Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-04 · Administracinė byla Nr. I2-697-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-04
Bylos Nr.
I2-697-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02732-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I2-697-860/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02732-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui K. P.,atsakovų atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) pareiškėjui susipažinimui pateikti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos (toliau – ir KP) padalinio pareigūnų tarnybiniuose pažymėjimuose esančią informaciją, t. y. vardus ir pavardes, ir informaciją nurodytą Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - BDAR) 13 straipsnyje;

2) panaikinti PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 3 d. (tiksli data 2022 m. birželio 1 d.) atsakymą Nr. 5-S-11084 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 1 d. atsakymas ar raštas) ir 2022 m. birželio 15 d. (tiksli data 2022 m. birželio 13 d.) atsakymą Nr. 5-S-11837 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymas ar raštas) bei įpareigoti Vilniaus AVPK ir PD išsamiai atsakyti į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunduose ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus;

3) priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos PD ir Vilniaus AVPK, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos PD ir Vilniaus AVPK, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad policijos pareigūnų 2022 m. gegužės 18 d. elgesys, kuomet pareiškėją apklausė 2 policijos pareigūnai, t. y. policijos pareigūnų neprisistatymas, aiškus tarnybinio pažymėjimo neparodymas, įžūlus, įkyrus bendravimas, konfliktinės situacijos kėlimas bei bauginimas, mokėjimo kortelės duomenų užsirašymas bei policijos pareigūnų buvimas be skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba tarnybinio ženklo), pareiškėjo nuomone, nesuderinamas su Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 3 dalimi. Nurodo, kad iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. pateiktų skundų Vilniaus AVPK ir PD Imuniteto valdybai, bei 2022 m. birželio 6 d. pateikto prašymo PD Imuniteto valdybai irgi akivaizdu, kad Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai savo prievolę prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą 2022 m. gegužės 18 d. vykdė netinkamai. Akcentuoja, kad net ir pareiškėjui pateikus 2022 m. gegužės 19 d. skundus, taip pat ir 2022 m. birželio 6 d. prašymą, Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnų tarnybiniuose pažymėjimuose esanti informacija, t. y. vardai ir pavardės, jam taip ir nebuvo pateikti. Pareiškėjo nuomone, dėl minėtų priežasčių, jo teisėti interesai yra pažeisti. Teigia, kad Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai rinkdami jo asmens duomenis, jam turėjo pateikti BDAR 13 straipsnyje nurodytą informaciją, tačiau to nepadarė ir todėl visa ši informacija jam taip pat turi būti pateikta. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 19 d. su skundais kreipėsi į Vilniaus AVPK ir PD Imuniteto valdybą dėl minėtų Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnų, tačiau atsakymo į jo skundą ar informacijos, jog skundas būtų persiųstas nagrinėti kitoms institucijoms pareiškėjas iš Vilniaus AVPK negavo. Nurodo, kad 2022 m. birželio 3 d. iš PD Imuniteto valdybos pareiškėjas gavo atsakymą (raštą) į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą PD Imuniteto valdybai, tačiau atsakyme teigiama, kad policijos pareigūnų duomenys, kurie su pareiškėju bendravo 2022 m. gegužės 18 d., neteiktini vadovaujantis BDAR nuostatomis. Pareiškėjas pažymi, jog kokiomis konkrečiai BDAR nuostatomis vadovaujantis duomenys pareiškėjui neteiktini paaiškinta nebuvo. Taip pat pažymi, jog 2022 m. birželio 1 d. PD Imuniteto valdybos atsakyme (rašte) remiamasi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau