Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-18 · Civilinė byla Nr. 2A-4-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-18
Bylos Nr.
2A-4-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
J. L.
Ieškovas
sodininkų bendrijos „Gojus”
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A29-882/07Procesinio sprendimo kategorija 29.4.; 30.5.;121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. sausio 18 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant A. Bajarūnaitei,dalyvaujant atsakovui J. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Gojus” ieškinį atsakovui J. L. dėl įpareigojimo nugriauti (pašalinti) statinius, kuriais neteisėtai užimta bendro naudojimo žemė, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas sodininkų bendrija „Gojus” kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 101-105), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą J. L. nugriauti neteisėtai bendro naudojimo žemėje, t.y. ties bendro naudojimo kelio atkarpa, besiribojančia su atsakovo žemės sklypu, bei neturint SB „Gojus“ valdybos sutikimo nutvertą tvorą, iškirsti bendro naudojimo žemėje pasodintus krūmus bei bendro naudojimo žemėje pastatytą laikinąjį statinį – malkinę. Taip pat atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. L. SB „Gojus” yra savininkas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1104 ha ir tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi ir jam nuosavybės teise nepriklausančio sodininkų bendrijos bendro naudojimo žeme, t.y. palei jam priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštą bendro naudojimo kelio teritorijoje pasodino krūmų gyvatvorę ir savavališkai palei gyvatvorę jos išorinėje pusėje bendro naudojimo kelio teritorijoje nutvėrė tvorą ant betoninių pamatų, tuo užimdamas dalį kelio 45 m², o iš kitos pusės naudojasi bendro naudojimo žeme iki sodininkų bendrijos tvoros, kuria aptvertas visas plotas, bei šioje teritorijoje pasistatė malkinę. Ieškovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis atlaisvintų užimtą kelio dalį, kadangi susiaurėjęs kelias padidina avaringumą, sudaro problemas pravažiuoti mašinoms su statybinėmis medžiagomis, nes daug sodininkų remontuojasi ir statosi. Atsakovui nereaguojant, 2006-05-08 buvo kreiptasi raštu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vilniaus skyrių, kuris buvo surašęs J. L. reikalavimą Nr. (100)-11.46-28 ir pareikalavo, kad jis iki 2006-11-03 likviduotų savavališkai rengiamą tvorą, o taip pat malkinę. Kadangi tai įvykdyta nebuvo, ieškovas pakartotinai 2006-11-16 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir atsakovui 2006-12-07 buvo surašytas aktas Nr. 205. Atsakovas ir toliau nevykdė nei sodininkų bendrijos reikalavimo nugriauti tvorą bei malkinę, nei atitinkamų institucijų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas J. L. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t.1, b.l. 120-122), prašymą nutraukti bylą CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu (t. 1, b.l. 113) ir prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (t. 1, b.l. 138), kuriuose nurodė, kad SB „Gojus” yra netinkamas ieškovas, nes neturi reikalavimo teisės į bendro naudojimo žemę. Ieškovu galėtų būti tik Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškinyje keliami klausimai dėl naudojamo žemės sklypo dydžio ribų nustatymo ieškovo iniciatyva buvo nagrinėjami ir išspręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2³-97/1996 m. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokioje konkrečioje vietoje yra bendro naudojimo žemė. Ieškovo pateikti 4 projektai, todėl neaišku, kuriuo vadovautis sprendžiant ginčą. Jei tai yra bendro naudojimo žemė, tai ja naudotis gali ir jis. Be to, atsakovas yra pateikęs Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą privatizuoti prie sklypo esančią bendro naudojimo žemę, nes toks leidimas yra duotas visiems, prie kurių prieina bendro naudojimo žemė. Atsakovas yra pasidaręs planą ir atlikęs geodezinius matavimus. Iš šio plano matyti, kad tiek tvora nuo kelio pusės, tiek gyvatvorė yra jo žemėje. Gyvatvorė buvo pasodinta gal prieš 20 metų ir sklypo riba nebuvo keičiama. Koks turi būti kelio plotis – niekur nebuvo nurodyta. Pravažiavimai buvo suprojektuoti dar 1979 m. ir jie nesikeitė. Kitoje sklypo pusėje jokių statinių nėra. Statinys – yra bendrinio pobūdžio sąvoka. Sode esantys statiniai yra pasatyti teisėtai ir atlikta jų teisinė registracija.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b.l. 126-127) nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinami. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-11-23 raštu kreipėsi į atsakovą, kad jis nugriautų ginčo laikiną statinį, esantį SB „Gojus” bendro naudojimo žemėje ir iki 2005-12-23 informuotų apie nugriovimą. Tačiau jis to neįvykdė. 2006-06-05 buvo surašytas reikalavimas ir pareikalauta nugriauti savavališkai rengiamą tvorą iki 2006-07-03. Tačiau ir šie reikalavimai buvo neįvykdyti. Todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ir nepagrįsti atsakovo reikalavimai pakeisti ieškovą. Sodininkų bendrija valdo bendro naudojimo žemę, todėl yra tinkama šalis ir turi teisę reikšti reikalavimus dėl pažeidimų. Šiuo atveju yra pažeistas sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 2 p., nes, statant tvorą, nėra sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimo. Pažeistos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-03-28 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo J. L. nugriauti neteisėtai bendro naudojimo žemėje, t.y. ties bendro naudojimo kelio atkarpa, nesiribojančia su atsakovo žemės sklypu, bei neturint SB „Gojus” valdybos sutikimo nutvertą tvorą bei SB „Gojus” bendro naudojimo žemėje pastatytą laikinąjį statinį – malkinę. Ieškinį dalyje dėl bendro naudojimo žemėje pasodintų krūmų iškirtimo – atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas SB „Gojus” yra juridinis asmuo ir jo veikloje numatyta bendro naudojimo objektų valdymas, priežiūra, naudojimas (11.1 p.), todėl atmetė atsakovo prašymą pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu. Vilniaus apskrities viršininko administracijai nesutikus įstoti į bylą bendraieškovu SB „Gojus” teismas laikė tinkamu ieškovu ir tai išsprendė rašytine nutartimi 2007-02-13. Atsakovas prašė bylą nutraukti CPK 293 str. pagrindu, nes civilinėje byloje Nr. 2³-97/1996 m. buvo išnagrinėti visi klausimai 1996-01-11 nutartyje, kurie keliami šiame ieškinyje. Teismas 2007-01-23 protokoline nutartimi šį prašymą atmetė, nes, prijungus minėtą bylą nustatyta, kad ginčas buvo ne tarp tų šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas J. L. SB „Gojus” teritorijoje asmeninės nuosavybės teise valdo 0,1104 ha žemės sklypą, kurį įsigijo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 1992-12-11. Prie pirkimo-pardavimo sutarties buvo sklypo planas priedas Nr. 1, kuriame pasirašė sodo sklypo savininkas. Teismas nurodė, kad iš šio plano ir teismui ieškovo pateiktų planų matyti, jog sodo privažiavimo keliai buvo nurodyti 5 m pločio. Atsakovas pateikė žemės sklypo planus, kuriuos jam parengė jo užsakymu Bogdano Stankario geodezinių darbų PĮ, tačiau nei sodininkų bendrijos atstovas, nei sklypo, su kuriuo ribojasi atsakovo žemė, savininkai nebuvo kviesti ir nedalyvavo atliekant matavimus, o toks derinimas yra privalomas. Teismas motyvavo, kad atsakovo pateiktame plane aiškiai matyti pravažiavimo ties jo sklypo riba susiaurėjimas iki 4,50 m. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad naujai tveriamos tvoros gelžbetoniniai pamatai yra padaryti į kelio pusę nuo aukščiau buvusio jo paties aptvaro bei gyvatvorės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, aptvėręs nuo kelio pusės savo sklypą tvora su gelžbetoniniais pamatais, pasislinko į pravažiavimo pusę, t.y. užėmė dalį bendro naudojimo žemės ir tuo pažeidė kitų sodininkų bendrijos narių teises bei Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. ir 22 str. 4 d. 3 p. Be to, tvorai statyti nebuvo gautas sodininkų bendrijos valdybos sutikimas. Teismas taip pat patenkino ieškinį dalyje dėl bendro naudojimo žemėje pastatyto laikino statinio – malkinės nugriovimo. Nurodė, kad tiek iš ieškovo paminėtų planų, tiek iš atsakovo pateikto plano ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemėje yra atsakovo pastatyta malkinė. Teismas motyvavo, nors atsakovas pateikė dokumentus, kad jis prašo Vilniaus apskrities viršininko administraciją leisti jam išsipirkti 4,7 aro žemės, kuri kaip jis nurodo pašyme, priklauso valstybei, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos šis prašymas nebuvo patenkintas ir atsakovas netapo šios žemės savininku. Todėl teismas sprendė, kad statyti bet kokios paskirties laikinus statinius ne savo žemėje atsakovas neturi teisės. Atsakovas savo atsiliepime prašė taikyti ieškininę senatį. Teismas nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino, nes tvorą ant gelžbetoninių pamatų atsakovas nutvėrė 2005-2006 m., o malkinei taikytinas tęstinumas (CK 1.127 str. 5 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas J. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinį procesą reglamentuojančius įstatymus, materialinės teisės nuostatas bei poįstatyminius aktus, reglamentuojančius žemės valdymo, pertvarkymo bei šios srities teisės aktų įgyvendinimo tvarką, netyrė faktinių ginčo aplinkybių, nenustatė bendro naudojimo žemės ribų, kokioje vietoje bendro naudojimo žemė ribojasi su atsakovo sklypu, sprendime nenurodė materialinės ir procesinės teisės normų, kuriomis teismas vadovavosi spręsdamas bylą, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat nurodo, kad sodininkų bendrija jai skirtame žemės sklype nuosavybės teisės į bendro naudojimo žemę neįgijo, nėra sudariusi nuomos sutarties dėl bendro naudojimo žemės, neturi jokių teisiškai įformintų dokumentų, kurie teiktų pagrindo ginti teises, kurios priklauso žemės savininkei ar jos patikėtam subjektui. SBĮ 6 str. 1 d. nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendro naudojimo žemė. Bendro naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. CPK 5 str. l d. nustatyta, jog į teismą gali kreiptis kiekvienas asmuo, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Šioje situacijoje ieškovas į bendro naudojimo žemę sodininkų bendrijoje teisių įstatymo nustatyta tvarka neįgijo, tuo pačiu neįgijo ir teisės teikti ieškinį teismui. Nuosavybės, naudojimo teises į nekilnojamąjį daiktą gali reikšti tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Nagrinėjant bylą, atsakovas kreipėsi į teismą raštu dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau teismas nemotyvuodamas priežasčių prašymą atmetė. Šioje situacijoje teismas privalėjo vadovautis CPK 45 str., taip pat CPK 95 str. nuostata ir išnagrinėjęs bylą tuo pagrindu, kad į teismą kreipėsi subjektas, neturintis reikalavimo teisės, ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat nurodo, kad 1996-01-11 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį dėl kilusio ginčo tarp ieškovo A. P. ir J. L. bei pagal atsakovo J. L. priešieškinį ieškovui A. P., Vilniaus rajono valdybai ir sodininkų bendrijai „Gojus“. Ginčas buvo dėl ribų žemės sklypo, kuriuo atsakovas naudojasi ir dabar. Po teismo priimtos nutarties ginčijamo sklypo ribos nesikeitė ir yra tiksliai tos pačios, kurios buvo pripažintos teismo nutartimi. Be to, bet koks jų pakeitimas praktiškai yra neįmanomas, nes sklypas iš dviejų pusių ribojasi su bendro naudojimo keliu, A. P. žemės sklypu ir Valstybei priklausančia žeme. Dar 1979 metais pagal visą sklypo perimetrą buvo pasodinta gyvatvorė, kuri nesikeitė ir yra išlikusi iki dabar. Atlikus matavimus buvo konstatuota, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atitinka generalinį planą, tuo įsitikinus abiem šalims, taip pat ir sodininkų bendrijai „Gojus“, buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino. Šioje byloje iš esmės vėl ginčijamos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, reikalaujant perkelti sklypo ribą nuo kelio pusės į naudojamą sklypą, praplatinant bendro naudojimo kelią sklypo sąskaita. Teismas, atmesdamas prašymą nutraukti bylą CPK 293 str. pagrindu, sprendime išnagrinėtos bylos neanalizavo ir klaidingai nurodė, kad ginčas buvo ne tarp tų šalių ir ne dėt to paties dalyko. Ginčas buvo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, kas yra ginčijama ir šioje byloje - reikalavimas patraukti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, iškirsti gyvatvorę, nugriauti tvorą, kas buvo patikrinta 1996 metais išnagrinėtoje byloje. Sodininkų bendrija „Gojus“, Vilniaus rajono valdyba nurodytoje byloje buvo atsakovai pagal priešieškinį. Iš esmės buvo sprendžiamas tas pats žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų klausimas dalyvaujant toms pačioms šalims. Atsakovas ginčo sklypą pradėjo įsisavinti jį gavęs 1979 metais. Per tą laiką sklype, besiribojančiame su bendro naudojimo keliu, jokių pakeitimų nėra atlikta. Byloje nėra pateiktų jokių konkrečių įrodymų, kad gyvatvorė pasodinta ar tvora palei gyvatvorę užtverta vėliau, kitu konkrečiu laiku. Ieškovas SB „Gojus“, be bylinėjimosi 1996 metais, visą laiką žinojo ir matė atsakovo nekeičiamas žemės sklypo ribas, tačiau pretenzijas pradėjo reikšti tik pastaraisiais metais. Šioje situacijoje ieškovas negalėjo teikti ieškinio teismui taip pat ir dėl to, kad yra pasibaigę ieškiniui pareikšti terminai, nustatyti įstatymo. Teismo sprendime motyvas, kad atsakovas 2005-2006 metais ant gelžbetoninių pamatų nutvėrė tvorą, niekuo nepagrįstas, taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kodėl malkinei taikytinas tęstinumas (CK 1.127 str. 5 d.). Niekuo nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas, aptvėręs nuo kelio pusės sklypą tvora su gelžbetoniniais pamatais, pasislinko į pravažiavimo pusę. Nuorodų, kuo vadovaujantis daroma išvada, kad pasislinkta ir užimta kelio dalis, kiek užimta, nėra. Gelžbetoninių pamatų tvorai, kaip nurodoma sprendime, iš viso nėra įrengta. Sklypo plane matavimai 2, 3, 4, 5: apie 7 m ilgio tvoros stulpeliai ant posūkio įbetonuoti apsaugant juos nuo išlaužimo ir gyvatvorės naikinimo. Nurodytoje atkarpoje betonas prie stulpelių lygus su atsakovo sklypo paviršiumi, o kelio plotis ties įbetonuotais stulpeliais yra didesnis negu 5 metrai, taigi ties ta vieta kelias nėra susiaurėjęs. Esant prieštaringiems aiškinimams dėl ginčo dalyko atsakovas kreipėsi į teismą raštu prašydamas surengti išvažiuojamąjį posėdį. Nors šis prašymas nebuvo atmestas, tačiau teismas į jį tolesniame bylos nagrinėjime neatsižvelgė. Ieškovas, reikšdamas pretenzijas į bendro naudojimo žemę ir pateikęs teismui sodininkų bendrijos planus, schemas konkrečiai nenurodė, kur yra bendro naudojimo žemė, nuo kada ir kokiu pagrindu bendrija disponuoja bendro naudojimo žeme. Pateikti ieškovo sodininkų bendrijos 1979, 1992, 1996 ir 2000 m. planai visi, išskyrus pirmąjį, yra abstraktūs, netikslūs ir neaiškūs. Kelių pločiai juose nesužymėti, todėl jais vadovautis ginčijant bendro naudojimo teritorijas, kelių ribas, nėra jokios galimybės. Teismo motyvas, tiksliau prielaida teismo sprendime, kad kelias 0,5 m susiaurėjo dėl atsakovo užtvertos tvoros, yra niekuo nepagrįstas. Pateiktame plane, kuris parodo kelio nukrypimą nuo suprojektuoto 1979 m. generaliniame plane, aiškiai matyti, kad kelio pradžioje ties atsakovo žemės sklypu kelio plotis yra 5,56 m, vėliau nuo 30 sklypo pusės matyti akivaizdus įsiterpimas į kelią, ties 29 sklypu kelias vėl praplatėja iki 5,30 m, 28 sklypo gyvatvorė, betono ir akmenų ištisinė sienelė ir į kelio pusę metalinė tvora užima 80 cm kelio pravažiuojamosios dalies. Nagrinėjant bylą, į tai ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, tačiau teismas nurodytos aplinkybės nevertino ir dėl to nepasisakė. Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas privalėjo nurodyti, kokiu projektu vadovaujasi, kokie ir kieno yra padaryti pažeidimai, kokioje konkrečiai vietoje padaryti pažeidimai ir kas tą galėjo padaryti, nurodyti to įrodymo pagrindus. Nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas ir dėl pastatyto statinio - malkinės bendro naudojimo žemėje. Ieškovų pateiktuose planuose statiniai bendro naudojimo žemėje nepažymėti, nes jų ten nėra. Paskutiniame kadastrinių matavimų valstybei priklausančios žemės plane 740 kv. m. žemės plote taip pat nėra pažymėta, kad yra statinys. Ieškovas sukrautas malkas, kitus buičiai reikalingus daiktus įvardija malkine ir reikalauja ją nugriauti. Statinio sąvoka ir statinio apibūdinimas pateikiamas Statybos įstatyme. Statinio statybai reikalingas specialus leidimas, to nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Be to, 740 kv. m. valstybei priklausančios žemės sklypą atsakovas turi teisę įsigyti ir dar 2005 metais yra įteikęs prašymą jį parduoti atsakovui. Vilniaus apskrities viršininko administracija sutinka parduoti žemės sklypą ir pavedė parengti jo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Ieškovas SB „Gojus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad SB „Gojus“, reikšdama ieškinį rėmėsi būtent jos įstatymine kompetencija, nepretendavo į žemės savininko teises ir nesirėmė CK 4.98 str., kuris nustato savininko teisių gynimo tvarką. SB „Gojus“ reikšdama ieškinį vadovavosi Sodininku bendrijų įstatymo 7 str. 3 d., 6 str. 4 d. 2 p., 22 str. 4 d. 3 p. Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d., 1.138 str. 2 p., Žemės įstatymo 21 str. 7 p. ir 11 p. Ieškovas nepagrįstai ir klaidindamas apeliacinės instancijos teismą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje vadovavosi CPK 45 str. ir siūlė pakeisti netinkamą ieškovą SB „Gojus“ tinkamu ieškovu Vilniaus apskrities viršininko administracija. Iš tikrųjų, teismas siūlė trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai prisijungti prie ieškinio ir būti bendraieškiu, tačiau tiek parengiamųjų teismo posėdžių metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, teismas nurodė atsakovui, kad ieškovas šioje civilinėje byloje yra tinkamas, o Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę būti bendraieškiu, tačiau sodininkų bendrijos teisių gynimas galimas ir be jos savarankiško pažeistos nuosavybės teisės gynimo reikalavimo. Ieškovo prašymu prie civilinės bylos Nr. 2-11-95/2007 buvo prijungta civilinė byla Nr. 2³-97/2006, kurioje ginčas kilo dėl J. L. ir jo kaimyno A. P. žemės sklypų ribos, tačiau toje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl J. L. savavališko bendro naudojimo žemės užėmimo. Juolab toje civilinėje byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl visų apeliantui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Gojus“ teritorijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1104 ha ploto, ribų. Taikos sutartimi, kuria buvo pabaigta prijungta civilinė byla Nr. 2³-97/2006, to ginčo šalys A. P. ir J. L. išsprendė klausimą dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos, tačiau šalys negalėjo sulygti ir nesulygo dėl žemės sklypo ribos su bendro naudojimo žeme. SB „Gojus“ nereiškė savarankiško reikalavimo, taigi nebuvo ginčo šalis. Teisų ir pareigų perėmimas tarp SB „Gojus“ ir A. P. nevyko, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo pačiu pagrindu dėl to paties tarp tų pačių šalių jau išspręstas ginčas. Visa tai daro negalimą civilinės bylos Nr. 2-11-95/2007 nutraukimą. Teismas teisingai ir pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas negali būti laikomas pasibaigęs, kadangi atsakovo pažeidimas yra tęstinis ir nėra išnykęs (tvora yra nutverta ir malkinė pastatyta). Šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 1.127 str. 5 d., kur nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovas ne vieną kartą buvo raginamas ir įpareigotas nugriauti tvorą ir malkinę, tačiau to nepadarė ligi šiol, todėl savo neveikimu jis kasdien pažeidžia visų SB „Gojus“ sodininkų teises. Atitinkamai kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl šio atsakovo neveikimo, kurį ir prašoma įpareigoti jį nutraukti. Apeliantas apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes, kuriomis iš esmės rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau visi apeliaciniame skunde nurodyti faktai prieštarauja civilinėje byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pabrėžtina tai, kad apelianto pažeidimai, susiję su bendro naudojimo žemės užėmimu (tvoros nutvėrimu ir malkinės pastatymu bendro naudojimo žemėje), yra įrodyti oficialiu rašytiniu įrodymu - Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytos komisijos surašytu 2006-12-07 aktu Nr. 205 ir jo priedais, kurio apeliantas neskundė ir neginčijo. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir padarė teisingas išvadas. Nei vienas iš atsakovo teiktų įrodymų nepaneigė ieškinyje dėstytų faktų, o tik juos patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas dalinai tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atmestinas atsakovo pateiktas įrodymas – Bogdano Stankario geodezinių darbų PĮ sudarytas žemės sklypo planas dėl to, kad sodininkų bendrijos atstovas ir sklypo, su kuriuo ribojasi atsakovo žemės, savininkai nebuvo kviesti ir nedalyvavo atliekant matavimus, nepagrįstas. Teismas nenurodė, kokio normatyvinio akto reikalavimų neatitinka šis planas ( b. l. 149). Ieškovo pateiktas atsakovo sklypo žemės planas sudarytas 1104 kv m dydžio sklypui ( b. l. 30), yra prieštaringas atsakovo pateiktam planui, todėl darytina išvada, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp pateiktų įrodymų – dviejų to paties sklypo žemės planų. Šis prieštaravimas galėtų būti pašalintas skiriant byloje geodezinę ekspertizę, tikslu nustatyti kuris iš planų atitinka 1992-12-11 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovui parduotą 1104 kv m žemės sklypą, kadangi pateiktų dviejų skirtingų žemės sklypo planų įvertinimui reikalingos specialios žinios. Nei vienas iš pateiktų planų nebuvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, tuo žemės sklypo planai neatitinka Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 52 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau tekste – Taisyklės) 3 priedo reikalavimams. Ieškovo pateiktas žemės sklypo planas, atliktas UAB „Azimutas“, neatitinka aukščiau nurodyto priedo reikalavimų dar ir tuo, kad su nustatytu plotu nesutiko žemės savininkas J. L., o su atsakovo pateiktu planu nesutiko gretimo žemės sklypo savininką atstovaujanti Sodininkų bendrija „Gojus“. Teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kad jų pateikti planai atitinka parduoto sklypo koordinates, įrodyti. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius atsakovui pateikti įrodymus dėl jo paaiškinimo apie tai, kad kaimyninio sodo sklypo savininkas yra užtvėręs sodo bendro naudojimo kelio dalį, jo pateiktas įrodymas 2007-11-22 sodo kelio matmenų planas taip pat neatitinka aukščiau nurodytų Taisyklių 3 priedo reikalavimams, nes jis nebuvo pateiktas patvirtinimui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nepateiktas pasirašyti keliui gretimų sklypų savininkams. Atsakovui nurodžius, kad kaimyninio sklypo savininkas yra užėmęs dalį bendrojo naudojimo kelio, dėl to kelias yra siauresnis nei 5 m, turi būti į bylą trečiuoju asmeniu patrauktas sklypo, kuris yra priešingoje kelio pusėje nuo atsakovo sklypo, savininkas, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kada atsakovas užtvėrė tvorą, kurios nugriovimo reikalauja ieškovas. Pripažintina, kad bendrijos valdymo organo sutikimas tvoros statymui būtinas tuo atveju, jei tvora buvo statoma galiojant Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teismo 2007-10-24 nutartimi VAVA buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, tačiau šio įpareigojimo nevykdė. Kadangi nėra galimybės teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą ištaisyti pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teismo, tikslinga bylą dalyje, kurioje ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, panaikinti ir perduoti naujam nagrinėjimui LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu.

Kitoje dalyje atsakovo skundas atmestinas.

Sodininkų bendrija, kaip žemės naudotoja atstovaujanti byloje VAVA yra tinkamu ieškovu byloje, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo netinkamumo atmestinas. Tai, kad atsakovas siekia, jog jam būtų parduota papildomai žemės sklypo dalis kurioje jis yra pastatęs statinį -malkinę, nėra pagrindu jam naudotis šia žemės sklypo dalimi, todėl teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo nugriauti malkinę yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 – 03- 28 sprendimo dalį, kuria atsakovas J. L. įpareigotas nugriauti neteisėtai bendro naudojimo žemėje nutvertą tvorą, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėVirginijus Kairevičius