Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Dėl sunkios sveikatos būklės negali duoti detalesnių parodymų. Dėl to, ką padarė, gailisi (t. 3, b. l. 80).

Liudytojo P. T. apklausos duomenimis, 2012 m. pradžioje buvo gautas Mokesčių informacijos centro pranešimas apie tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galimai vykdo neteisėtą taksi paslaugų veiklą. Pranešime buvo nurodytas iškvietimo telefonas – 2144444. Tuomet Mokesčių inspekcijos viršininko buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas atlikti kontrolės veiksmus. Pavedime buvo nurodyti darbuotojai, kurie turėjo atlikti kontrolės veiksmus – V. A., A. M., L. K., O. B., P. B.. Taip pat, atliekant kontrolinius važiavimus Vilniaus mieste, atliko ir Vilniaus miesto 1 PK darbuotojai. Jiems reikėjo įrodyti pinigų mokėjimo faktą, todėl įsėsdavo bet kuriame taške, su vairuotoju sutardavo dėl apmokėjimo, pasakydavo maršrutą, kuriuo nori važiuoti ir vairuotojas pasakydavo kainą. Prieidavo prie konkrečių automobilių, ant kurių buvo užrašas „Nuoma“ ir tel. numeris „(duomenys neskelbtini)“. Ant kai kurių automobilių būdavo taksi plafonai geltoni ir balti. Taip pat, jeigu nebūdavo plafono, tai būdavo taksi ženklinimas, bet automobiliai būdavo su baltais valstybiniais numeriais. Nuvažiavus į galutinį maršruto tašką, vairuotojui būdavo sumokami pinigai, kuriuos būdavo sutarta, tačiau vairuotojas, gavęs pinigus, pinigų priėmimo kvito neišrašydavo ir sutarties prieš vežant keleivį nesudarydavo. Tuomet jie galinėje stotelėje prisistatydavo, kad yra iš mokesčių inspekcijos ir pateikdavo pažymėjimus, paprašydavo išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Tada vairuotojai išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, ant kurio buvo nurodyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai – įmonės kodas, pavadinimas, adresas, vairuotojo vardas, pavardė ir valstybinis numeris ir nurodytas maršrutas. Visiems vairuotojams buvo surašytos pažymos apie atliktą patikrinimą, kur buvo nurodyta, kad vairuotojas už važiavimą neišrašydavo pinigų priėmimo kvito, o išrašydavo tik jo paprašius ir neturėjo bei nepateikdavo leidimo vežti keleivius, kuriuos turėjo gauti Vilniaus miesto savivaldybėje kiekvienam automobiliui. Pagal Kelių transporto kodeksą ir Susisiekimo ministro Įsakymą kiekvienam automobiliui turi būti išduotas leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais. Šiuo atveju įmonė „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl leidimų gavimo kiekvienam automobiliui, nes tikrinimo metu įmonėje dirbo nuo 20 iki 45 vairuotojų, su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl automobilių nuomos. Kad gautų leidimus, automobiliai turi būti registruoti įmonės vardu, o šiuo atveju įmonės vardu nėra registruotas nei vienas automobilis. Kai atliko kontrolinius važiavimus, tai atliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinį patikrinimą, kad nustatytų, kaip fiksuojamos pajamos, kokią veda apskaitą, kas priima iš vairuotojų pinigus, koks mokamas darbo užmokestis, kaip vedama pinigų priėmimo kvitų apskaita. Tikrinimo metu įmonei buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas apie tikrinimui reikalingus dokumentus. Nurodymai buvo siunčiami registruotu paštu ir vėliau buvo įteikta į rankas pasirašytinai vadybininkui V. K.. Registruotas paštas grįždavo su žymom, kad nurodytu adresu nerasta mokesčių mokėtojo, nors apie įmonės adreso pasikeitimą mokesčių mokėtojas privalo informuoti mokesčių inspekciją per 5 dienas. Šiuo atveju mokesčių inspekcija nebuvo informuota. Buvo bandyta susisiekti su įmonės vadovu V. L. nurodytais telefonais, tačiau telefonai arba būdavo išjungti, arba niekas neatsiliepdavo. Kai tikrinimo eigoje įmonės vairuotojai buvo pradėti bausti administracine tvarka už kvitų neišdavimą, V. L. atsiuntė vadybininką V. K. su įgaliojimu aiškintis, dėl ko vykdomas patikrinimas. Tuomet šiam ir buvo pasirašytinai įteiktas nurodymas dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo. Praėjus mokesčių administratoriaus nurodytam laikui ne visi reikalaujami dokumentai buvo pateikti. Vadybininkas V. K. pateikė grynųjų pinigų priėmimo žiniaraštį ir V. L. avansinę apyskaitą. Nustatyti, kur yra įmonės buhalterija, nepavyko. Nei V. K., nei V. L. mokesčių inspekcijai nenurodė. Pagal pateiktus dokumentus įmonės ūkinės - finansinės atskaitomybės nustatyti buvo neįmanoma. Taip pat buvo nustatyta, kad įmonė teikė deklaracijas elektroniniu paštu. Deklaracijas teikė D. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios telefonas buvo nurodytas ant deklaracijos – (duomenys neskelbtini). Su ja buvo telefonu susisiekta, tačiau ši paaiškino, kad ji jokių įmonės buhalterinių dokumentų neturi ir visi dokumentai yra pas direktorių V. L.. Vadybininkas aiškino, kad direktorius serga, tačiau paprašius pateikti pažymą apie jo ligą, tokia pažyma nebuvo pateikta. Patikrinimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vyr. buhalterė yra D. S.. Tačiau susisiekus su minėta įmone, ši pateikė sutartį, kur nurodyta, kad įmonė turėjo teikti deklaracijas ir pagal direktoriaus V. L. pateiktus dokumentus suvesti apskaitą. Sutartis buvo nutraukta, kadangi VšĮ nevykdė savo įsipareigojimų – nemokėjo už teikiamas paslaugas bei neteikė dokumentų. Patikrinimo metu už nustatytus pažeidimus įmonės direktoriui V. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o už nustatytą buhalterinės apskaitos nevedimą, kasos darbo neorganizavimą ir už tai, kad įmonės vadovas neužtikrino apskaitos vedimo, šiam turėjo būti surašytas protokolas, tačiau protokolas surašytas nebuvo, nes V. L. į mokesčių inspekciją neatvyko. V. L. buvo kviestas protokolo surašymui, tačiau neatvyko. 2013-01-24 V. L. kreipėsi į Operatyvaus kontrolės skyrių dėl pažymos apie atsiskaitymą su biudžetu. Tuomet vedėjas jam pranešė, kad yra atvykęs V. L.. Jis surašė jau minėtą protokolą, kurį šis pasirašė ir tada V. L. pateikė pažymą apie tai, kad jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių žmonių apskaitą. Tuomet jis parašė prašymą, kokiu adresu siųsti jam visą korespondenciją. Jo nurodytas adresas buvo užregistruotas kompiuterinėje mokesčių administravimo sistemoje. Visa surinkta medžiaga buvo pateikta Pažeidimų vertinimo ir atrankos skyriui dėl tolimesnių veiksmų, kadangi negalėjo patys nustatyti ūkinės-finansinės atskaitomybės. Įmonės darbuotojai (vairuotojai) buvo apklausiami ir žodžiu ir raštu. Žodžiu vairuotojai minėjo, kad moka V. L. pinigus už SODRĄ ir privalomąjį sveikatos draudimą, t. y. mokesčius, kuriuos turi mokėti įmonė (t. 2, b. l. 78-79).

Liudytojo V. A. apklausos duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota 2012-06-01, adresu (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registre neįregistruota. Įmonės vadovas nuo 2012-05-31 yra V. L.. V. L. VSDFV Sodra duomenimis įmonėje neįdarbintas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo pobūdį bei teisėtumą, įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, atliktas įmonės vykdomosios veiklos operatyvus patikrinimas. 2012-10-09 automobiliu Audi100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas kontrolinis važiavimas nuo Geležinkelio stoties ties Parex banko valiutų keitykla iki Petro ir Povilo bažnyčios. Už važiavimą buvo paprašyta sumokėti 20 Lt. Vairuotojui buvo paduota 50 Lt, jis išdavė grąžą ir kvitą išrašė tik paprašius. Kadangi taksometro nebuvo, leidimo vežti keleivius taksi vairuotojas irgi neturėjo, paaiškinimą rašyti atsisakė. Vairuotojas buvo M. B.. 2012-10-09, 14 val., buvo atliktas kontrolinis patikrinimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir važiuota nuo Geležinkelio stoties iki Tyzenhauzų ligoninės. Automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su plafonu ir buvo užrašas su telefono numeriu ant automobilio. Buvo pasirinktas trumpas maršrutas. Buvo paprašyta sumokėti už važiavimą 10 Lt. Buvo sumokėta 10 Lt. Kvito vairuotojas A. L. neišdavė, jį padavė tik paprašius. Leidimo vežti keleivius taksi vairuotojas neturėjo, paaiškinimą parašė, kuriame nurodė, kad įmonėje dirba nuo 2012-08-01 ir įdarbintas 0,5 etato, 450 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Darbo sutartį sudarė su minėtos įmonės vadovu V. L.. 2012 m. spalio-lapkričio mėn., tiksliai dienos neatsimena, buvo pateikti iš įmonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai, kiti apskaitos dokumentai, darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. 2012-12-28 buvo atliktas kontrolinis patikrinimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo Gedimino pr. 16 Novotel viešbučio iki Lukšio g. 32, Vilniuje esančios Domus Galerijos. Įlipo į automobilį DODGE GRAND CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą geltonu plafonu be užrašo ir ant šono esančiu iškvietimo telefonu „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant buvo susitarta dėl važiavimo kainos, o būtent 20 Lt. Atvykus į vietą buvo sumokėta 20 Lt vairuotojui I. Č.. Vairuotojas paklausė, ar reikalingas kvitas. Atsakius, kad kvitas reikalingas, jis surašė keleivio pervežimo sutartį užsakymą ir išrašė pinigų priėmimo kvitą, pateikė darbo pažymėjimą, darbo sutartį, automobilio techninį pasą ir kelionės lapą, automobilyje buvo paslaugų kainų lentelė. Vairuotojas savo darbo grafiko neturėjo. Paaiškinimas buvo paimtas iš minėto vairuotojo, kas konkrečiai buvo nurodyta paaiškinime, neatsimena. Kitas kontrolinis važiavimas iš Gedimino pr. 16, Vilniuje iki Lukšio g. 32, Vilniuje buvo atliktas tuo pat metu, tačiau tiksliai valandos nurodyti negali, važiuota automobiliu CRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarta su vairuotoju P. R. dėl važiavimo kainos, o būtent 17 Lt. Atvykus į vietą vairuotojui sumokėti pinigai, kvitą vairuotojas išrašė tik paprašius. Vairuotojas papildomai išrašė keleivių sutartį-užsakymą. Vairuotojas pateikė automobilio registracijos pažymėjimą, automobilis priklausė P. R., turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio panaudos. Automobilis buvo pažymėtas užrašu „nuoma“ ir telefonu „(duomenys neskelbtini)“. Taksometro automobilyje nebuvo. Vairuotojas pateikė kelionės lapą, turėjo tuščių pinigų priėmimo kvitų blankų, turėjo su savimi darbo pažymėjimą ir darbo sutartį. 2012-12-06 buvo įteiktas V. L. mokesčių administratoriaus nurodymas, kurio jis nepasirašė, pasirašyti, kad gavo atsisakė. 2013-01-19 buvo atliktas kontrolinis važiavimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 2.30 val. nuo Trakų g. 3, Vilniuje iki Gynėjų g. 4, Vilniuje. Kontrolinį važiavimą atliko G. V.. Faktų fiksavimo pažymoje 2013-01-19 Nr. 21-450-154/2 buvo įrašytas į bendrą pavedimą su G. V., tačiau kontrolinio važiavimo automobiliu WV Passat Nr. (duomenys neskelbtini) neatliko. 2013-01-18 buvo atliktas kontrolinis važiavimas 23.20 val. iš Didžiosios g., Vilniuje šalia Rotušės automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu užrašu „NUOMA“ su plafonu ant automobilio ir ant šono iškvietimo telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“, prie restorano „Carskoe selo“, Savanorių pr., tiksliai numerio neatsimena. Už važiavimą buvo susitarta mokėti 40 Lt, atvykus į vietą sumokėta 50 Lt vairuotojui A. S.. A. S. pinigus paėmė, išdavė grąžą, tačiau jokio dokumento neišrašė. Pinigų priėmimo kvitą išrašė tik paprašius. Vairuotojas pateikė automobilio registracijos liudijimą, darbo pažymėjimą, paslaugų įkainių lentelę, įgaliojimą, kurį išdavė VšĮ „Season fasion“, kelionės lapą, 2012 m. vežimo paslaugų sutartį, tačiau 2013 m. neturėjo. Paaiškinime vairuotojas nurodė, kad dirba vairuotoju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino, kad vežė keleivius iš Didžiosios g., Vilniuje, į Savanorių pr., Vilniuje, už sutartą 40 Lt kainą ir kad kvitą išrašė tik keleiviui paprašius, taip pat patvirtino, kad taksometro automobilyje neturi ir veža keleivius už sutartą kainą, kad darbo laiką pasirenka pats, su savimi turėjo neužpildytų pinigų priėmimo blankų bei keleivio vežimo sutarčių blankus. Vairuotojas patvirtino, kad visus blankus gavo iš įmonės vadovo (t. 2, b. l. 86-87).

Liudytojos L. K. apklausos duomenimis, vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos projektą „Keleivių vežimas ir taksi“ buvo atliekamas patikrinimas įvairiose taksi įmonėse. 2012-12-05, 12.25 val., operatyvaus patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis važiavimas. Prie viešbučio Novotel, Gedimino pr., Vilniuje, buvo įlipta į automobilį DODGE GRAND CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paprašyta važiuoti iki Domus Galerijos, Lukšio g. 32, Vilniuje. Automobilis buvo baltos spalvos su plafonu geltonos spalvos be užrašo, šonuose buvo nurodytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo vairuotojas I. Č., su kuriuo buvo sutarta dėl važiavimo kainos, o būtent 20 Lt. Kelionės pradžioje jokių dokumentų vairuotojas nepateikė, jeigu įmonė, o būtent VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, kad teikia automobilių nuomos su vairuotoju paslaugas, turėtų sudaryti automobilių nuomos sutartį. Atvažiavus nurodytu adresu, už važiavimą buvo sumokėta 20 Lt. Vairuotojas paklausė, ar reikalingas pinigų priėmimo kvitas ir išrašė minėtą kvitą tik pareikalavus. Vairuotojas išrašė sutartį-užsakymą, kurioje buvo nurodytas sutarties numeris 883A 20 Lt sumai ir pinigų priėmimo kvitas Nr. UID (duomenys neskelbtini) Vairuotojas pateikė 2012-09-26 darbo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės nuomos sutartį 2012-09-26 Nr. 040, kurioje numatytas automobilio nuomos mokestis 20 Lt už metus, 2012-09-26 trumpalaikio automobilio panaudos sutartis, galiojanti iki 2013-09-26. Pateikė darbo pažymėjimą 2012-09-26 Nr. 040, automobilio techninį pasą, automobilio kelionės lapą Nr. 112, galiojantį nuo 2012-10-26 iki 2012-11-27. Automobilyje buvo kortelė su automobilio paslaugų tarifais. Vairuotojas I. Č. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dirba kiekvieną dieną po 2-4 val., paaiškino, kad darbo grafiko neturi, kad turi tik kelionės lapą, darbo sutartį pasirašė su įmonės vadovu V. L. kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės biure, adresu (duomenys neskelbtini), jis nėra buvęs (t. 2, b. l. 82).

Liudytojos A. M. apklausos duomenimis, 2013-01-10, 19 val., buvo atliktas operatyvus patikrinimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Su Vilniuje, prie Geležinkelio stoties stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo užrašyta „NUOMA“ bei pažymėtas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju buvo sutarta važiuoti iki Petro ir Povilo bažnyčios, Vilniuje. Buvo sutarta su vairuotoju kelionės kaina, o būtent 25 Lt. Nuvykus sutartu adresu, buvo sumokėti pinigai, vairuotojas, paėmęs pinigus, pinigų sumokėjimo patvirtinančio dokumento neišrašė ir tada buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso A. L., kad jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas pateikė darbo pažymėjimą, išduotą 2012-08-01, pažymėtą Nr. 020, bei darbo sutartį 2012-08-01 Nr. 020. Pagal šitą sutartį A. L. įdarbintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 darbo valandą per dieną antraeilėse pareigose. Taip pat pateikė 2012-08-01 vežimo paslaugų sutartį Nr. 024, pagal kurią A. L. įsipareigoja teikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugą – vežti keleivius pagal sutartį automobiliu „Audi A6“. Užsakovas įsipareigoja paslaugas priimti pagal pinigų priėmimo kvitus. Buvo pateikta įmonės paslaugų tarifų lentelė, taip pat pateikti jau išrašyti pinigų priėmimo kvitai bei tušti kvitai. Išrašytuose kvituose nebuvo nurodyta mokėjimo datos. Paprašius vairuotojas išrašė pinigų priėmimo kvitą 25 Lt sumai. Automobilis naudojamas pagal nuomos sutartį, kurios vairuotojas nepateikė. Vairuotojas A. L. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vežė keleivius nuo Geležinkelio st., Vilniuje iki Petro ir Povilo bažnyčios už sutartą 25 Lt kainą. Atsiskaičius, keleiviams neišdavė kelionės kvito, nes erzino blogos oro sąlygos, sniegas ir slidumas. Nurodė, kad dėl šio įvykio širdingai gailisi. Vairuotojas nurodė, kad 2013-01-10 turi dirbti 19-20 val. Darbo automobilis naudojamas darbo ir savo reikmėms. Vairuotojas nurodė, kad turi automobilio dokumentus, nuomos dokumentus, darbo pažymėjimą, darbo sutartį, draudimo dokumentus, keleivio vežimo sutartį, pinigų priėmimo kvitus, sutartis-užsakymus, tarifų lentelę. Taip pat, vairuotojas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitus, 5 vnt., jie buvo tik pažymėti minėtos įmonės štampu, o visi kiti laukeliai buvo tušti (t. 2, b. l. 85).