nurodo, kad jam nebuvo paaiškina, kokį padarytą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką turi omenyje Vilniaus AVPK pareigūnai su kuria pareiškėjas buvo (būtų) susijęs ir kokiais kitais įstatymų nustatytais atvejais pareikalavo iš pareiškėjo jo asmens dokumento. Paaiškina, kad PD Imuniteto valdyba nepateikė ir pareiškėjo prašomos informacijos dėl administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistikos 2022 m. balandžio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. Pažymi ir tai, kad PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakyme nenurodyta į kokį teismą ir per kiek laiko pareiškėjas turi galimybę kreiptis apginti savo teises ir interesus. Pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. birželio 6 d. pateikė papildomą prašymą PD Imuniteto valdybai, kuri 2022 m. birželio 13 d. rašte nurodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai, kurių pareigybės ir asmens duomenys yra viešai neskelbtini. Pareiškėjas nurodo, kad kokiu teisiniu pagrindu taip teigiama, paaiškinta nebuvo. Pažymi, jog taip pat nebuvo pateikta ir kita pareiškėjo 2022 m. birželio 6 d. prašyme prašoma pateikti informacija, bei nebuvo atsakyta į jo pateiktus jam rūpimus klausimus. Akcentuoja, kad 2022 m. birželio 13 d. atsakyme nurodyta pareiškėjui, jei jis mano, jog Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT). Teigia, kad nėra aišku kodėl 2022 m. birželio 13 d. atsakyme dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų nurodyta galimybė kreiptis tik į VAAT, o ne pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi pareiškėjo nuomone, keliami klausimai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai. Nurodo, kad į klausimus dėl pareiškėjo asmens duomenų, t. y. klausimus 2022 m. gegužės 19 d. skunduose pateiktuose Vilniaus AVPK ir PD Imuniteto valdybai, bei klausimus 2022 m. birželio 6 d. prašyme pateiktame PD Imuniteto valdybai turėjo būti atsakytą. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 dalimi ir taip pat Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 36 punktu ir teigia, kad pareiškėjas PD Imuniteto valdybos neturėjo būti nukreipiamas į internetinę svetainę www.ird.lt ieškoti atsakymų į jo klausimus dėl prašytos statistikos. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 ir 5 straipsniais ir teigia, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti jo prašytą statistiką, t. y. statistiką, kuri PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymuose pareiškėjui tinkamai pateikta nebuvo. Teigia, kad nežinojo ir iki šiol nežino kas ir kokiu tikslu renka, saugo jo asmens duomenis bei informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Taip pat teigia, kad dėl minėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų bei nežinomybės patyrė ir iki šiol jaučia ilgalaikį stresą, taip pat prarado pasitikėjimą institucijomis ir jų pareigūnais. Nurodo, kad dėl atsakovų kaltės bendrai susidariusi situacija privertė suabejoti svarbiais teisėtvarkos užtikrinimo aspektais, t. y. nuomone ir įsitikinimais, aukšta policijos pareigūnų morale, dorove, geru išsilavinimu, kompetencijomis, o tai lėmė pareiškėjo nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą ir kt. pojūčius, kurie yra įtvirtinti teisės aktuose ir teisiškai pripažįstami kaip neturtinė žala. Pareiškėjo nuomone, kadangi Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai neteisėtai atlikinėjo užklausas apie jį, pareiškėjas tai laiko jo reputacijos pažeidimu ir jos pabloginimu, nes šios užklausos yra matomos kitiems asmenims, t. y. kitiems pareigūnams, kurie turi prieigą prie minimų užklausų ir gali susidaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Remiasi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad patirtą neturtinę žalą vertina 900 Eur. Tai pat remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 ir 6.210 straipsniais ir nurodo, kad iš atsakovų tūrėtų būti priteistos 5 procentų dydžio palūkanos.

Atsiliepimas

2. Atsakovai PD, Vilniaus AVPK, Lietuvos valstybė, atstovaujama PD ir Vilniaus AVPK, pateikė teismui (patikslintą) atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su (patikslintu) skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad remiantis 2022 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-2913 „Dėl A. S. skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) duomenimis pareigūnai 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami. Teigia, kad pareiškėjo banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų, pareiškėjui paaiškino, jog jo krepšį apžiūrėjo norėdami įsitikinti ar jame nėra vogtų daiktų. Remiasi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir teigia, kad siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę, t. y. turint tiek teisėtą tikslą, tiek teisinį pagrindą, buvo pasiteirauta jo vardo ir pavardės, kuriuos pats pareiškėjas atskleidė pasakydamas žodžiu. Pažymi, jog tai nurodė ir PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakyme. Akcentuoja, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog jam buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas, abejonių, jog tai policijos pareigūnai nekilo, taigi, atsakovai preziumuoja, jog pareigūnai prisistatė tinkamai. Atsakovų nuomone, pareiškėjui žinant, jog savo duomenis pateikė policijos pareigūnams, pareiškėjas iš karto žinojo jo duomenų tvarkytoją, o policijos duomenų tvarkymo policijos įstaigose politika yra viešai paskelbta ir visuotinai prieinama. Akcentuoja, kad pagal faktines įvykio aplinkybes nustatytas patikrinimo metu pareigūnai prisistatė patikrinimo vietoje parodydami pažymėjimus ir pakartotinis tokio pobūdžio reikalavimas šiuo atveju nesiejamas su siekiu įsitikinti pareigūnų statusu ar apskųsti jų veiksmus, o siejamas su siekiu patenkinti smalsumą sužinant konkrečius specializuoto padalinio pareigūnų duomenis. Paaiškina, kad duomenų subjekto darbuotojų duomenų BDAR 15 straipsnis neliečia. Taip pat paaiškina, kad atsakovo Vilniaus AVPK darbuotojai priskirtini prie asmenų kategorijos, kurių duomenys nėra viešai skelbtini, kas ir buvo nurodyta PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 13 d. atsakyme. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 ir 19 punktais ir teigia, kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti atskleidžiami pareigūnų duomenys. Teigia, kad pareiškėjas, kaip subjektas, prašantis pateikti asmens duomenis, turi pareigą nurodyti asmens duomenų gavimo pagrindą ir asmens duomenų tvarkymo tikslą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šios informacijos nenurodė, todėl policijos įstaiga, nenustačiusi teisinio asmens duomenų teikimo ir gavimo pagrindo savo iniciatyva, turėjo teisę atsisakyti teikti asmens duomenis vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad prašoma pateikti asmeninė informacija apie policijos pareigūnus ar darbuotojus negali būti grindžiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, nes jis netaikomas pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus. Paaiškina, kad pareiškėjo prašomi asmens duomenys negalėjo būti teikiami, nes nenustatytas teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas. Nurodo, kad Vilniaus AVPK neturi padalinio vertinančio policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, todėl visi skundai nepriklausomai ar jie teikiami Vilniaus AVPK ar PD yra perduodami pagal kompetenciją ir nagrinėjami PD Imuniteto valdyboje, o pareiškėjui abu atsakymus pateikė būtent PD Imuniteto valdyba, todėl Vilniaus AVPK negalėjo veikti virš suteiktų įgaliojimų ribų ir teikti savarankiško atsakymo. Pažymi, jog esamoje situacijoje būtina nustatyti esminius žalos padarymo elementus, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Teigia, kad pareiškėjas žalą kildina iš Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nesilaikymo, tačiau šių faktų pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais, išskyrus savo paties teiginiais, t. y. suinteresuotos šalies nuomone. Atsakovų teigimu, pareigūnai pareiškėjo teisių nepažeidė, tokie duomenys nėra pagrįsti jokiais kompetentingų institucijų sprendimais. Taip pat pareigūnų pažymėjimų pateikimą patvirtina pats pareiškėjas, tai nustatyta ir tarnybiniame patikrinime. Atsakovų nuomone, neteisėtų veiksmų iš pareigūnų pusės faktai, kuriais grindžiamas žalos atsiradimas yra nepagrįsti ir paremti asmeniniais pareiškėjo teiginiais. Akcentuoja, kad pareiškėjas žalą kildina iš atsakymų turinio, kuris jam atrodo neaiškus, tačiau atsakovai nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija ir mano, jog atsakymų turinys yra pakankamai aiškus, o atskirų pareiškėjo reikalavimų teisėtas netenkinimas, nelaikytinas žalą sukėlusiu veiksniu. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio, nepateikė jokių žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų. Akcentuoja, kad pareiškėjas grįsdamas bylinėjimosi išlaidas skundo pateikimui, nurodo, kad pagal pateiktus čekius jam reikėjo atspausdinti 392 lapus, nors de facto pirmasis skundas sudaro 33 lapus, patikslintas taip pat 33 lapus, o atskirasis skundas 30 lapų. Atsakovų nuomone, pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka tikrovės, nei viename kvite lapų skaičius neatitinka teismui pateiktų dokumentų spausdinimo kiekio ir todėl šios išlaidos yra nepagrįstos.

3. Pareiškėjas taip pat 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, įvardijamus kaip atsakymą į atsakovų atsiliepimą.

4. Teismo posėdyje:

Žemesnės instancijos teismas

- pareiškėjas ir jo atstovas skundą (patikslintą) pilnai palaikė;

Šalies argumentai

- atsakovų atstovas su patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. 2022 m. gegužės 19 d. skundais kreipėsi į PD Imuniteto valdybą ir Vilniaus AVPK, kuriuose prašė: 1) nustatyti skunde minimą policijos pareigūną ir su juo buvusį asmenį, pateikti jam informaciją apie skunde minimo policijos pareigūno vardą, pavardę ir užimamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas; 2) paaiškinti, kokiu tikslu ir teisiniu šiame skunde minimo policijos pareigūno buvo renkami ir yra saugojami jo asmens duomenys, ir kas su jais bus toliau daroma, paaiškinti kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu šiame skunde minimi vyrai rinko informaciją apie jo privatų gyvenimą, t. y. kas pas jį kišenėse, krepšyje, kur jis gyvena ir dirba bei kt.; 3) išsiaiškinti, kokiu tikslu šiame skunde minimas policijos pareigūnas pareikalavo jo mokėjimo kortelės; 4) ištirti šį įvykį ir išnagrinėti skundą policijos pareigūno sąžiningumo, etiškumo aspektais, taip pat intereso konflikto bei korupcijos apraiškų atžvilgiu, užtikrinti, kad atitinkamiems valstybės tarnautojams būtų taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė; 5) pateikti jam išsamią informaciją apie administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistiką 2022 m. balandžio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. skunde minimoje vietoje; 6) pateikti jam raštišką atsakymą į skundą jame nurodytu adresu; 7) užtikrinti, kad jeigu dėl vilkinimo ar neveikimo nepavyks išaiškinti įvykio, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtų taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

2022 m. gegužės 19 d. skunduose pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jį 2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto dalyje – Valakampiuose, sustabdė du nepažįstami vyrai be skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo). Paprašius vieno iš jų prisistatyti, iš tolo parodė policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir nurodė, kad yra iš vyriausiojo policijos komisariato, vardu ir pavarde nepristatė. Kitas - iš pradžių pasakė, kad prisistatys vėliau, o vėliau tai padaryti iš viso atsisakė, policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo neparodė, o save įvardino kaip „pareiškėju“. Abu vyrai elgėsi įžūliai ir įkyriai, prie jo kabinėjosi, provokavo, kėlė konfliktinę situaciją bei baugino, kad šioje vietoje yra nesaugu; siūlė su jais paeiti kažkur toliau, važiuoti, po to pradėjo klausinėti, ar jam nereikia psichologinės pagalbos. Pareigūnas pareikalavo jo pateikti asmens dokumentą, pradėjo klausinėti kas pas jį kišenėse, paprašė jo mokėjimo kortelės ir užsirašė jos duomenis; paprašė parodyti kas jo krepšyje. Pradėjo daryti jo apklausą, - kur jis dirba, kur gyvena, kada ir kur važiuoja, ar naudojasi mobiliuoju telefonu ir kt. Abu vyrai kreipėsi į jį pakankamai nepagarbiai, elgėsi įtartinai ir keistai.

7. PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2022 m. gegužės 20 d. buvo pavesta nagrinėti A. S. 2022 m. gegužės 19 d. skunde pateiktą informaciją dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų 2022 m. gegužės 18 d.

PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. gegužės 30 d. surašė Tarnybinį pranešimą, kuriame PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus viršininkui, be kita ko, siūlė A. S. skunde pateiktos informacijos patikrinimą baigti, nepradedant tarnybinio patikrinimo.

Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. su A. S. bendravo Vilniaus AVPK KP žvalgybos valdybos pareigūnai J. Š. ir T. D. Minėti pareigūnai žodžiu paaiškino, kad tarnybos metu 2022 m. gegužės 18 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai besielgiantį asmenį, kuris su savimi turėjo krepšį; kilus įtarimų, jog asmuo gali būti susijęs su vagystėmis, prie pastarojo priėjo, pasisveikino, prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodydami tarnybinius pažymėjimus; paaiškėjo, jog tai A. S.; su pastaruoju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami; minėto asmens banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų, vaikinui paaiškino, jog jo krepšį apžiūrėjo, norėdami įsitikinti, ar jame nėra vogtų daiktų. Taip pat nurodyta, kad negauta jokių faktinių duomenų, jog minėti pareigūnai, bendravę su A. S., nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o nesant nesuinteresuotų įvykio liudininkų, sureikšminti pareiškėjo teiginius, dėl galimai netinkamo pareigūnų elgesio ir, jų pagrindu spręsti pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, tarnybinio patikrinimo pradėjimo klausimas nespręstinas.

8. PD Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 1 d. pareiškėjui pateikė atsakymą.

Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad susipažinus su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir atlikus informacijos patikrinimą, nustatyta, jog su pareiškėju 2022 m. gegužės 18 d. bendravo Vilniaus AVPK pareigūnai, kurių duomenys neteiktini vadovaujantis BDAR nuostatomis. Taip pat nurodė, kad patikslinimo metu negavus nenuginčijamų faktinių duomenų, jog minėti pareigūnai, 2022 m. gegužės 18 d. bendravę su A. S., nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 9.6 papunkčio nuostatomis, priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepradėti.

Rašte pareiškėjas taip pat informuotas, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog policijos pareigūnas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais gali tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus.

Be to, 2022 m. birželio 1 d. rašte pažymėjo, kad pareiškėjo prašomą informaciją apie Vilniuje registruotas nusikalstamas veikas galima rasti svetainėje www.ird.lt.

9. Pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. pateikė prašymą PD Imuniteto valdybai, kuriame iš esmės prašė: 1) pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir statistiką raštiškai, o ne nukreipti į svetainę www.ird.lt, kadangi minėta svetaine jis nemoka naudotis ir nežino kaip prie jos prieiti; 2) patikslinti, kokį padarytą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką Vilniaus AVPK pareigūnai įtarė jį padarius ir kokiais kitais įstatymų nustatytais atvejais pareikalavo iš jo asmens dokumento; 3) patikslinti, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu minėti pareigūnai iš jo reikalavo mokėjimo kortelės; 4) patikslinti, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu Vilniaus AVPK pareigūnai reikalavo rodyti jo kišenių ir krepšio turinį bei pateikti gyvenamosios vietos, darbovietės ir kt. informaciją; 5) patikslinti, kokiomis konkrečiai BDAR nuostatomis vadovaujantis su juo bendravusių Vilniaus AVPK pareigūnų duomenys neteikiami; 6) paaiškinti kaip jam ginti savo teises ar teisėtus interesus teismine tvarka, nežinant kas galimai jas / juos pažeidė ir galimai padarė jam žalos.

10. PD Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 13 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2022 m. birželio 6 d. prašymą.

Jame informavo pareiškėją, kad asmenų skundai (prašymai) dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami vadovaujantis Aprašu.

Nurodyta, jog nustatyta, kad pagal pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundą PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui buvo pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą. Apie nustatytas aplinkybes ir priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. raštu. Šiame rašte buvo išaiškinta priimto sprendimo apskundimo tvarka.

PD Imuniteto valdyboje buvo įvertintas pareiškėjo pirminio 2022 m. gegužės 19 d. skundo tyrimas. Mano, kad tyrimas atliktas išsamiai ir nešališkai, įvertintos visos aplinkybės, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, plačiau apie tyrimo atlikimo metu nustatytas aplinkybes šiame rašte nebus pasisakoma. Papildomai pareiškėjas informuotas, kad 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai, kurių pareigybės ir asmens duomenys yra viešai neskelbtini. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjo skunduose – prašymuose nurodytus teiginius dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra.

2022 m. birželio 13 d. atsakyme taip pat pažymėta, kad PD Imuniteto valdyba neteikia statistinių duomenų apie nusikalstamumą konkrečioje vietoje už konkretų laikotarpį. PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte pareiškėjui buvo pateikta nuoroda, pagal kurią galima gauti reikalingus duomenis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Aprašo 9.6 papunkčio nuostatomis, PD Imuniteto valdyba nurodė, kad Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai tarnybinės atsakomybės kontekste nebus vertinami, naujas tyrimas PD Imuniteto valdyboje nebus pradėtas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

Taip pat nurodyta, jog 2022 m. birželio 1 d. rašte buvo išaiškinta, kad dėl padarytos žalos pareiškėjas gali ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Pakartotinai paaiškinta, kad tokios teisės neriboja policijos įstaigoje priimti sprendimai dėl policijos darbuotojų tarnybinės atsakomybės.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam pateiktais 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymais ir kt., taip pat manydamas, kad jam buvo padaryta neturtinė žala kreipėsi į teismą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ nustato kelias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (VAĮ 10 straipsnio 4 dalis). Taip pat VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Taisykles. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui (VAĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis). Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (32 punktas). Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją (35 punktas). Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (36 punktas). Prašymą ar skundą, kai jis adresuotas kelioms institucijoms ir kai prašyme ar skunde nurodyti klausimai priskirtini kelių institucijų kompetencijai, nagrinėja kiekviena prašymą ar skundą gavusi institucija pagal savo kompetenciją ir asmeniui į jį atsako, pridėdama atsakymo kopijas kitoms prašymą ar skundą nagrinėjusioms institucijoms (37 punktas).

13. Asmenims teisę gauti tam tikrą informaciją nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas.

14. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos įstaigos yra Policijos departamentas ir kitos policijos įstaigos. Policijos įstaigos struktūriniai padaliniai gali būti biuras, apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, valdyba, policijos komisariatas, tarnyba, skyrius, rinktinė, poskyris, kuopa, policijos nuovada, būrys, grupė (16 straipsnio 2 dalis). Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje (16 straipsnio 4 dalis). Valdyba yra policijos įstaigos struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 2 tarnybos ar skyriai (16 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 5-V-679 patvirtino PD Imuniteto valdybos nuostatus, pagal kuriuos Imuniteto valdybos paskirtis – padėti policijos generaliniam komisarui organizuoti ir įgyvendinti policijos įstaigų valdymą, organizuojant ir koordinuojant policijos pareigūnų, nestatutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų bei kitų teisės pažeidimų, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą (3 punktas). Konkretūs Imuniteto valdybos veiklos tikslai nurodyti minėtų nuostatų 9 punkte, o Imuniteto valdybos skyrių funkcijos – 10 – 12 punktuose.

Taip pat Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525, be kita ko, patvirtino Vilniaus AVPK nuostatus, pagal kuriuos Vilniaus AVPK yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Vilniaus apskrityje bei kitose policijos generalinio komisaro nustatytose veiklos ribose (1 punktas). Vilniaus AVPK konkretūs tikslai nurodyti minėtų nuostatų 9 punkte, o funkcijos – III skyriuje.

15. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo atsakyta į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą, rašytą Vilniaus AVPK. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakymas į minėtą pareiškėjo skundą nebuvo pateiktas. Atsakovų atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus AVPK neturi padalinio vertinančio policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, todėl visi skundai, nepriklausomai ar jie teikiami Vilniaus AVPK, ar PD, yra perduodami pagal kompetenciją ir nagrinėjami PD Imuniteto valdyboje; pareiškėjui abu atsakymus pateikė būtent PD Imuniteto valdyba, tad Vilniaus AVPK negalėjo veikti virš suteiktų įgaliojimų ribų ir teikti savarankiško atsakymo; Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas perdavė skundą PD Imuniteto valdybai ir šis skundas buvo prijungtas prie tokio pat turinio skundo Imuniteto valdyboje, tad jis buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui buvo atsakyta.

Tačiau teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais atsakovų argumentais. Kaip matyti iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, pareiškėjas ne tik prašė įvertinti pareigūnų veiksmų teisėtumą, bet ir jam pateikti policijos pareigūnų, bendravusių su juo, vardus, pavardes, užimamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas (skundo 1 prašymas); prašė paaiškinti, kokiu tikslu ir pagrindu buvo renkami ir saugojami jo asmens duomenys, kas toliau su jais bus daroma ir pan. (skundo 2 prašymas); prašė pateikti išsamią informaciją apie administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistiką 2022 m. gegužės mėnesį atitinkamoje vietoje (skundo 5 prašymas). Tad Vilniaus AVPK turėjo savarankiškai pareiškėjui pateikti atsakymą į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1, 2 ir 5 prašymus (klausimus), tačiau to per teisės aktais nustatytą terminą nepadarė, t. y. elgėsi neteisėtai. Kitą pareiškėjo skundo dalį pagrįstai Vilniaus AVPK perdavė spręsti PD Imuniteto valdybai.

16. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1-2 ir 5 prašymus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nevertina, ar yra pagrindas pareiškėjui pateikti jo prašomus duomenis ir informaciją, kadangi Vilniaus AVPK nėra dėl to pasisakęs. Šiuo atveju buvo konstatuotas vilkinimas atlikti veiksmus, t. y. nustatytu terminu nepateikimas atsakymo į pareiškėjo minėto skundo dalį.

17. Pareiškėjas taip pat skundžia PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakymą ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymą.

Kaip matyti iš minėtų skundžiamų raštų ir bylos medžiagos, įskaitant teismui pateiktą neviešą informaciją, PD Imuniteto valdyba vertino (tikrino) pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde, adresuotame PD Imuniteto valdybai, pateiktą informaciją dėl Vilniaus AVPK KP pareigūnų veiksmų, jiems 2022 m. gegužės 18 d., apie 15.09 val., Vilniaus Valakampių mikrorajone, bendraujant su pareiškėju, teisėtumo. Buvo nuspręsta pareiškėjo pateiktos informacijos patikrinimą baigti, nepradedant tarnybinio patikrinimo. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas negali turėti lūkestį, jog pareigūnų atžvilgiu bus pradėtas tyrimas, jie bus nubausti ar pan. Tokio pobūdžio prašymai, ar skundai institucijai nėra privalomi, ji pati diskretiškai kompetencijos ribose vertina ir sprendžia, ar pagal pateiktą informaciją ar duomenis yra pagrindas pradėti tyrimą ar ne. Šiuo atveju PD Imuniteto valdyba tą ir padarė, patikrino ir įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją bei nusprendė tarnybinio patikrinimo nepradėti. Šis sprendimas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, jis niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju nagrinėjimo ribas sudaro, ar PD Imuniteto valdyba kompetencijos ribose sureagavo ir ar pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas. Ši aplinkybė neginčijamai nustatyta. Tad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakymas, tuo pačiu ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymas, kuris yra susijęs su pirminiu atsakymu, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde, ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme, kuris iš esmės susijęs su pirminiu prašymu, kelti klausimai, kurie nebuvo susiję su minėtų pareigūnų veiksmų teisėtumo patikrinimu, nepriskirti PD Imuniteto valdybos kompetencijai, tad ji neprivalėjo iš viso atsakinėti. Į minėtus klausimus, kaip šioje byloje jau nustatyta, privalėjo atsakyti būtent Vilniaus AVPK, kuri teismo įpareigota tą padaryti. Nepaisant to, kad PD Imuniteto valdyba formaliai bandė pareiškėjui atsakyti į kai kuriuos klausimus, nedaro skundžiamų raštų neteisėtais ir nepagrįstais. Taip pat minėtų atsakymų formalūs trūkumai, tokie kaip tikslios apskundimo tvarkos neišaiškinimas ir pan., niekaip nedaro įtakos skundžiamų raštų teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus PD Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. raštus.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti PD (Imuniteto valdybą) išsamiai atsakyti į jo 2022 m. gegužės 19 d. skunde ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus yra išvestinis, tad jis irgi negali būti patenkinamas.

19. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai (veiksmai), šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Visų pirma, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. 2022 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 dalyje esančių prievolių nesilaikymo (vardo ir pavardės ant policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo aiškiai ir įskaitomai neparodymo, taip pat žodžiu nepasakymo, policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo neparodymo, nepagarbos, žmogaus orumo negerbimo ir negynimo, jo teisių ir laisvių neužtikrinimo ir nesaugojimo), taip pat BDAR 13 straipsnio 1-3 dalių nesilaikymo.

Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (2 punktas); vykdo kriminalinę žvalgybą (7 punktas). Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Pagal to paties straipsnio 3 dalį atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti; kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą.

Minėta, kad pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, pareigūnams 2022 m. gegužės 18 d. apie 15.09 val. Vilniaus Valakampių mikrorajone bendraujant su pareiškėju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šių faktų, t. y. netinkamą pareigūnų bendravimą, nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus savo paties teiginius. Kaip matyti iš bylos duomenų (taip pat teismui pateiktų ne viešų duomenų), pagal pareiškėjo skundą policijoje buvo atliktas skunde nurodytų aplinkybių patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP Žvalgybos valdybos pareigūnai. Minėti pareigūnai žodžiu paaiškino, kad tarnybos metu 2022 m. gegužės 18 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai besielgiantį asmenį, kuris su savimi turėjo krepšį; kilus įtarimui, kad asmuo gali būti susijęs su vagystėmis, prie pastarojo priėjo, pasisveikino, prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodydami tarnybinius pažymėjimus; paaiškėjo, kad tai A. S.; su pastaruoju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami; minėto asmens banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų; jam paaiškino, kad jo krepšį apžiūrėjo, norėdami įsitikinti, ar jame nėra vogtų daiktų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, remiantis vien paties pareiškėjo paaiškinimais, nėra pagrindo teigti, kad minėti pareigūnai, kurie vykdė ne viešus veiksmus, pažeidė atitinkamas Policijos įstatymo nuostatas. Nors minėti pareigūnai teisme nebuvo apklausti dėl jų tapatybės neviešinimo (teisėjų kolegija ėmėsi veiksmų, kad duomenys būtų išslaptinti, tačiau Vilniaus AVPK specialioji ekspertų komisija nusprendė duomenis neišslaptinti), tačiau jie įvykio aplinkybes paaiškino Imuniteto valdybos pareigūnui, tikrinusiam pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir sprendžiant, ar pradėti tarnybinį patikrinimą. Nesutiktina su pareiškėjo atstovo teisme išsakytu argumentu, kad Vilniaus AVPK neišslaptinus duomenų apie pareigūnus ir juos teisme neapklausus, turi būti tikima viskuo ką teigia pareiškėjas. Šiuo atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, vien pareiškėjo subjektyvių paaiškinimų nepakanka konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus. Juo labiau, kad net ir pats pareiškėjas nurodo, jog vienas pareigūnas jam parodė tarnybinį pažymėjimą, tad jis iš esmės jau galėjo suprasti, kad bendrauja su pareigūnu.

Asmens duomenų tvarkymą policijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas. Konkreti policijos duomenų tvarkymo policijos įstaigose politika yra skelbiama viešai policijos internetinėse svetainėse.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti ir tai, jog pareigūnai aptariamu laiku bendraudami su pareiškėju, kai pareiškėjui buvo aišku, jog jis bendrauja su policijos pareigūnais (ar pareigūnų), ir jiems įgyvendinant Policijos įstatyme nustatytas funkcijas ir pareigas bei siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę, - pažeidė asmens duomenų tvarkymą reguliuojančias kokias nors nuostatas. Tad šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

22. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą taip pat kildina iš Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl nepateikto atsakymo į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą, adresuotą Vilniaus AVPK (neatsakymo į jo išdėstytus klausimus dėl jo asmens duomenų, informacijos apie jo privatų gyvenimą rinkimo, dėl jo mokėjimo kortelės, dėl prašomos statistikos, dėl skunde minimų policijos pareigūnų), VAĮ 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 4 dalies nesilaikymo, taip pat BDAR 15 straipsnio 1 dalies nesilaikymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus AVPK nepagrįstai neatsakė į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundo dalį, susijusią su 1, 2 ir 5 klausimais, tad šiuo aspektu konstatuoti neteisėti Vilniaus AVPK veiksmai.

23. Pareiškėjas neturtinę žalą dar kildina ir iš PD (Imuniteto valdybos) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl išsamaus ir pagrįsto neatsakymo, pilnai, į jo 2022 m. gegužės 19 d. skunde ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme, adresuotuose PD Imuniteto valdybai, išdėstytus klausimus (dėl jo asmens duomenų, informacijos apie jo privatų gyvenimą rinkimo, dėl jo mokėjimo kortelės, dėl prašomos statistikos, dėl skunde minimų policijos pareigūnų), VAĮ 3 straipsnio 5 ir 13 punktų, 11 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 36 punkto reikalavimų nesilaikymo, bei BDAR 15 straipsnio 1 dalyje esančių teisių įgyvendinimo neužtikrinimo.

Šiame teismo sprendime jau konstatuota, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde, ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme, kuris iš esmės susijęs su pirminiu prašymu, kelti klausimai, kurie nebuvo susiję su minėtų pareigūnų veiksmų teisėtumo patikrinimu, nepriskirti PD Imuniteto valdybos kompetencijai, tad ji neprivalėjo iš viso atsakinėti. Į minėtus klausimus, kaip šioje byloje jau nustatyta, privalėjo atsakyti būtent Vilniaus AVPK, kuri teismo įpareigota tą padaryti. Kadangi analogišką skundą pareiškėjas buvo pateikęs ir Vilniaus AVPK, tad PD Imuniteto valdybai nebuvo pareigos tuos pačius klausimus dar kartą persiųsti Vilniaus AVPK. Taigi, pripažinta, kad skundžiami PD Imuniteto valdybos atsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu nekonstatuojami PD Imuniteto valdybos neteisėti veiksmai.

24. Apibendrinant konstatuotina, kad tik Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1, 2 ir 5 prašymus (klausimus). Kitoje apimtyje atsakovų neteisėti veiksmai nekonstatuojami.

25. Nepaisant to, kad tam tikroje apimtyje nustatyti Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai, tačiau tai savaime nereiškia, jog pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala. Toliau bus vertinamos kitos būtinos sąlygos (žala ir priežastinis ryšys) civilinei atsakomybei taikyti.

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A17-749/2007; ir kt.). Pažymima, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas; kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka; paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012).

28. Pareiškėjas nurodo, kad jis nežinojo ir iki šiol nežino kas ir kokiu tikslu renka, saugo jo asmens duomenis bei informaciją apie jo privatų gyvenimą. Dėl nežinomybės patyrė ir iki šiol jaučia ilgalaikį stresą, kuris yra kenksmingas. Pareiškėjas taip pat prarado pasitikėjimą institucijomis ir jų pareigūnais. Dėl atsakovų kaltės bendrai susidariusi situacija privertė suabejoti aukšta policijos pareigūnų morale, dorove, geru išsilavinimu, kompetencijomis ir atitinkamai sąlygojo pareiškėjui nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą. Tai, kad Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai neteisėtai atlikinėjo užklausas apie pareiškėją, jis laiko jo reputacijos pažeidimu ir jos pabloginimu, nes šios užklausos yra matomos kitiems pareigūnams.

29. Visų pirma, pareiškėjas akcentuoja, kad jis nežinojo ir iki šiol nežino, kas ir kokiu tikslu renka jo asmens duomenis ir pan.; dėl to jis patyrė stresą. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Byloje nenustatyti jokie neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjo asmens duomenimis. Policijos pareigūnai, siekę nustatyti pareiškėjo asmenybę, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, policijos duomenų tvarkymo politika yra viešai skelbiama ir su ja kiekvienas suinteresuotas asmuo gali susipažinti.

Antra, pareiškėjas dar nurodo, kad dėl policijos neteisėtų veiksmų jis prarado pasitikėjimą institucijomis ir pareigūnais, tai atitinkamai sąlygojo jam nerimą, neteisybę ir bejėgiškumo jausmą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi neteisėti atsakovo veiksmai pasitvirtino tik nedidelėje apimtyje, t. y. pareiškėjui neatsakant į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, dalį, t. y. iš esmės neatsakant į 3 klausimus. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus AVPK būtų siekęs tyčia pažeisti pareiškėjo teises ir interesus. Paprasčiausia, netinkamai supratus skundo esmę, visi jame keliami klausimai buvo perduoti spręsti PD Imuniteto valdybai. Tad šiuo atveju pažeidimas vertintinas kaip nereikšmingas, mažareikšmis. Tad jis realiai pareiškėjui negalėjo sukelti jo nurodomų nematerialaus pobūdžio pasekmių.

Trečia, pareiškėjas apskritai nėra pateikęs jokių duomenų, kurie tvirtintų apie galimas neigiamas pasekmes, pvz., įrodymų iš medicinos įstaigų, kad jis kreipėsi dėl nerimo, streso ir pan.

Ketvirta, pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai neteisėtai atlikinėjo užklausas apie pareiškėją iš viso neturi jokio pagrindo. Byloje tokių duomenų nėra. Tad ir pareiškėjo teiginiai, kad buvo pakenkta jo reputacijai, nes šios užklausos yra matomos kitiems pareigūnams, neturi jokio pagrindo. Apskritai pareigūnų teisėti veiksmai niekaip negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą.

Penkta, pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos vertintini kaip deklaratyvūs ir realiai negalintys sukelti neturtinę žalą.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos bei atsakovų neteisėtų veiksmų. Tad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

31. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, negali būti patenkinamas ir reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

32. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, t. y. įpareigojamas Vilniaus AVPK per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui A. S. į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, registruoto 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus AVPK, 1-2 ir 5 prašymus; kitoje dalyje skundas (patikslintas) atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1-2 punktai).

33. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

34. Pareiškėjo skundas patenkintas tik iš dalies, t. y. sprendimas tik iš dalies priimtas jo naudai, tad pareiškėjas atitinkamai į patenkintų reikalavimų dalį turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Charlot LT“ kasos kvitus, tačiau nepaaiškina už kokius konkrečiai mokėjimus yra tie kvitai, be to, kai kurie nėra įskaitomi. Tad šios išlaidos nepripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Pareiškėjas dar patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš viso pagrįstų ir būtinų išlaidų patyrė 230 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas tik iš dalies, į pareiškėjo skundo (patikslinto) patenkinimo apimtį, į pareiškėjo patirtų išlaidų dydį, yra pagrindas pareiškėjui iš Vilniaus AVPK priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai įrodymų apie jų patirtas bylinėjimo išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą (patikslintą) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui A. S. į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, registruoto 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, 1-2 ir 5 prašymus.

Kitą skundo (patikslinto) dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė