Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, skundo dėl 2014 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-7150098-14, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus nutarimu A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 100 Lt dydžio bauda.

Teisme gautas A. S. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad apie įvykį, kurio metu jis pametė legaliai laikomą mažo kalibro revolverį, jis pranešė atsakingam pareigūnui kai tik tai pastebėjo, t.y. sausio 4-osios vakarą, todėl buvo įsitikinęs, kad įvykdė įstatymo numatytą reikalavimą ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, už kurį jam skirta nuobauda.

Klaipėdos apskrities VPK atstovas A. Š. parodė, kad nutarimas A. S. surašytas pagrįstai ir tinkamai. Pareigūnas pažeidė taisykles, nepranešęs apie ginklo praradimą ir apie dingusius šaudmenis. Tai jog jis pranešė žodžiu G. S. nelaikoma tinkamu pranešimu ir A. S., būdamas pareigūnu ir dirbdamas šioje sistemoje turėjo tai žinoti.

Liudytojas G. S. paliudijo, kad šis įvyko žiemą, išeiginių metu. Jam paskambino A. S. ir informavo, kad tamsiu paros metu jis pametė savo asmeninį ginklą, buvo pasimetęs, klausė ką jam daryti. Jis liepė nusiraminti ir ieškoti ginklo. Po išeiginių grįžus į tarnybą, po pasitarimo, jam užėjus pas vadovą, pastarasis pasakė apie įvykį jau girdėjęs ir pasidomėjo, ar tokiu atveju reikia vertinti A. S. veiksmus. Kadangi ginklas buvo asmeninis ir pamestas ne tarnybos metu, jis vadovui atsakęs, kad tai turi aiškinti vienas iš teritorinių komisariatų. Specialios tvarkos, kuria remtis pareigūnui praradus ginklą pas juos nėra, be to, užklausus licencijavimo skyriaus specialistų, kurie turi teisę surašyti protokolą, jie atsakė, jog A. S. veiksmuose neįžvelgė tyčios. Liudytojas taip pat nurodė, jog, jo manymu, šioje situacijoje nebuvo pagrindo pradėti tyrimą.

Liudytojas V. K. parodė, kad pagal pateiktą medžiagą, priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas Ž. M. surašė protokolą, po ko susipažinus su surinkta medžiaga buvo priimtas nutarimas skirti A. S. minimalią nuobaudą.

Liudytojas Ž. M. paliudijo, kad šių metų sausio 6 d. buvo gautas A. S. pareiškimas, kad sausio 4 d. apie 21 val. G. P. gatvėje dingo jam savigynai išduotas ginklas. Tą pačią dieną buvo gautas analogiškas pareiškimas, kad dingo ginklas, kuriam jis turėjo leidimą. Budėtojas paskelbė paiešką. Tiriant pareikšimą paaiškėjo, jog A. S. nurodė, kad einant Danės krantine jį užpuolė šuo, dėl ko jis išsitraukė ginklą, tačiau jo nepanaudojo, įsidėjo atgal ir tik vėliau pastebėjo, kad ginklo nebėra. Tiriant aplinkybes paaiškėjo ir tai, jog A. S. nepranešė, kad dingo ir 8 mažo kalibro šoviniai. A. S. nepranešė apie tai nustatytu laiku – nuo įvykio praėjo dvi paros. Kadangi buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalis numato, jog Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas –užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 30 straipsnio 1 dalies reglamentuojančios ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigas, 6 punktas numato, kad asmuo privalo nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų, leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą vagystę ar praradimą, o to paties įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog A. S. apie tai, kad 2014 m. sausio 4 d. apie 21.38 val. pametė 22 kalibro revolverį „Arminius HW 22 LR:1650342“, kurio būgne buvo aštuoni 22 kalibro šoviniai, pateikęs paaiškinimą raštu pranešė tik 2014 m. sausio 6 d., t.y. praėjus dviem paroms po įvykio. Tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo nustatyta tvarka apie tai policijos budėtojui jis turėjo pranešti nedelsdamas. Akivaizdu, jog A. S. tokiais savo veiksmais nevykdė ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigų ir nebuvo pakankami atidus ir rūpestingas, neužtikrino, kad ginklas ir šaudmenys būtų saugomi.

A. S. argumentai dėl to, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių, išgąsčio (nes buvo užpultas šuns), jis buvo pasimetęs, nežinojo kur ir kokia tvarka jis apie šį įvykį turi pranešti ir susisiekė tik su savo kolega G. S., manydamas, jog to pakanka, atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei imant domėn tai, jog jis eilę metų dirba vidaus reikalų sistemos pareigūnu ir neabejotinai žino, jog jam keliami didesni reikalavimai ir jo pavojingumas yra didesnis negu eilinio žmogaus.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 30 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

A. S. už šio pažeidimo padarymą skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Ji paskirta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus priimtas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

A. S. skundo netenkinti.

2014 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus nutarimą, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalį paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.