129-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-417-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00129-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. vasario 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 12 d., 20.44 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,53 promilės), vairavo transporto priemonę „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. K. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. administracinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 4 mėn.

Šalies argumentai

D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą. Teigia, kad prieš atliekant neblaivumo (girtumo) patikrinimą nebuvo išaiškinti teisiniai padariniai, nebuvo išaiškinta teisė, jog gali nesutikti su gautais alkotesterio neblaivumo (girtumo) duomenimis ir kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą detalesniam kraujo ištyrimui. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neištyrė labai svarbios aplinkybės, kad privažiavus ekipažui su pareigūnais, nebuvo pastebėtas D. K. vairuojantis automobilį, automobilio variklis nebuvo užvestas, net automobilio raktelių nebuvo uždegimo spynelėje, todėl vien ta aplinkybė, jog apeliantas buvo išgėręs ir jam priklauso automobilis negali būti traktuojama, kad D. K., vairavo savo automobilį. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų nustatančių šį faktą. Taip pat ir pareigūnai D. M. ir M. K. savo pranešimuose ir teisminėje apklausoje nurodė, jog D. K. aptiko minėtame stovinčiame automobilyje, sėdintį vairuotojo vietoje. Teigia, jog automobilis „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo nuosavybė, todėl gali sėdėti jame kur tik panorės. Nei vienas asmuo, nei liudytojai, nei pareigūnai nematė jo neblaivaus (girto) vairuojančio automobilį. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškinęs, jog P. pranešė apie tai, jog automobilis nuvažiavęs nuo kelio, nebandė apklausti minėtos liudininkės, nors ji galėtų nurodyti kas vairavo automobilį ar dėl kokių priežasčių automobilis nuvažiavo į griovį. Teismui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas dėl įvykio, nes dėl techninių kliūčių neveikė filmavimo įranga. Mano, jog teismas turėjo nustatyti dėl kokių techninių kliūčių neveikė vaizdo ir garso aparatūra ir nuo kokio tikslaus laiko ji neveikė, pripažinti, kad tai grubus pažeidimas, turintis labai didelės įtakos nutarimo paskelbimui, nes išjungta vaizdo ir garso aparatūra aiškiai parodo pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie sąmoningai suprato darantys pažeidimą, nes kitu atveju nebūtų būtinybės slėpti šio vaizdo įrašo. Mano, jog policijos pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, nes buvo nesilaikyta tarnybinių automobilių naudojimosi taisyklių, grubūs nustatytos tvarkos neblaivumo (girtumo) nustatymui padaryti pažeidimai.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į D. K. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą. Įrodymai, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad D. K. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis, be to, pats D. K. neginčija fakto, kad 2014 m. vasario 12 d. buvo neblaivus.

Vertinant D. K. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais duotais teismo posėdžio metu (b. l. 4-5, 29-30), asmens blaivumo testu (b. l. 18) ir kita byloje esančia medžiaga. Visais šiais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. vasario 12 d., 20.44 val., D. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Liudytojas M. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą D. K. paaiškino, jog vairavo automobilį, norėdamas prasilenkti su kitu automobiliu, nuvažiavo į griovį. Bendraujant su vairuotoju nuo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. K. pasakė, jog vairavo išgėręs, pasitikrino alkotesteriu girtumą. Tačiau pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo neigti vairavęs, teigė, jog vairavo kitas asmuo, tačiau nepasakė kas (b. l. 29-30). Jo parodymus patvirtino ir liudytojas D. M.. D. K. teismo posėdžio metu teigė, jog automobilį vairavo jo draugas A. Ž., kuris buvo blaivas. Teigė, jog A. Ž. išvykęs į Angliją (b. l. 22). D. K. nurodė, jog jis nežino kur gyvena A. Ž., negali jam prisiskambinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apelianto D. K. versija, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jo draugas A. Ž., nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, policijos pareigūnai A. Ž. prie automobilio nematė, jeigu kaip teigia D. K. automobilį vairavo A. Ž. neaišku kodėl jis nepaskambino jam ir nepaprašė tai patvirtinti policijos pareigūnams. Be to, lieka neaišku, kodėl iš karto po įvykio jis policijos pareigūnams nepasakė, kas vairavo automobilį, o tik teismo posėdžio metu įvardino vairavusį asmenį, kurio nepavyko surasti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esantys duomenis nepatvirtina D. K. versijos, kad įvykio metu automobilį vairavo A. Ž..

Apeliaciniame skunde teigia, jog prieš atliekant neblaivumo (girtumo) patikrinimą D. K. nebuvo išaiškinti teisiniai padariniai, teisė, jog gali nesutikti su gautais alkotesterio neblaivumo (girtumo) duomenimis ir kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą detalesniam kraujo ištyrimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Buvo nustatytas 2,53 promilių – vidutinis girtumo laipsnis. Su alkotesterio rezultatais sutiko (b. l. 18). Nei paaiškinime, nei teismo posėdžio metu, alkotesterio rezultatų neginčijo, nesakė, jog jam nebuvo paaiškintos jo teisės, iki apeliacinio skundo padavimo jokių duomenų apie tai nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė P., kuri galėjo nurodyti automobilį vairavusį asmenį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka D. K. kaltei dėl ATPK 126 str. 4 d. nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų M. K. ir D. M. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, teismo posėdžio metu duoti parodymai sutapo su tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija. Nors apeliantas teigė, jog policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes nebuvo laikomasi tarnybinių automobilių naudojimosi taisyklėmis, buvo padaryti grubūs nustatytos tvarkos neblaivumo (girtumo) nustatymui pažeidimai, tačiau šis apelianto argumentas nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra. Tai, kad Kelių policijos biuras negalėjo pateikti vaizdo ir garso įrašo, nes dėl techninių kliūčių automobilyje neveikė filmavimo įranga, neleidžia daryti išvados, jog taip buvo siekiama nuslėpti daromus pareigūnų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. K. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė