Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-730-893/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
T-730-893/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64202-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-730-893/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64202-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. L. gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gruodžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės atlikta – 2018 m. liepos 31 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 23 d. – 6 mėnesiai 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad R. L. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. sausio 25 d., bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, „Streso ir emocijų valdymo“ programoje, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Nuteistasis aukštesniojo išsilavinimo, turi ekonomisto specialybę. Šiuo metu Vilniaus pataisos namuose nedirba, nes yra 50 procentų darbingas, tačiau geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus. Pasak nuteistojo, turi apie 25 metų darbo stažą. Po paleidimo planuoja savarankiškai įsidarbinti, tačiau konkrečiai kur galėtų dirbti neįvardina.

Komisija Nutarime konstatavo, kad atsižvelgus į žemą nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, socialinius ryšius, darytina išvada, jog R. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismas konstatuoja, jog R. L. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo nuteistųjų adaptacijos programose, Vilniaus pataisos namuose nedirbo, nes yra 50 procentų darbingas, tačiau geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus.

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad R. L. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų bei teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog R. L. teistas tris kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas asmuo buvo tris kartus teistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnyje, visi teistumai yra per gana trumpą laiko tarpą ir dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį – motiną. Šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Be to, iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad vertinant asmens kriminalinį patyrimą bei kitas socialines situacijas, nustatyta, jog nuteistasis savo veiksmų motinos atžvilgiu pasekmių neapgalvoja. R. L. turi aiškiai suformulavęs ilgalaikius tikslus: gyventi, kaip gyveno iki nusikaltimo padarymo, susitvarkyti reikalus dėl turto dalies, kuri, jo požiūriu, jam priklauso, pasirūpinti motina, kurios sveikata yra pablogėjusi. Tačiau jis nesugeba suprasti skirtumų tarp savo paties požiūrio į savo nusikalstamas veikas ir to, kaip tas veikas vertina teismas, prokuroras. Be to, nuteistasis, nors ir nereiškia požiūrio, pateisinančio nusikalstamą elgesį, tačiau nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiklą. Be kita ko, iš pateiktos medžiagos nustatyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi motinos bute.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. L. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam palankus komisijos sprendimas buvo priimtas, nesant vieningo sutarimo tarp komisijos narių, dviem komisijos nariams pateikus atskirąją nuomonę, ją motyvuojant tuo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 60 metų, kas rodo sąmoningą jo apsisprendimą dėl nuskalstamų veikų darymo, be to, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų gyventi pas motiną, už kurios grasinimą nužudyti jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad teismų praktikoje komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių.

Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai neigiamai apibūdina R. L. bei leidžia daryti išvadą, jog jis nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nedaro tinkamų išvadų, stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą efektyviai keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. L., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog R. L. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad R. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 59-111 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas