- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-93-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17426-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 60 parų arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 20.00 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną G. S., tai yra koja spyrė vieną smūgį į pilvo sritį, po to ranka sudavė smūgį į veido sritį, sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, ir, taip smurtaudamas, nukentėjusiajai G. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje ir sukėlė fizinį skausmą.
2. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę, nuosprendyje nurodė, kad R. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2019 m. birželio 21 d. už analogišką veiką, padarytą 2019 m. vasario 20 d., nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kas laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nuteistasis niekur nedirba, yra baustas ir administracine tvarka.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę
3.1. Skunde nurodo, kad su teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad bausmė turi būti švelninama, nes paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, bausmės skyrimo principams bei BK 54 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, į kurias teismas turėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl bausmės dydžio.
3.2. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas paskyrė maksimalią įstatymo nustatytą arešto trukmę, ignoravo jo paaiškinimus, kad dirbo ir dirbs užsienyje, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės negalėjo išvykti pas darbdavį, vienas išlaiko šeimą bei nevertino kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių - jis atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su ja, nukentėjusioji gailisi dėl pateikto pareiškimo, jis pasikeitė šeimoje, išlaiko šeimą, augina trejų metų sūnų bei nukentėjusiosios sūnų iš pirmos santuokos, moka už buto nuomą, nukentėjusioji dėl stuburo problemų negali atlikti namuose fizinių darbų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6.1. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 60 parų arešto bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo baigtas. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.
6.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas R. S. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus turtinio pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas keturis kartus, o po šios nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskutiniųjų paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 48-59, 50). Tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek ir iš kitos bylos medžiagos matyti, kad R. S. piktnaudžiauja alkoholio, ko pasekoje daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad nuteistasis deda pastangas teigiamai koreguoti savo elgesį. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2019 m. birželio 21 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją, tai yra prieš savo sutuoktinę, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. S. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra. Pagrįstai skunde pažymima, kad ankstesni apelianto teistumai yra išnykę, bet pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo ankstesni teistumai įvertinti ne kaip neišnykę, o kaip nuteistąjį charakterizuojantys duomenys.
6.3. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, nes iš byloje esančių objektyvių duomenų – Sodra sistemos išrašo – matyti, kad nuteistasis niekur nedirba, o darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta (b. l. 74, 75). Nors nuteistasis nurodo, kad ketina dirbti užsienyje, o dėl taikomos kardomosios priemonės negalėjo išvykti dirbti, tačiau jokių duomenų apie darbdavį ir darbo vietą, nuteistasis nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl jo šeiminių aplinkybių, tai yra, kad jis augina trejų metų sūnų, rūpinasi šeimos gerove. Atsižvelgiant į tai, jog šis faktorius egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu bei, kad nuteistasis ne pirmą kartą smurtauja sutuoktinės atžvilgiu, vien tik ši aplinkybė pagrindo R. S. paskirtos bausmės švelninimui vėlgi nesudaro. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti R. S. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
6.4. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir R. S. apeliacinio skundo teiginiai, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
7. Įvertinus nuteistojo R. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. S. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta, todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.