- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-02
- Bylos Nr.
- I-720-662/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų atstovui Gintarui Kėžiui ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui Rimantui Marčiukaičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Andriejui Bielinskiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Eglei Dervinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. su patikslintu skundu (IV t., b. l. 61-62) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš atsakovų priteisti 350 000 Lt neturtinės žalos.
Paaiškino, jog nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki 2004 m. spalio 7 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurginiame skyriuje (toliau – LVAL). Kai pradėjo skaudėti koja LVAL gydytojai iškvietė angiochirurgą iš Vilniaus universitetinės Antakalnio klinikos, kuris apžiūrėjęs ir įvertinęs tuometinę sveikatos būklę, rekomendavo skirti gydymą, tačiau LVAL gydytojo buvo išrašytas ir išsiųstas į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN). Taigi jau tuo metu nebuvo paisoma angiochirurgo rekomendacijų pravesti reikalingą gydymą. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, atsakovų aplaidumą dėl sveikatos būklės, kas ir lėmė žalos atsiradimą. Medikai, vertindami sveikatos būklę neužtikrino tokio rūpestingumo, kokio būtų galima tikėtis iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Be to sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai, kiti teisės aktai, ne tik leidžia, bet ir įpareigoja juos atlikti visas reikalingas procedūras, susijusias su paciento sveikatos būsena. Visa tai nulėmė, jog nebuvo atliekamos rekonstrukcinės operacijos savo laiku, kas iš esmės ir įtakojo žalos atsiradimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (IV t., b. l. 86-87) prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki 2004 m. spalio 7 d. buvo tirtas ir gydytas dėl obliteruojančio apatinių galūnių arterijų uždegimo. V. S. 2004 m. rugsėjo 27 d. buvo konsultuotas kraujagyslių chirurgo, kuris papildomai paskyrė vaistų kursą. Gydymas pradėtas iš karto ir tęstas iki išrašant ligonį iš ligoninės. Gydymo eigoje ligonio būklė gerėjo, kojų skausmai naktimis ir ramybėje išnyko ir pareiškėjas 2004 m. spalio 7 d. buvo išrašytas iš ligoninės patenkinamos būklės. Nurodo, kad iš pareiškėjo skunde išvardintų faktų, akivaizdu, kad LVAL darbuotojai neatliko V. S. atžvilgių jokių neteisėtų veiksmų, todėl ir nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime (IV t., b. l. 76, 78) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2004 m. antros pusės, pablogėjus V. S. sveikatai ir vėliau sekusi kojos amputacija, buvo ilgalaikio nesirūpinimo sveikata pasekmė. Pareiškėjui dar 2002 m. kovo 8 d. – gegužės 2 d. gydantis LVAL, buvo nustatyta pregangrenos diagnozė. Taip pat jam buvo pratęsta antra invalidumo grupė, kas byloja apie tai, kad V. S. į Marijampolės pataisos namus atvyko jau būdamas rimtu ligoniu.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (IV t., b. l. 84-85) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas teikdamas skundą turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Tačiau jokių įrodymų, kad žala buvo padaryta neteisėtais ir kaltais valdžios institucijų veiksmais ar neveikimu V. S. nepateikė. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo sveikatos būklė buvo įvertinta netinkamai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime (IV t., b. l. 81-83) nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu. Paaiškino, jog V. S. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl atsakovų aplaidaus požiūrio į jo sveikatos būklę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai su pareiškėjo V. S. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2002 m. spalio 31 d. (II t., b. l. 27). Iš išrašų iš medicininių dokumentų matyti, jog V. S. buvo diagnozuota abiejų kojų obliteruojanti aterosklerozė, kairės šlaunies arterijos stenozė bei lėtinė kairės pėdos išemija (I t., b. l. 6–7). Susirgimas nustatytas 2001 m., o atvykimo į Marijampolės PN metu jau turėjo III invalidumo grupę (nuo 2001-12-01). Iki atvykimo į pataisos namus du kartus gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) Chirurginiame skyriuje (nuo 2002-03-08 iki 2002-05-02 ir nuo 2002-10-14 iki 2002-10-31). Stacionarizuojant 2002-03-08 stebėti dešinės pėdos pregangrenos reiškiniai.
Laikotarpiu nuo 2002-10-31 iki 2004-09-16 V. S. į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus kreipėsi 75 kartus, ko rezultate buvo skiriamas medikamentinis gydymas, darytos rentgeno nuotraukos bei atliekami kiti tyrimai. Gydytoja terapeutė S. S. 2003-12-01 pareiškėjui rekomendavo vykti į LAVL Chirurginį skyrių. V. S. į šią ligoninę taip pat buvo siūloma vykti ir 2004-06-03, tačiau jis atsisakė, savo atsisakymą patvirtindamas raštu (I t., b. l. 184). Pareiškėjas nuo 2004-09-16 iki 2004-10-07 vėl buvo gydomas LAVL Chirurginiame skyriuje. Gydytojas J. B. buvo nurodęs po dviejų savaičių V. S. atvežti į tą patį skyrių, tačiau pareiškėjas atsisakė vykti, t. y. 2004-11-10 pateikė raštišką prašymą nevežti jo į LAVL (I t., b. l. 183).
Pareiškėjo sutikimu į LAVL jis buvo etapuotas 2004-12-02 ir čia buvo gydomas iki 2005-01-13. V. S. 2004-12-15 buvo etapuotas į Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę, kur jam 2004-12-23 amputuota dešinė koja (I t., b. l. 119–147). Laikotarpyje nuo 2004-10-07 iki 2005-10-15 pareiškėjas į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus kreipėsi 48 kartus. LAVL Chirurginiame skyriuje taip pat buvo gydytas nuo 2005-04-28 iki 2005-05-19, nuo 2005-06-16 iki 2005-06-30, nuo 2005-09-29 iki 2005-10-06.
Pareiškėjas patikslintu skundu (IV t., b. l. 61–62) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 350 000 Lt. Skunde nurodo, jog jam esant įkalinimo įstaigoje medikai aplaidžiai žiūrėjo jo sveikatos būseną. Toks aplaidus medikų požiūris į sveikatos būklę ir užtraukia civilinę atsakomybę, kurią ir turi prisiimti Marijampolės PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
V. S. 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme nurodo, kad atsisako vykti į LAVL, dėl savo sveikatos pataisos namų medikams pretenzijų neturės. Pareiškėjas 2004 m. lapkričio 15 d. taip pat atsisakė nuo perrišimų. Tai patvirtina asmens sveikatos istorijoje esantis gydytojos S. S. įrašas ( II t., b. l. 62). Bendrosios praktikos slaugytoja J. M. 2004-12-12 raštu informavo gydytoją M. S., kad 1-os palatos ligonis V. S. atsisakė nuo perrišimų (II t., b. l. 130). Gydytojas chirurgas M. S. ligos istorijoje 2004-12-17 parašė, kad bendra ligonio būklė patenkinama, ligonis nuo lašelinės trentalio atsisako, ligoniui apie pasekmes paaiškinta (II t., b. l. 131). Tų pačių metų gruodžio 22 užfiksuota, jog pareiškėjas pažeidžia režimą, specialiai ištraukė intraveninį kateterį, neina lašinti vaistų, palatoje demonstratyviai rūko, žada atsisakyti operacijos. Apie pasekmes paaiškinta (II t.,. b. l. 131). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. nuo pat atvykimo į Marijampolės PN skundžiasi skausmais dešinėje kojoje (II t., b. l. 182–188). Gydymo stacionare istorijoje Nr. 2102–464 nurodyta, kad ligonis rūko, vartoja alkoholį (II t., b. l. 148). Taip pat pažymėtina, kad kojos amputacija 2004-12-23 buvo atlikta gavus V. S. sutikimą, kuriame be kitų dalykų nurodyta, kad pareiškėjui pakankamai aiškiai išaiškinta apie operaciją, atsakyta į visus iškilusius klausinius apie jo būklę bei operacijos eigą. Galimybę sutikti su operacija arba ne patvirtina ir tai, kad 2004-12-13, pareiškėjui atlikus angiografinj tyrimą, jam buvo rekomenduota kojos amputacijos operacija, tačiau V. S. jos atsisakė (I t., b. l. 129). Dėl šios priežasties minėta operacija tada nebuvo atlikta, o ligonis perkeltas atgal į LAVL Chirurginį skyrių.
Patikslintame skunde pareiškėjas teigia, jog laikotarpiu nuo 2004-09-16 iki 2004-10-07 jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Šis V. S. teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš gydymo stacionare istorijos matyti, kad jam buvo skirtas ne tik gydymas, bet atliekami ir įvairūs tyrimai (II t., b. l. 148–169).
Kad medikų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo tinkami patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDG 19(95)/08 (01). Šiame akte konstatuota, kad V. S. 2002-2005 metų laikotarpiu buvo diagnozuoti šie susirgimai: abiejų apatinių galūnių oblileruojantis endarteriitas. Dešinės paviršinės šlaunies arterijos ir dešinės blauzdos arterijų okliuzija, stadija III. Dešinės paviršinės šlaunies arterijos ir dešinės blauzdos arterijų okliuziįa. Dešiniosios pėdos pregangrena. Ūmus kairės blauzdos poodinių venų tromboflebitas. Lėtinė išemija kairėje apatinėje galūnėje. Būklė po dešinės šlaunies amputacijos. Ūmus mažosios poodinės venos (v. saphena parva) uždegimas (migruojantis). Sprando ateroma. Skrandžio gleivinės uždegimas. 2006 m. diagnozuota: infiltracinė plaučių tuberkuliozė L1/Sl dalinės rezorbcijos fazėje su smulkiomis irimo ertmelėmis TM (-). Lėtinis virusinis hepatitas B (1); 2002-2005 metų laikotarpiu V. S. atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose buvo skiriamas adekvatus gydymas jo turimam susirgimui – kojų obliteruojančiam endarteriitui bei kitiems turimiems susirgimams (2); 2002-2005 metų laikotarpiu V. S. atliekant bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas adekvatus gydymas jo turimam susirgimui – kojų
obliteruojančiam endarteriitui bei kitiems turimiems susirgimams (3); medicininiuose dokumentuose yra pažymėta, kad ligonis rūko ir nežada mesti: atsisako
vykti į ligoninę; atsisako perrišimo. Pataisos namų sveikatos priežiūros viršininko G. Kėžio
rašte yra minima, kad pas V. S. rasti medikamentai, kuriuos jis turėjo būti
suvartojęs: obliteruojančio endarteriito kilmė autoimuninis procesas, susergama jauname
amžiuje, ligos eiga priklauso nuo medikamentinio gydymo ir paciento požiūrio į ligą.
Būtinas reguliarus paskirtų medikamentų vartojimas ir vengimas žalingų faktorių – rūkymo
ir alkoholio, kurie skatina ligos progresavimą, kuomet prarandamos galimybės arterijų
rekonstrukcinei operacijai, ir esant nuolatiniams skausmams, atliekama galūnės amputacija (3).
Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktus. Remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog minėtos įstaigos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Marijamplės PN ir LAVL) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Tiek Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai, tiek ir LAVL medikai skyrė pareiškėjui adekvatų gydymą jo turimam susirgimui. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjui nuo pat atvykimo į Marijampolės PN sistemingai buvo teikiamos gydytojų konsultacijos bei skiriamas medikamentinis gydymas (II t., b. l. 28–64). Be to, V. S. nevykdė medikų nurodymų (rūkė, nevartojo medikamentų, neatvykdavo į perrišimus, atsisakydavo vykti pas gydytojus), ko pasėkoje susirgimas progresavo. Kaip teismo posėdžio metu teigė Marijampolės PN atstovas, pareiškėjas daug kartų buvo įspėtas dėl pasekmių, t. y. gresiančios kojos amputacijos, tačiau jis atsakydavo, kad koją amputuos jam ir reikalavo nesikišti į jo gyvenimą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas pats nebuvo pakankamai dėmesingas ir rūpestingas savo asmens atžvilgiu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo V. S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-22 nutartimi buvo skirta ekspertizė, kurią atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius. Už atliktą ekspertizę 2207 Lt sumokėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, tai iš V. S. priteistina 2207 Lt suma už atliktą ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo V. S. ekspertizės išlaidas, sumoje 2207 Lt, Vilniaus apygardos administracinio teismo naudai (AB SEB bankas, gavėjo kodas 887 3396, (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.