Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SR-7.19-117, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti 129,01 Eur permoką į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sąskaitą (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Dėl skundžiamo sprendimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Ginčų komisija 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 21R1-130 (AG1-90/08-2021) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 6051 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. skirti ir mokėti po 89,45 Eur per mėnesį socialinę pašalpą nepilnamečiam asmeniui T. K..

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Administracijos Jurbarko miesto seniūniją su prašymu-paraiška Nr. S613811 piniginei socialinei paramai gauti nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2015 m. lapkričio 16 d. išrašo nustatyta, kad pareiškėjo dukra J. K. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnija 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1293 „Dėl permokos nustatymo“, kuriuo nustatė 178,90 Eur socialinės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ir priėmė sprendimą Nr. 9707 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. skirti ir mokėti po 83,17 Eur per mėnesį socialinę pašalpą. Tačiau šiuo sprendimu nusprendė kas mėnesį išskaičiuoti iš skirtos socialinės pašalpos po 20 proc., t. y. 178,90 Eur, permokai padengti.

Administracijos Jurbarko miesto seniūnija 2016 m. lapkričio 24 d. išsiuntė pareiškėjui 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. SR-616 „Dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo“, kuriuo informavo, kad pareiškėjui buvo neteisėtai išmokėta 178,90 Eur dydžio socialinė pašalpa ir iš pareiškėjui skirtos socialinės pašalpos po 20 proc. mokėtinos sumos per mėnesį buvo padengta 49,89 Eur permokos dalis. Šiuo raštu prašė iki 2016 m. gruodžio 19 d. grąžinti 129,01 Eur permoką į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sąskaitą.

Jurbarko miesto seniūnija skundžiamu 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. SR-7.19-117 „Dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo“ pareiškėją pakartotinai informavo apie neteisėtai išmokėtą 178,90 Eur dydžio socialinę pašalpą bei atliktus išskaičiavimus iš socialinės pašalpos ir iki 2021 m. kovo 30 d. įpareigojo grąžinti 129,01 Eur permoką į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sąskaitą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (Įstatymo 6 straipsnis).

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją.

Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, D. K. 2015 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti ir prašė skirti socialinę pašalpą laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., taip pat patvirtino, jog paskutinį kartą pateikta informacija, reikalinga piniginei socialinei paramai gauti, nepasikeitė. Prašymo IV skyriaus 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą (nurodyta informaciniame lapelyje). Pareiškėjas prašymo IV skyriaus 6 punkte pažymėjo, jog sutinka, kad informacija apie priimtus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo būtų teikiama telefonu bei nurodė telefono numerį, taip pat prašymo IV skyriaus 7 punkte pareiškėjas patvirtino, kad informacinį lapelį gavo, tai įrodo pareiškėjo parašas (LAGK b. l. 18–21).

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančio asmens pareigos per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, neįvykdė. Todėl Administracijos Jurbarko miesto seniūnija turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo sugrąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką.

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimo dalimi dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnijos 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. SR-7.19-117 „Dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo“ priimto sprendimo panaikinimo sutiko ir paaiškino, jog pakartotinai peržiūrėjo bei įvertino pareiškėjo D. K. socialinės pašalpos permokos susidarymo ir nustatymo aplinkybes ir nustatė, jog 2015 m. lapkričio mėn. skaičiuojant permokos dydį buvo padaryta klaida ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš pareiškėjo buvo išskaičiuota per didelė permokos suma, t. y. išskaičiuoti 49,89 Eur, nors turėjo būti išskaičiuota tik 12,56 Eur dydžio permoka (iš pareiškėjo yra išskaičiuota 37,33 Eur per daug).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Administracijos Jurbarko miesto seniūnija 2021 m. liepos 27 d. Administracijos direktoriui pateikė raštą Nr. VSD-610 „Dėl atsiliepimo į D. K. skundą“, kuriame nurodė, kad permoka buvo apskaičiuota klaidingai, nes nebuvo atsižvelgta į Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai). Atsakovė rašte nurodė, kad apskaičiuojant permokos dydį buvo klaidingai įvertintos J. K. pajamos ir permoka apskaičiuota visai 3 asmenų šeimai. J. K. į D. K. šeimos sudėtį buvo neįtraukta tik nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kuomet D. K. kreipėsi pakartotinai dėl socialinės pašalpos skyrimo, ir tik tada paaiškėjo aplinkybė apie dukters įsidarbinimą. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. 83,17 Eur dydžio socialinė pašalpa D. K. šeimai buvo skirta įvertinus tik D. K. ir jo nepilnamečio sūnaus T. K. pajamas. Kadangi skaičiuojant permoką už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. turėjo būti atsižvelgta į Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, t. y. J. K. ir jos pajamos neturėjo būti vertinamos, permoka už minėtą laikotarpį turėjo taip pat būti skaičiuojama įvertinus tik 2 asmenų – D. K. ir T. K. – pajamas. Permoka buvo perskaičiuota ir už šį laikotarpį nustatyta 12,56 Eur dydžio permoka. D. K. dukters J. K. įsidarbinimas turėjo įtakos socialinės pašalpos dydžiui, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirta 89,45 Eur dydžio socialinė pašalpa, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ši pašalpa turėjo būti 83,17 Eur dydžio, dėl to ir susidarė 12,56 Eur dydžio permoka.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė pripažino, jog permoka buvo apskaičiuota neteisingai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnijos 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. SR-7.19-117 „Dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo“ turi būti panaikintas.

Nustatęs, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl neteisingai apskaičiuotos pašalpos permokos, teismas panaikina ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 21R1-130 (AG1-90/08-2021), kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SR-7.19-17.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SR-7.19-117 „Dėl neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo“.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 21R1-96 (AG1-90/08-2021).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.