Liudytojos O. B. apklausos duomenimis, 2012-10-09, 14.00 val., buvo atliktas kontrolinis patikrinimas, o būtent buvo išvykta automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Geležinkelio stoties, Vilniuje, ir nuvykta iki Tyzenhauzų g., Vilniuje. Ant automobilio buvo geltonas plafonas, buvo užrašas „Nuoma“, ant automobilio buvo nurodytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į nurodytą vietą, automobilio vairuotojas paprašė sumokėti 10 Lt už važiavimą. Sumokėjus pinigus, automobilio vairuotojas pinigų priėmimo kvito neišdavė, o tiktai išrašė paprašius. Vairuotojas A. L. sutarties ir leidimo vežti keleivius nepateikė, pateikė tiktai išrašytą pinigų priėmimo kvitą 30 Lt sumai, kuris buvo išrašytas kitam asmeniui. Vairuotojas nepateikė savo darbo grafiko, paaiškino, kad įdarbintas 0,5 etato. Vairuotojas parašė paaiškinimą bei buvo padarytos automobilio nuotraukos. 2012-10-09, 10.30 val., buvo atliktas kontrolinis patikrinimas, o būtent buvo išvykta nurodytu laiku iš Geležinkelio stoties, Vilniuje, automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvykta iki Petro ir Povilo bažnyčios, Vilniuje. Ant automobilio buvo nurodytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir užrašas „Nuoma“. Prieš kelionę konkrečios kainos vairuotojas nenurodė. Atvykus į vietą, vairuotojas nurodė sumokėti 20 Lt už važiavimą. Sumokėjus 50 Lt, vairuotojas pateikė grąžą, pinigų priėmimo kvito neišdavė. Paprašius išrašyti, jis išrašė sutartį užsakymo ir pinigų priėmimo kvitą. Vairuotojas M. B. leidimo vežti keleivius automobilyje nepateikė. Vairuotojas M. B. atsisakė pasirašyti, kad susipažino su faktų fiksavimo pažyma. Buvo padarytos automobilio nuotraukos. 2013-01-18, 22.50 val., buvo atliktas kontrolinis važiavimas, o būtent įsėdus Geležinkelio g, Vilniuje, į automobilį PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotoju buvo sutarta mokėti 30 Lt už kelionę iki Šeimyniškių g., Vilniuje. Automobilis turėjo užrašą „NUOMA“, ant stogo buvo uždėtas plafonas bei buvo nurodytas telefono numeris „2414444“. Kelionės pradžioje vairuotojas jokių dokumentų nepateikė, tame tarpe, ir sutarties-užsakymo nepateikė. Atvažiavus nurodytu adresu buvo sumokėta 30 Lt, jokio apskaitos dokumento vairuotojas neišdavė, paprašius išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas R. P. pateikė įkainių lentelę, darbo sutartį, leidimo vežti keleivius nepateikė. Iš vairuotojo paimtas paaiškinimas raštu. Prie faktų fiksavimo pažymos buvo pridėtos automobilio nuotraukos. 2013-01-19, 1.40 val., operatyvaus patikrinimo metu atliktas kontrolinis važiavimas, kurio metu buvo važiuota nuo Trakų g., Vilniuje iki Seimo, Gedimino pr., Vilniuje. Lengvąjį automobilį vairavo T. K., automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Su vairuotoju buvo sutarta už kelionę mokėti 20 Lt. Atvykus į galutinę maršruto vietą, vairuotojui buvo sumokėta 20 Lt. Vairuotojas pinigus priėmė, tačiau jokio apskaitos dokumento neišdavė. Paprašius išrašyti pinigų priėmimo kvitą, kvitas išrašytas nebuvo. Išrašytas kvitas buvo tik prisistačius mokesčių inspekcijos darbuotojais. Vairuotojas pateikė paaiškinimą raštu. Ant automobilio stogo buvo pritvirtintas plafonas, automobilis buvo su baltais numeriais, buvo pažymėtas ant automobilio telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo užrašas „NUOMA“. Kokius dokumentus pateikė konkrečiai minėtas vairuotojas, ji neatsimena. 2013-01-19, 00.05 val., operatyvaus patikrinimo metu atliktas kontrolinis važiavimas, kurio metu važiuota nuo Totorių g. 3, Vilniuje, automobiliu BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki Savanorių g. 1, Vilniuje. Automobilis buvo su užrašu „NUOMA“, buvo pažymėtas numeris „2414444“, automobilis turėjo plafoną. Su vairuotoju už kelionės paslaugas sutarta sumokėti 20 Lt. Atvykus į galutinę maršruto vietą, vairuotojui buvo sumokėta 20 Lt. Vairuotojas grynuosius pinigus priėmė, tačiau jokio pinigų priėmimo dokumento neišdavė. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 4543772 buvo išrašytas tik paprašius. Vairuotojas E. S. pateikė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išdavė jam priėmimo kvitus, pateikė 2012-09-01 darbo sutartį Nr. 039, pateikė valstybinį soc. draudimo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė paaiškinimą, kad jis vežė keleivius nurodytu maršrutu ir nepateikė kvito už važiavimą. Prie faktų fiksavimo pažymos buvo pateiktos automobilio BMW 730 nuotraukos (t. 2, b. l. 83-84).

Liudytojos D. T. apklausos duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. ji pradėjo tvarkyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja V. L., buhalterinę apskaitą. Ankstesnė jos pavardė buvo S.. Šios įmonės veiklą VMI deklaruodavo kaip „automobilių nuomą su vairuotoju“. Įmonės įstatuose buvo nurodyta šios rūšies veikla. Ji išsirinko, kas reikia ir pagal atitinkamą kodą uždeklaravo. Taip pat pati skambino į Susisiekimo ministeriją ir teiravosi, ar tokiai veiklai reikalingas leidimas. Jai atsakė, kad jeigu tai autonuoma su vairuotoju, tai tokiai veiklai leidimas nereikalingas. Pats V. L. pateikdavo visus buhalterinius dokumentus kartą per mėnesį – grynųjų priėmimo kvitus, vežimo sutartis, taip pat V. L. atnešdavo ant balto A4 formato lapo surašytą sąrašą, kuriame buvo nurodytos pavardės vairuotojų, pridavusių pinigus, kvitukų numeriai ir sumos, taip pat būdavo vairuotojų parašai. Taip pat pats V. L. pirko grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir pats juos išduodavo vairuotojams. Jų apskaitą vedė pats V. L.. Jie buvo pirkti, kadangi buvo pateiktos jų pirkimo sąskaitos. Šios įmonės darbuotojų ji nematė. Pats V. L. ruošė ir pasirašydavo darbo sutartis. Jis sakė, kad veda Darbo sutarčių žurnalą. Ji pati jo nematė, ji tik sutikrindavo. Sutartys buvo tvarkingos. Įmonės kasa buvo pas prezidentą V. L.. Kasos knygą vedė jie. Su grynaisiais šios įmonės pinigais jie niekada nedirbdavo. Kasos knygą vedė pagal V. L. pateiktus dokumentus. Iš klientų vairuotojai priimdavo pinigus pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, o V. L. perduodavo gautus pinigus pagal grynųjų pinigų priėmimo žiniaraštį. Mėnesio gale ji paskaičiuodavo atlyginimus ir duodavo žiniaraštį V. L.. Darbuotojams atlyginimus išmokėdavo pats V. L., o vėliau jai atveždavo žiniaraštį su parašais. Tuo atveju, jeigu žmogus išeidavo iš darbo, tai tuomet išduodavo orderį. Jai niekada nekėlė įtarimo dokumentų tikrumas. Patikrindavo parašus, t. y. ar sutampa to paties vairuotojo parašai. Ji šios įmonės buhalteriją vedė tvarkingai ir mano, kad jokių pažeidimų apskaitoje tikrai nėra. Šiuo metu pas juos įmonėje yra saugomos kasos knyga, grynųjų pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos-faktūros, banko orderiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, gyventojų pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai. Kadangi šiuo metu sutartis su V. L. nutraukta, tai jo buhalteriniai dokumentai paruošti perdavimui. V. L. apie tai žino, tačiau dokumentų nepasiima (t. 2, b. l. 88).

Liudytojos D. T. papildomos apklausos duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartys buvo pateikiamos įmonę tvarkančiam asmeniui, t. y. jai, ji tiesiog geranoriškai buvo sutikusi padėti direktoriui sutikrinti tas sutartis, kurias jam asmeniškai grąžino. Grąžino darbo sutartis tada, kada paskutinis darbuotojas buvo atleistas iš darbo. Dėl bankinių sąskaitų gali pasakyti, kad jokių bankinių išrašų buhalterija niekada negavo. Jokios operacijos per bankines sąskaitas nebuvo atliekamos. Kas susiję su automobilių eksploatavimu, nebuvo nieko, jokių apskaitos dokumentų, papildomai sąnaudos nebuvo įmonei uždidintos dėl automobilių eksploatacijos. Pinigus vairuotojai direktoriui duodavo tik pagal kvitus, „Didžiosios knygos“ išrašu (popierinio varianto) jie nesaugo, nes tai neprivaloma, tačiau visus duomenis į programą ji suvesdavo. Šiuo metu nedirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl pateikti programinio išrašo negali. Jį galima gauti iš minėtos įmonės (t. 2, b. l. 80).

Liudytojos J. D. apklausos duomenimis, 2012 m. liepos mėn. į ją kreipėsi V. L. dėl buhalterinių paslaugų. Su juo bendravo ir anksčiau, nes tvarkė jo kitos įmonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buhalteriją. 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyta su juo Apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 120801-45. Kadangi ji yra įmonės vadovė, tai minėtos įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, o tvarkė buhalterė D. T.. Šios įmonės dokumentaciją yra varčiusi, kadangi ruošė dokumentaciją atidavimui. Pagrindinė šios įmonės veikla, kaip sako pats V. L. – keleivių vežimo paslaugos pagal sutartis. Vežant keleivį buvo sudaroma sutartis ir išrašomas kvitas, o sąskaita pateikiama, jeigu prašo keleivis. Dokumentus, t. y. sutartis ir kvitus, visada atveždavo pats V. L.. Šiuos dokumentus V. L. pateikdavo buhalterei. Vairuotojai šioje įmonėje dirbo pagal darbo sutartis ir taip pat buvo sudaromos automobilių nuomos sutartys. Automobiliai priklausė darbuotojams, V. L. nuomojo automobilius iš darbuotojų pagal sutartis. Visas sutartis ruošė pats V. L.. Jų įmonės buhalterė ruošė deklaracijas, jie skaičiuodavo atlyginimus, tačiau visus išmokėjimus darydavo pats V. L., jiems tik atnešdavo dokumentus su parašais. Atlyginimus darbuotojams mokėjo grynais. Pagrinde viską darė pats V. L.. Ji mano, kad įmonės veikla buvo teisėta, nes įstatuose buvo įrašyta daug kodų, pagal kuriuos V. L. turi teisę teikti „keleivių vežimo paslaugas“. 2013-05-30 ji pasiūlė V. L. nutraukti sutartį, kadangi jis pats nevykdė sutarties sąlygų, laiku nepateikdavo dokumentacijos, vengdavo bendrauti. Jis sutiko. Šiuo metu visa šios įmonės dokumentacija, kurią jie priėmė, yra pas juos, išskyrus darbo sutartis, kurias V. L. nuolat laikydavo pas save. Sutartis atnešdavo pats V. L., prie sutarties būdavo prisegtas kvitas ir sąskaita-faktūra. Dokumentus sutikrindavo su važtaraščiu ir sutartis jam grąžindavo. Šiuo metu įmonės dokumentacija yra saugoma pas juos (duomenys neskelbtini). Dokumentacija sutvarkyta ir paruošta perdavimui, tačiau pats V. L. neatvyksta jos paimti (t. 2, b. l. 89).

Liudytojos D. V. apklausos duomenimis, į klausimą, kodėl specialisto išvadoje imamas laikotarpis nuo 2012-08 mėn., jei įmonė veiklą pradėjo 2012 m. birželio mėn. (galbūt už 2012 m. birželio-rugpjūčio mėn. nėra jokių buhalterinių dokumentų), atsakė, kad vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ pateiktais duomenimis įregistruoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai: prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1E – 2012-06-01; steigimo aktas – 2012-06-01; įstatai – 2012-06-01. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2012-06-01. Tyrimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo PK Kriminalinės policijos skyriaus 2014-01-30 dienos raštu Nr. 10-13-S-2740 „Dėl užduoties atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą“ pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinius dokumentus - 6 segtuvus nuo 2012 m. rugpjūčio 1d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-03-27 dienos raštu Nr. 25/10-2-6-6722 „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ papildomų dokumentų pateikimo“ paprašė pateikti papildomai dokumentus (banko išrašus, suvestinius banko sąskaitų apskaitos registrus, išlaidų apskaitos dokumentus, Didžiąją knygą, ar kitaip įvardintas apskaitos registrų suvestines pagal buhalterines sąskaitas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo PK Kriminalinės policijos skyriaus 2014-05-12 dienos raštu Nr. 10-13-S-11640 pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų aktyvumo ataskaitas 25 lapus nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Ar buvo vykdoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2012-06-01 dienos, dokumentų tyrimo metu nerasta. Galėjo būti vykdoma veikla, tik gautos pajamos buvo neapskaitomos. UAB „Apskaita ir verslas“ buhalterė D. T., tvarkiusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, 2014 m. balandžio 15 d. papildomos apklausos protokole nurodė, kad Didžiosios knygos išrašų (popierinio varianto) nesaugo, nes tai neprivaloma, tačiau visus duomenis į programą ji suvesdavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 p., apskaitos dokumentų, apskaitos registrų nustatyta saugojimo tvarka, 2 p. nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX 574 21 str., atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą 1 p. numatyta ūkio subjekto vadovui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų 1996-07-03 įstatymo Nr. I-1428 9 str. 4 p. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal pateiktus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204N užpildyta teisingai. Tačiau Vilniaus AVMI Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai atliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ operatyvius patikrinimus 2012-10-09 Nr. 21-490-1799, 2012-12-05 Nr. 21-450-2519 ir nustatė, kad įmonėje nerodomos kuro, automobilių draudimo bei kitos eksploatacinės išlaidos, nepildomi automobilių kelionės lapai, nefiksuojami techniniai (spidometro parodymai), nepateikti duomenys apie kelionių maršrutus ir automobilių ridą. Vairuotojai kurą perka iš surinktų įplaukų. Keleivių vežimo paslaugas įmonės vairuotojai teikia nuosavais automobiliais, kurie nėra įrengti kaip taksi - nėra ženklinti privalomais taksi valstybiniais numeriais, automobiliuose neįrengti taksi plafonai bei taksometrai. Vairuotojai klientui pinigų priėmimo kvito nerašo, sutarties nesudaro, šiuos dokumentus išrašo tik klientui paprašius. Vairuotojai surinktus pinigus už keleivių vežimą priduoda V. L., išrašo vieną pinigų priėmimo kvitą per mėnesį ir pasirašo bendrame grynųjų pinigų priėmimo žiniaraštyje. Vairuotojai už atliktas keleivių pervežimo paslaugas išrašo pinigų priėmimo kvitus, tačiau pinigų priėmimo kvitų apskaita įmonėje nevedama. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-19 nutarimu Nr. 179 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 7, 7.1, 7.2, 7.3 ir 9 p. reikalavimus. Įmonės vykdoma veikla atitinka lengvojo automobilio taksi veiklą, kurią organizuojant nesilaikoma taksi veiklai nustatytų reikalavimų. Įmonė, vykdydama veiklą neturėdama leidimo taksi veiklai, pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių transporto 1996-11-19 kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 p. (2011-10-21 įstatymo Nr. XI-1622 redakcija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

Į klausimą, kai pinigai renkami iš keleivių grynaisiais pinigais kasdien, ar galima išrašyti vieną per mėnesį pinigų įnešimo kvitą į įmonės kasą, atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-240 „Dėl finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 3 p. nustatyta, kad pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą. Įsakymo 4 p. nustatyta, kad kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant. Įsakymo 5 p. nustatyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui (toliau vadinamas – atsakingas asmuo), išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui). Įsakymo 8 p. nustatyta, kad kvitus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo (asmenys) (toliau vadinama–atsakingas asmuo). Įsakymo 13 p. nustatyta, kad atskaitingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus įneša į ūkio subjekto kasą arba sąskaitą banke. Išrašyti kvitai atiduodami į kasą arba atskaitingam asmeniui. Lietuvos Respublikos FM 2005 m. rugpjūčio 12 įsakyme Nr. 1K-240 „Dėl finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo nebuvo nustatyta, kad vienu pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitu per mėnesį visa surinkta pinigų suma būtų įnešama į įmonės kasą.

Į klausimą, kaip apskaičiuotas ar iš kur gautas kasos knygoje neužregistruotas -17093,12 Lt. pajamų likutis, atsakė, kad pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas avansines apyskaitas iš viso per laikotarpį 2012-08-01-2012-12-31 pajamų gavo – 60 943,50 Lt, iš jų: pagal V. L. išrašytą avanso apyskaitą Nr. 2012-08-31 pajamų gavo 10 085,00 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-09-30 pajamų gavo – 8 996,00 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-10-31 pajamų gavo – 9 891,00 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-11-30 gavo pajamų -11 763,00 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-12-31 pajamų gavo -20 208,50 Lt. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas visas avansines apyskaitas iš viso per laikotarpį 2012-08-01-2012-12-31 išlaidos buvo – 43 850,38 Lt, iš jų: pagal V. L. išrašytą avanso apyskaitą Nr. 2012-08-31 išlaidos sudarė – 381,40 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-09-30 išlaidos sudarė – 8 272,52 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-10-31 išlaidos sudarė – 13 983,70 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-11-30 išlaidos sudarė – 10 000,00 Lt, pagal avanso apyskaitą Nr. 2012-12-31 išlaidos sudarė – 11 212,76 Lt. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas visas avanso apyskaitas iš gautų pajamų atėmus išlaidas liko pajamų -17 093,12 Lt (60 943,50-43 850,38), kurios kiekvieno mėnesio pabaigoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 p. reikalavimu, V. L. pagal avanso apyskaitas mėnesiui pasibaigus turėjo grąžinti į kasą, pinigus įforminant pagal kasos pajamų orderį. Kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p. nurodyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (t. 2, b. l. 90-91).

Liudytojos L. K. apklausos duomenimis, ji įsteigė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kada buvo įsteigta ši įmonė, neprisimena, kadangi tai buvo viena iš jos verslo krypčių - steigia įmones ir vėliau jas parduoda. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo VšĮ, tai tokias įmones steigia tik pagal užsakymus. Tai buvo užsakymas. Kiek prisimena, viešąsias įmones užsakinėjo pas ją du užsakovai - V. L., o vėliau K. P.. Tai buvo kažkuris iš jų, galėjo būti V. L.. V. L. galėjo būti paskirtas įmonės direktoriumi steigėjo sprendimu. Tas dokumentas turėtų būti pas ją kompiuteryje ir ji jį galėtų pateikti elektroniniu paštu. Apie įmonės veiklą jai niekas nežinoma. Kai įmonė buvo įkurta, ji iš karto buvo parduota, tačiau ar dalimis, ar visa įmonė, neatsimena, turėtų pasitikslinti dokumentuose. Ji jau nebe dalininkė minimos įmonės, praktiškai iš karto po įmonės steigimo. Nieko apie šios įmonės tolimesnį likimą ir jos veiklą pasakyti negali. Apie įmonės dalių pirkimą-pardavimą taip pat turėtų turėti dokumentą, kurį galėtų pateikti elektroniniu paštu. (t. 2, b. l. 92-93).

Liudytojo A. L. apklausos duomenimis, jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3-4 mėnesius vairuotoju. Šiuo metu minėtoje įmonėje nebedirba. Įmonės direktorius buvo V. L.. Tai nebuvo pagrindinis jo darbas. Dirbo minėtoje įmonėje pagal sutartį. Darbo pobūdis buvo žmonių vežimas iš vieno taško į kitą. Užsakymus gaudavo iš V. L., taip pat turėjo ir savo klientų. Dirbo su savo nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr (duomenys neskelbtini) Kai pasiimdavo klientą, išrašydavo sutartį, kurią turėjo pasirašyti žmogus (klientas), nors tiksliai to pasakyti negali. Po to, kai atveždavo klientą į nurodytą tašką, išrašydavo kvitą, ant kurio pasirašydavo klientas. Apie mokesčių inspekcijos patikrinimą gali pasakyti tiek, kad „popieriukai“ (sutartis ir kvitas) būdavo pasiūlyti iš karto, tačiau VMI darbuotojai (kaip jau dabar žino, kad tai buvo jie) sakydavo, kad dabar nereikia, o kai atvažiuodavo į nurodytą tašką, tai jau neduodavo galimybės išrašyti „popieriukų“. Atvykus į vietą, visiems buvo išrašyti kvitai. Pas visus klausdavo, ar reikalingi kvitai. Kvitus ir sutartis išduodavo direktorius. Už gautus dokumentus pasirašydavo. Dokumentus, t. y. sutartis, kvitus ir pinigus, pateikdavo direktoriui. Jie susitardavo telefonu ir susitikdavo bet kur. Priduodamas dokumentus, atrodo, taip pat pasirašydavo. Šiuo metu sutarties blankų neturi ir pateikti negali. Atlyginimą gaudavo grynais, apie 100 Lt. Atlyginimą išmokėdavo direktorius, kai susitikdavo ir jis pasirašydavo algalapyje. Įmonės ofise nebuvo, bet kelis kartus buvo privažiavęs prie ofiso, kuris buvo kažkur Verkių g., tiksliau pasakyti negali. Savo automobilį nuomojo įmonei pagal nuomos sutartį. Šiuo metu dirba pas V. L. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju ekspeditoriumi (t. 2, b. l. 111).

Liudytojo N. C. apklausos duomenimis, jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonės direktorius V. L.. Minėtoje įmonėje dirba apie 4-5 mėnesius. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Šioje įmonėje dirbo nuo 2012 metų, tiksliau neatsimena. Įmonės direktorius buvo V. L.. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Darbo metu būdavo prie stoties su savo automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukdavo užsakymų. Apie užsakymus pranešdavo pats direktorius arba jis ir pats galėjo susirasti klientų. Kai atsirasdavo klientas, su juo susitardavo dėl vežimo kainos. Kainos buvo nustatytos pagal įmonėje turimą tarifą. Klientas pasakydavo maršrutą, o jis pasakydavo, kiek tai kainuos. Kai susitardavo dėl kainos, važiuodavo į nurodytą tašką, o ten išduodavo kvitą apie gautus pinigus ir klientas pasirašydavo. Šiuo metu sutarties pavyzdžio pateikti negali, nes pasirašė sutartį su direktoriumi apie tai, kad negali atskleisti informacijos apie įmonės veiklą, tai yra komercinė paslaptis. Kai atvažiuodavo į nurodytą vietą, tai klientas sumokėdavo pinigus, o jis išduodavo kvitą. Sutartį su kvitu ir pinigais susegdavo ir vieną kartą mėnesio pabaigoje atiduodavo direktoriui. „Pinigų priėmimo kvitus“ išduoda direktorius. Apie kvitų gavimą pasirašo pas direktorių knygoje. Kai kvitai pasibaigia, direktorius išduoda naujus. Kai reikia priduoti dokumentus, kartą per mėnesį važiuoja į ofisą Kauno gatvėje, netoli Geležinkeliečių rūmų. 2013-01-10 buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau apie tai nežinojo. Tiesiog geležinkelio stotyje įsėdo du klientai, kurie norėjo važiuoti iki Petro ir Povilo bažnyčios. Kiek buvo laiko, neatsimena, bet jau buvo tamsu. Kai atvažiavo į nurodytą vietą, klientai jam davė pinigus. Jis pradėjo rašyti kvitą, tačiau tuo metu pribėgo policininkai ir pasakė jam, kad jau nerašytų kvito. Bet jis vis vien išrašė kvitą, kaip priklauso. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad jis paklausė klientų, ar jiems reikalingas kvitas ir tuomet pradėjo jį išrašyti. Sutarties klientui jis neprivalėjo duoti pasirašyti ir sutarties egzemplioriaus taip pat neturėjo duoti. Sutartį jis turėjo išrašyti ir pasilikti sau. Tokia tvarka įmonėje buvo nustatyta direktoriaus V. L. ir šis juos supažindino su darbo tvarka bei paaiškino, kaip reikia pildyti dokumentus (t. 2, b. l. 112).

Liudytojo E. S. apklausos duomenimis, jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonės direktorius V. L.. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Šioje įmonėje dirbo nuo 2012 metų, t. y. nuo jos įkūrimo, tiksliau neatsimena. Įmonės direktorius buvo V. L.. Kai V. L. įmonę uždarė, jis priėmė jį į kitą įmonę, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Apie savo darbą nieko negali pasakoti, kadangi tai yra konfidenciali informacija. Maždaug metus atgal jis buvo tikrintas VMI. Atrodo, kad tuomet jau buvo firma „(duomenys neskelbtini)“. Pateko į reidą, kurio metu neišrašė čekio. Vežė keleivį iš Totorių g. į Savanorių pr. 1. Neišrašė čekio ir jam buvo išrašyta 100 Lt bauda. Privalėjo duoti tik čekį keleiviui, daugiau jokių dokumentų duoti neprivalėjo. Po šio atvejo visada išrašo čekius. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo kažkur (duomenys neskelbtini), ofise niekada nėra buvęs. Atlyginimą gaudavo iš direktoriaus. Pinigus pervesdavo kartą į mėnesį. Jo sąskaita yra SEB banke. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu direktoriui atiduodavo čekius kartą per mėnesį (t. 2, b. l. 113).

Liudytojo A. L. apklausos duomenimis, jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonės direktorius V. L.. Minėtoje įmonėje dirba nuo spalio 16 d. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Minėtoje įmonėje dirbo apie metus laiko – 2012 metais, tiksliau neatsimena. Įmonės direktorius buvo V. L.. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Dirbo su savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su įmone buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį. Užsakymus gaudavo telefonu, o kartais gatvėje. Darbo paskirtis buvo automobilio nuoma su vairuotoju. Kai atsirasdavo keleivis, tai su juo būdavo sudaroma sutartis ir išrašomas kelionės čekis (grynųjų pinigų priėmimo kvitas). Įkainiai buvo nurodyti vairuotojo kortelėje. Čekis buvo išrašomas visada, sutartis taip pat. „Pinigų priėmimo kvitus“ ir sutartis išduodavo V. L.. Taip pat dar buvo kelionės lapai. Kelionės lapai buvo pildomi pagal darbo grafiką. Jis turėjo papildomą darbą, šiame darbe dirbdavo 3-4 dienas per savaitę. Sutartį su kvitu ir pinigais atiduodavo V., o kartais veždavo į buhalteriją. Buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), tiksliau neprisimena. Dokumentus atiduodavo kiekvieną mėnesį. Per dieną gaudavo po 3-4 užsakymus, o kartais nebūdavo nei vieno. Atlyginimą gaudavo kas mėnesį arba iš V., arba buhalterijoje. Kadangi buvo įformintas pusei etato, gaudavo apie 400 Lt atlyginimą. 2012 metais, buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau tiksliau datos neatsimena, atsimena, kad buvo šilta. Atsimena, kad du žmonės atsisėdo važiuoti iš stoties iki gimdymo namų. Po to, kai jie sumokėjo jam pinigus, jis jiems išrašė čekį. Po to jie tikrino dokumentus, kokius jis turėjo, ir sakė, kad įmonės veikla nelabai teisėta. Taip pat jam turėjo pretenzijų dėl to, kad jis iš karto nepasakė važiavimo kainos. Jam dėl to įvykio nebuvo išrašyta bauda (t. 2, b. l. 114).

Liudytojo J. O. apklausos duomenimis, jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonės direktorius V. L.. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 metus. Dirbo su savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užsakymus gaudavo iš direktoriaus, bet dauguma užsakymų būdavo iš gatvės. Kai atsirasdavo klientas, su juo sudarydavo trumpalaikę sutartį. Kai atvykdavo į tašką, išduodavo čekį (grynųjų pinigų kvitą). Kainos buvo nustatytos pagal įmonėje turimą tarifų kortelę, panašiai kaip pas taksi, bet kitaip. Atrodo, kad buvo nustatyta 5 Lt už km. Daugumą veždavo pagal sutartinę kainą. Klientas pasakydavo maršrutą, o jis pasakydavo, kiek tai kainuos. Šiuo metu sutarties pavyzdžio pateikti negali, nes jos jau neturi. Sutartis, čekius ir kelialapius atiduodavo direktoriui, kai buvo laiko. Tiksliai terminų nebuvo nustatyta, kada reikia priduoti dokumentaciją. Dažniausiai tai būdavo mėnesio pabaigoje. Pinigų nepriduodavo, juos pasiimdavo sau. Kvitus išduodavo arba direktorius, arba buhalterė. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Kai ten atvažiuodavo, būdavo buhalterė, o kartais ir direktorius. Buhalterė buvo viena, jos pavardės nežinojo. Apie kvitų gavimą pasirašydavo knygoje. Buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau apie tai nežinojo. Tą kartą neišrašė čekio ir už tai buvo nubaustas bauda. Atlyginimą gaudavo pas buhalterę. Visą laiką dirbdavo ta pati buhalterė ir atlyginimą gaudavo tame pačiame ofise (duomenys neskelbtini). Kiek kartų per mėnesį gaudavo atlyginimą, slapta informacija. Koks buvo jo atlyginimas, neatsimena. Buvo įdarbintas oficialiai (t. 2, b. l. 115).

Liudytojo M. B. apklausos duomenimis, jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonės direktorius V. L.. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo jos atidarymo iki uždarymo. Dirbo su savo automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įdarbintas buvo oficialiai, tai buvo jo pagrindinė darbovietė. Užsakymus gaudavo iš direktoriaus, bet būdavo, kad pažįstami paskambindavo. Kai atsirasdavo klientas, pasirašydavo sutartį, o atvežus iki taško, išduodavo kvitą. Vežimo kainos buvo nustatytos tarifinėje lentelėje. Visada pasirašydavo sutartis ir išduodavo kvitus. Dirbo kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienį, sekmadienį. Užsakymų per dieną būdavo nedaug. Dokumentaciją atiduodavo arba šefui, arba buhalterei. Ofisas buvo kažkur (duomenys neskelbtini). Bet dažniausiai susitikdavo kitose vietose. Buhalterė visą laiką būdavo ta pati. Jos pavardės nežino. Pinigus atiduodavo kartu su dokumentacija. Tai būdavo kartą per mėnesį. Kvitus išduodavo arba direktorius, arba buhalterė. Atlyginimą gaudavo kas mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo ofise buhalterė arba direktorius. Atlyginimas buvo nedidelis. Buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau apie tai nežinojo. Tą kartą neišrašė čekio, o išrašė tik tada, kai paprašė. Už tai baustas nebuvo (t. 2, b. l. 116).

Liudytojo A. R. parodymais, jis apie metus dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kada tai buvo, neatsimena. Dirbo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sudaryta darbo sutartis ir automobilio nuomos sutartis. Dirbo ne kiekvieną dieną, maždaug 5 kartus per savaitę. Klientus per telefoną duodavo firma. Vežant klientus reikėdavo surašyti sutartį ir išduoti čekį. Čekis buvo išduodamas, kai keleivis atsiskaitydavo. Sutartis, čekius ir pinigus priduodavo į buhalteriją. Pats veždavo priduoti. Buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo ta pati buhalterė, bet jos vardo nežino, žino tik iš matymo (t. 2, b. l. 117).

Liudytojo I. Č. parodymais, jis 2012 m. rudenį, tiksliau neprisimena, įsidarbino pas V. L. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Dirbo minėtoje įmonėje iki pavasario. Po to jis sakė, kad uždaro įmonę ir atidaro kitą, bet jis jau nėjo į kitą įmonę pas jį. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirbo nuo 2012 metų, tiksliau neatsimena. Darbas įmonėje buvo kaip nuoma su vairuotoju, vieną kartą per savaitę išvažiuodavo ir imdavo klientus iš gatvės. Klientui išduodavo kvitą apie sumokėtus pinigus. Kvitus išduodavo V. L.. V. L. sakydavo, kad jeigu nori dirbti kiekvieną dieną, tai galima dirbti tik 2 ar 4 valandas, šiuo metu tiksliai neprisimena. Jokio darbo grafiko nebuvo, kada nori, tada galima buvo dirbti. Kvitus atiduodavo V. L., taip pat kartą per mėnesį mokėjo V. L. nuomos mokestį 220 Lt, vėliau tas mokestis lygtai sumažėjo iki 180 Lt. Kas likdavo iš uždirbtų pinigų, likdavo jam. Dirbo savo automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio dėjo plafoną, kai išvažiuodavo dirbti. Iš pradžių dėjo geltoną plafoną, o po to V. L. sakė dėti baltą plafoną. Tiksliai neatsimena kada, bet buvo tikrintas mokesčių inspekcijos. Važiavo moteris, kuri važiavo nuo Gedimino pr. iki Šiaurės miestelio. Atvažiavus iki galutinio taško, jis išrašė jai pinigų priėmimo kvitą. V. L. visada sakė, kad pas jį su dokumentais viskas tvarkoje ir jo veikla teisėta. Įmonės ofise niekada nėra buvęs, visada V. L. ateidavo prie mašinos. Nei buhalterės, nei vietos, kur buvo buhalterija, nežino. Jokių dokumentų iš buvusios darbovietės neišsaugojo (t. 2, b. l. 118).

Liudytojo R. P. apklausos duomenimis, jis šiuo metu dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi. Įmonės direktorius V. L.. Minėtoje įmonėje dirba nuo 2013-05-02. Anksčiau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi. Kada įsidarbino įmonėje, neatsimena. Įmonės direktorius buvo taip pat V. L.. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Taip pat buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį. Kokia įmonės veikla, nežino, bet tai ne taksi paslaugos. Dirbo su automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raidžių neatsimena. Automobilis buvo registruotas jo žmonos vardu, nors ji neturi teisių ir automobiliu visą laiką naudojosi jis. Ant automobilio šono buvo užklijuoti lipdukai, ant kurių buvo užrašyta „nuoma“ ir nurodytas telefonas. Jokio plafono ant viršaus nebuvo. Taksometras automobilyje nebuvo įrengtas. Spidometras kliento akivaizdoje buvo statomas ant nulio ir taip skaičiuojama. Su minėtu automobiliu padarė avariją 2013-03-11 ir šiuo metu minėtas automobilis parduotas. Darbo sutarties ir minėto automobilio nuomos sutarties neturi. Kur jos, neatsimena – arba grąžino V., arba liko automobilyje, su kuriuo buvo padaryta avarija. Apie užsakymus pranešdavo pats direktorius, paskambindamas telefonu, arba jis ir pats galėjo susirasti klientų. Kai atsirasdavo klientas, su juo susitardavo dėl vežimo kainos. Kai atvažiuodavo į minėtą tašką, išduodavo tik čekį apie gautus pinigus. Dabar reikia sudarinėti sutartis su klientais, o anksčiau nereikėdavo. Automobilyje turėjo tarifų lentelę su nuotrauka, kurią išdavė firma. Kiek atsimena, mieste tarifas buvo iki 5 Lt, o užmiestyje iki 3 Lt – kaina buvo sutartinė. Jeigu važiuodavo į užmiestį, reikėdavo pildyti kelionės lapą, kuriame turėjo pasirašyti ir klientas. Kvitus ir gautus pinigus vieną kartą per mėnesį atiduodavo į buhalteriją (duomenys neskelbtini). „Pinigų priėmimo kvitus“ gaudavo iš buhalterijos. Atlyginimą jam išmokėdavo buhalteris, kai atvažiuodavo priduoti čekius, tada pasirašydavo algalapyje. Jo vidutinis atlyginimas buvo apie 200 Lt. Į buhalteriją kartu su čekiais įnešdavo kas mėnesį apie 300 Lt. Daugiau jokių mokesčių V. L. nemokėjo. Dirbo kelias valandas per dieną kasdien, išskyrus išeigines. Jam šitas darbas tiko, kadangi turi invalidumą. Pirko automobilio draudimą, remontavo mašiną ir pylė kurą už savo lėšas. Buhalterei pateikdavo čekius už kurą, tačiau pinigų jam niekas nekompensuodavo. 2012-01-18 buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau apie tai nežinojo. Tiesiog geležinkelio stotyje įsėdo mergaitė, kuri norėjo važiuoti iki restorano „Carskoje selo“. Užsišnekėjo ir pamiršo išrašyti čekį. Tada iš karto puolė Vilniaus miesto 3 komisariato pareigūnai. Vėliau atėjo ir mokesčių inspekcijos atstovas. Dėl šio pažeidimo jam buvo surašytas protokolas ir jis sumokėjo 100 Lt baudą. Kaip pildyti dokumentus, žinojo, kadangi anksčiau ilgą laiką dirbo taksistu. Direktoriaus beveik nematė, susitikęs su juo gatvėje gal ir nepažintų (t. 2, b. l. 119).

Liudytojo P. R. apklausos duomenimis, jis šiuo metu turi individualią veiklą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelis mėnesius 2012 metais rudenį, tiksliau neatsimena. Minėtoje įmonėje dirbo vairuotoju. Tai buvo automobilio nuoma su vairuotoju. Į darbą buvo priimtas pagal darbo sutartį. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Dirbo savo nuosavu automobiliu Chrysler, valst. Nr. neatsimena, šio automobilio dabar neturi. Su direktoriumi V. L. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Minėtas sutartis galėtų pateikti. Jis dirbo pagal sutartinius užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakymus gaudavo iš viešbučio „Novatel“. Taip pat paimdavo klientus iš gatvės. V. L. dispečerinės neturėjo. Pats jis jam jokių užsakymų neduodavo. Tuomet būdavo sudaroma sutartis su klientu. Sutarties blankus buvo išdavęs V. L.. Buvo nustatyti įmonės tarifai, kuriais turėjo vadovautis. Tarifų lentelė buvo jam išduota V. L.. Šiuo metu tarifų neatsimena. Atvažiavus į nurodytą vietą, klientai sumokėdavo pagal sutartį pinigus, o jis išrašydavo kvitą. Iš kur gaudavo kvitus, neatsimena. Per savaitę dirbo 3-4 dienas po kelias valandas. Atsiskaitydavo 1 kartą per mėnesį asmeniškai V. L.. Pateikdavo jam kvitus, taip pat kiekvieną mėnesį mokėjo V. L. pinigus – 200 ar 280 Lt, visą laiką V. L. duodavo vienodą sumą pinigų už tai, kad šis jam suteikė galimybę dirbti. Pinigus, gautus iš klientų, pasilikdavo sau. Atlyginimo iš įmonės negaudavo, ką uždirbdavo, tai ir buvo jo atlyginimas. Su V. L. susitikdavo (duomenys neskelbtini)esančioje kavinėje. Ar buvo koks nors įmonės ofisas, nežino ir niekada ten nebuvo. Buhalterių niekada nematė ir nežino, kur buvo buhalterija. Automobilį remontuodavo pats, kurą pirko pats, draudimą automobiliui taip pat pirko pats, čekių už tai niekam neatiduodavo. Ant jo automobilio buvo baltas plafonas, kuris liko dar iš tų laiku, kai dirbo taksistu. Ar daugiau buvo kokie skiriamieji ženklai ant automobilio, neatsimena. Taksometras automobilyje nebuvo įrengtas. Kilometražas nebuvo skaičiuojamas. Klientai buvo vežami pagal sutartinę kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo žmonai N. R.. Jis šioje įmonėje buvo įdarbintas po to, kai nebedirbo pas V. L.. Šiuo metu šiai įmonei iškelta bankroto byla. Įmonė buvo pasirašiusi su V. L. transporto paslaugų sutartį. Pagal tą sutartį keli automobiliai turėjo teikti paslaugas viešbučiui „Novatel“ pagal kvitus, o ne už pinigus. Kurą, draudimus ir automobilio eksploatacijos išlaidas apmokėdavo automobilių savininkai, nes automobiliai priklausė jiems. Bent jau UAB tikrai nemokėjo. 2012 m., dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo patikrintas VMI darbuotojų. Viskas buvo tvarkoje, nes kvitą už gautus pinigus jis išdavė (t. 2, b. l. 120).

Liudytojos N. R. apklausos duomenimis, ji 2012 m. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonė aptarnavo viešbutį „Novatel“, priklausantį UAB „Hekon“. Kadangi jiems trūko automobilių, aptarnaujančių viešbutį, o jie norėjo kokybiškai suteikti paslaugas, pasirašė sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos prezidentu V. L. dėl vežimo paslaugų. Pagal sutartį keli automobiliai buvo priskirti suteikti šias paslaugas. Minėti automobiliai veždavo klientus pagal kvitus, kuriuos gaudavo iš viešbučio administratoriaus, grynųjų pinigų negalėjo imti iš klientų. Viešbutis apmokėdavo kvitus, kuriuos jos įmonė pateikdavo. Kadangi tuo metu ji buvo nėščia ir jos buvo bloga savijauta, ji tiksliai nežino viso mechanizmo, kaip ten kas vyko. Visus reikalus su kvitais tvarkė jos vyras P. R.. 2013-04-04 jų iniciatyva sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu jos įmonei paskirtas bankroto administratorius (t. 2, b. l. 121).

Liudytojo A. G. apklausos duomenimis, jis apie metus dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Po to, 2013-05-14 V. L. pasakė, kad minėtos įmonės jau nebėra, todėl jis parašė pareiškimą ir perėjo į kitą jo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kada tai buvo, neatsimena. Kai pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta darbo sutartis, rašė prašymą vieną kartą per mėnesį išmokėti algą, taip pat dėl papildomų apšvietimo elementų - ant stogo įsirengti papildomą apšvietimo elementą. Veikla buvo panaši į taksi veiklą. Dirbo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) Šiuo metu šio automobilio jau neturi. Buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis – juridinis asmuo nuomojasi automobilį iš fizinio asmens. Dirbo ne kiekvieną dieną, kartais į mėnesį du kartus, ar kartą – labai įvairiai. Užsakymus kartais gaudavo iš „boso“. Kartais klientus gaudavo gatvėje, bet taksi stotelėse stovėti negalima buvo. Vežant klientus reikėdavo surašyti vienkartinę sutartį ir atsiskaitant išduoti pinigų priėmimo kvitą. Buvo nustatyti tarifai, tarifų lentelę, sutarčių blankus ir kvitus išduodavo pats V. L.. Minimalus pravažiavimo mokestis buvo 20 Lt. Išrašytas sutartis ir kvitus vienąkart per mėnesį priduodavo V. L.. Taip pat priduodavo ir pinigus, atitinkamai išrašytiems kvitams. Priduodavo visur, kur susitardavo susitikti. Vieną kartą buvo pas L. ofise kažkur Šiaurės miestelyje, adreso neatsimena. Taip pat vieną kartą Šiaurės miestelyje matė moterį, kuri buvo pristatyta kaip buhalterė. Daugiau jokių mokesčių V. L. nemokėjo. Kiekvieną mėnesį gaudavo atlyginimą, maždaug 100-90 Lt. Atlyginimą gaudavo pagal algalapį, kuriame pasirašydavo. Atlyginimą visada išmokėdavo pats direktorius. Už automobilio eksploatacijos išlaidas, kuro išlaidas ir draudimą mokėjo jis pats. Čekių už kurą, ar automobilio remontą niekam nepriduodavo. Kur buvo įmonės buhalterija, nežino. Ant automobilio durelių ir sparno buvo klijuojami lipdukai ant magneto su užrašais: „Automobilio nuoma (duomenys neskelbtini)“. Lipdukus davė direktorius. Jo automobilyje buvo ir papildomas apšvietimas, kurį minėjo anksčiau, bet ne visą laiką jis jį dėdavo. Taksometro automobilyje nebuvo, galiojo sutartinė kaina pagal nustatytus tarifus. Per mėnesį uždirbdavo apie 200-300 Lt, kuriuos priduodavo V. L. su kvitais. Iš „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų, sutarčių neturi ir pateikti negali (t. 2, b. l. 130).

Liudytojo A. L. apklausos duomenimis, 2012 m. jis pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi. Po to, 2013 m., tiksliau neatsimena, sužinojo, kad firma užsidaro. Tuomet susiskambino su direktoriumi V. L. ir perėjo į kitą firmą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba ir šiuo metu. Į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas pagal darbo sutartį. Taip pat pasirašinėjo už kvitus, kuriuos atiduodavo direktoriui. Anksčiau dirbo savo nuosavu automobiliu BMW, kurio šiuo metu jau neturi. Buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį. Dirbo pagrinde su savo klientais, kurie atvažiuodavo iš užsienio - iš Maskvos, iš Kirgizijos, iš Kazachstano. Kažkada užsiiminėjo automobiliais ir iš tų laikų turi kontaktus su žmonėmis, kurie atvažiuoja į Lietuvą pirkti automobilių. Buvo nustatyti tarifai ir tarifų lentelę jis turėjo automobilyje. Nuvežti į Kauną kainavo virš 200 Lt. Su keleiviais sutarčių nesudarinėjo, tik išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Kvitus ir pinigus atiduodavo V. L.. Su juo susitikdavo kartą per mėnesį ofise, (duomenys neskelbtini). Per mėnesį užsidirbdavo apie 200-300 Lt, kuriuos priduodavo V. L.. Kai priduodavo pinigus, pasirašydavo kažkokiame lape. Dirbo 5 dienas per savaitę po 2 val. Kartais paimdavo ir atsitiktinius klientus. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį. Gaudavo nuo 100 iki 120 Lt, kaip kada. Atlyginimą išmokėdavo V. ir jis pasirašydavo algalapyje. Kelis kartus buvo dokumentus nuvežęs buhalterei taip pat Pylimo g. 21. Taksometro automobilyje nebuvo. Orientuodavosi į tarifus, kaina buvo sutartinė. Automobilyje buvo baltas plafonas, kuris buvo nuimamas. Taip pat ant automobilio buvo magnetiniai lipdukai su užrašu „nuoma“. Lipdukus pagamino pats, plafoną turėjo iš senesnių laikų. Automobilį remontuodavo jis pats asmeniškai. Kurą pirko pats. Jam atrodo, kad L. sakė rinkti čekius už kurą. Po to, jam atrodo, kad jis jų taip niekur ir nepridavė. Pinigų už kurą jam tikrai niekas negrąžindavo. Draudimą automobiliui pirko pats. Daugiau jokių mokesčių jis L. nemokėjo, tik atiduodavo uždirbtus pinigus su kvitais. Dirbo dvi valandas per dieną, kadangi turėjo invalidumą (t. 2, b. l. 131).

Liudytojo A. K. apklausos duomenimis, jis 2013 m. vasaros pabaigoje įsidarbino pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įdarbintas minėtoje įmonėje pagal darbo sutartį. Darbo grafiko nebuvo. Dirbo tada, kai galėjo. Per savaitę dirbdavo vidutiniškai 3 dienas po porą valandų. Dirbo savo automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Turėjo raciją ir iškvietimus gaudavo per dispečerę. Stovėdavo visą laiką toje pačioje vietoje – centre. Turėjo pinigų priėmimo kvitus, kuriuos jam buvo išdavęs pats L.. Kai klientai prašydavo, tai išduodavo jiems kvitą. Įmonėje buvo nustatyti važiavimo tarifai ir tarifų lentelę jis turėjo automobilyje. Taip pat buvo keleivių vežimo lapas, kuris buvo išrašomas mėnesiui. Vieną kartą per mėnesį kvitus ir procentą nuo uždirbtų pinigų perduodavo asmeniškai direktoriui, kuris išrašė jam kasos orderius. Keleivių vežimo lapus taip pat kas mėnesį priduodavo V. L.. Kelionės maršruto nebuvo. Buvo su juo susitikęs tik du kartus, kadangi įmonėje dirbo neilgai. Per mėnesį uždirbdavo iš klientų apie 400 Lt. Įmonėje atlyginimo jis negaudavo - ką uždirbdavo, tai buvo jo pinigai, išskyrus minėtus procentus. Kokie tai buvo procentai, šiuo metu neatsimena, bet nedideli. Automobilyje buvo įrengtas taksometras. Taip pat buvo įrengtas baltas plafonas ir magnetiniai lipdukai su užrašu: „Automobilio nuoma“ ir telefono numeriu. Su V. L. susitikdavo kavinėje. Su buhalteriais niekada nebuvo susitikęs, viskas buvo derinama per direktorių. Automobilio eksploatavimo išlaidos, kuras ir draudimas buvo perkami iš jo asmeniškų pinigų. Čekių už kurą niekam nepriduodavo. Raciją, plafoną, lipdukus – viską pirko pats. Šiuo metu jokių sutarčių su įmone „(duomenys neskelbtini)“ neturi, nes išmetė (t. 2, b. l. 132).

Liudytojo V. B. apklausos duomenimis, jis kelis mėnesius dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad tai buvo žiemos metu, kaip papildomas darbas. Tiksliau pasakyti negali. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Jis dirbo kartu su savo vaiku D. B.. Kada turėjo laiko, tada dirbo. Užsakymus gaudavo telefonu iš dispečerinės. Nuo pat pradžių, kai pradėjo dirbti, įmonė turėjo dispečerinę. Tiesiogiai iš direktoriaus užsakymų negaudavo. Stovėdavo prie viešbučio „Novatel“, kartais jam paskambindavo. Dažniausiai dirbdavo 1-2 dienas per savaitę, dažniausiai užsakydavo šeštadienį-sekmadienį. Klientai atsiskaitydavo grynais už kilometražą. Taksometro automobilyje nebuvo, skaičiuodavo už kilometražą. Buvo nustatytas tarifas, atrodo už 1 km 1 Lt. Gautus iš klientų pinigus priduodavo į dispečerinę. Pats jis jokių dokumentų nepildydavo. Tik pildydavo grynųjų pinigų priėmimo kvitus, jeigu paprašydavo keleivis. Atlyginimą gaudavo dispečerinėje, vieną kartą per mėnesį. Atlyginimas buvo apie 500 Lt. Ar reikėjo pasirašyti dokumentuose gaunant atlyginimą, neprisimena. Ant automobilio buvo atpažinimo ženklai, kaip taksi – buvo lipdukai su užrašu „Automobilio nuoma“ ir telefono numeriu, taip pat ant stogo buvo uždėtas plafonas baltos spalvos. Atpažinimo ženklus įsigijo pats, juos uždėti liepė dispečerinėje. Direktorių matė vieną kartą, kai pasirašinėjo sutartį. Dispečerinė yra Švitrigailos g., tikslaus adreso nežino. Dispečerinėje dirba daug žmonių. Automobilio eksploatavimo išlaidos, kuras – viskas buvo iš jo sąskaitos. Automobilio draudimą taip pat pirko pats. Išėjo iš darbovietės savo noru, kadangi užsakymų buvo mažai ir nieko neuždirbdavo (t. 2, b. l. 134).

Liudytojo S. S. apklausos duomenimis, jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mažiau negu metus dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. 2014-02-11 išėjo iš minėtos įmonės savo noru. Įmonės direktorius V. L.. Kada įsidarbino įmonėje, tiksliai neatsimena. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Taip pat buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį. Dirbo su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo registruotas jo vardu. Turėjo baltą plafoną, kurį galima buvo statyti, o galima nestatyti. Ant automobilio šono buvo užklijuotas magnetinis lipdukas su telefono numeriu. Buvo nurodytas firmos numeris. Racijos, taksometro automobilyje nebuvo. Užsakymus duodavo pats direktorius V. L. paskambindamas. Užsakymus gaudavo tik iš jo. Automobilyje buvo sutartys ir apmokėjimo kvitai. Kai veždavo klientus, su jais sudarydavo sutartį, o kai sumokėdavo pinigus, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Kvitus ir pinigus atiduodavo V. L.. Vieną kartą į mėnesį atiduodavo V. L. kvitus ir pinigus. Per mėnesį išvažiuodavo vieną kartą. Uždirbdavo 120 Lt, t. y. tai buvo jo atlyginimas. V. L. priduodavo nuo 250 iki 300 Lt. Dirbdavo tiek, kiek buvo užsakymų, kol vežė klientus. Tarifų lentelės pas juos nebuvo, o buvo sutartis-kainoraštis, kuriame buvo nurodyti tarifai. Maždaug užmiestis iki 3 Lt, bet pagrinde visi praktikavo sutartines kainas. Kelionės lapai nebuvo išrašomi, tik sutartyje buvo nurodomas maršrutas. Kažkada seniai buvo kelionės lapai, bet tai buvo daugiau nei prieš metus. Dirbo visose trijose V. L. įmonėse – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio kuras, eksploatavimas, draudimai – viskas buvo už jo sąskaitą. Čekių už kurą V. L. nepriduodavo. Kažkokių papildomų mokesčių V. L. nemokėjo, tik atiduodavo uždirbtus pinigus. Su V. L. susitikdavo dažniausiai degalinėje. Ofise nebuvo nei karto, buhalterių nematė nei karto. Atlyginimą gaudavo tiesiogiai iš V. L. ir pasirašydavo ant lapo, koks buvo lapas, nežino. Kada reikėdavo pateikti pažymas seniūnijai, jas jam atveždavo pats V. L. (t. 2, b. l. 135).

Liudytojo R. V. apklausos duomenimis, jis 2012 m. pavasarį įsidarbino V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo apie metus. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo vairuotojo pareigose. Dirbo savo automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Pagal darbo grafiką dirbo 5 dienas per savaitę. Stovėdavo stotyje. Dirbo apie 8 valandas per dieną. Automobilyje taksometro nebuvo. Ant automobilio buvo užklijuotas telefono numeris ir geltonas plafonas be taksi skiriamųjų ženklų. Buvo tarifų lentelė, kurią išdavė direktorius V. L.. Veždavo pagal nustatytus tarifus. Kai nuveždavo klientus į nurodytą vietą, išrašydavo kvitą apie priimtus pinigus, tuo atveju, jeigu žmogus paprašydavo. Knygutę su kvitais išduodavo direktorius. Kvitus priduodavo direktoriui V. L. kartą per mėnesį. Taip pat kartą per mėnesį mokėjo direktoriui nustatytą mokestį – 200 Lt, vėliau mokestis pasikeitė – buvo 180 Lt. Direktorius aiškino, kad jis moka SODRAI, todėl buvo nustatytas tas mokestis. Gautus iš klientų pinigus pasilikdavo sau. Daugiau jokio atlyginimo negaudavo. Vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 800 Lt. Mėnesiui buvo išrašytas kelionės lapas, kurį priduodavo mėnesio pabaigoje. Su V. L. susitikdavo Panerių g., degalinėje. Vieną kartą yra buvęs Kauno g. 3, įmonės ofise. Daugiau ten nėra buvęs. Buhalterijoje niekada neteko būti ir buhalterių niekada nematė. Automobilio eksploatavimo išlaidos ir kuras buvo iš jo sąskaitos. Draudimą automobiliui taip pat pirko pats. Vieną kartą maršrute buvo patikrintas Mokesčių inspekcijos, tačiau jokių priekaištų negavo. Buvo nustatyti vežimo tarifai. Automobilyje turėjo tarifų lentelę. Buvo nustatytas tarifas 5 Lt už km. Paskutiniu metu juos pradėjo stabdyti ir bausti savivaldybės viešoji tarnyba, tada suprato, kad veikla yra ne visai legali. Todėl iš darbo išėjo ir gavo leidimą individualiai veiklai. Anksčiau domėjosi SODROje, ar mokami mokesčiai, jam paaiškino, kad mokesčiai mokami, todėl negalėjo suprasti, ar legaliai dirba, ar ne (t. 2, b. l. 136).

Liudytojo M. G. apklausos duomenimis, jis 2012 m. lapkričio mėn. ar gruodžio mėn. įsidarbino V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo mėnesį ar du. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį 0,5 etato ar 0,25 etato. Dirbo vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Dirbo savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. neatsimena, šiuo metu minėto automobilio jau neturi. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Ar buvo darbo grafikas, ar ne, neprisimena, bet iš karto buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis dirbo tik pagal kvitukus, tai reiškia, kad buvo sutartinė kaina, kurią nustatydavo viešbutis, ir klientas išeidavo jau su kvituku, kurį išduodavo viešbutis, o jam reikėjo tik vežti. Vėliau surinkdavo kvitukus ir priduodavo juos UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaičiuodavo mokesčius ir, kas likdavo, gaudavo jie. V. L. mokėjo, kaip ir kiti, 120 Lt už tai, kad stovėjo prie viešbučio „Novatel“ – taip buvo jiems pasakyta, kadangi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė V. L., o jie su V. L., o ne su viešbučiu. Vidutiniškai dirbdavo per savaitę 2 dienas. Vidutiniškai per mėnesį priduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitukų už 1000-1200 Lt, tiksliai nepasakys. Ant jo automobilio buvo lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir trumpu numeriu, kurio dabar neatsimena. Automobilio eksploatavimo išlaidos, kuras – viskas buvo iš jo sąskaitos. Automobilio draudimą taip pat pirko pats. Su V. L. buvo susitikęs vieną kartą, kai darbinosi. Toliau visus reikalus tvarkė per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ofisas buvo Vytenio g. Kai norėjo išeiti iš darbo, taip pat per UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkėsi dokumentus. Išėjo iš minėtos įmonės, kadangi vėl pradėjo vykdyti taksi veiklą su leidimu (t. 2, b. l. 137).

Liudytojo D. B. apklausos duomenimis, jis kelis mėnesius dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tai galėjo būti 2012 m., nors šiuo metu tiksliai neatsimena. Tai buvo antraeilis darbas, todėl daug apie tai pasakyti negali, nes neatsimena. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo savo tėvo automobiliu „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas V. B. vardu. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Darbo grafikas nebuvo sudarytas, dirbo pagal poreikį, kai buvo iškvietimas, tada ir važiuodavo. Užsakymus gaudavo telefonu iš dispečerinės arba telefonu, arba per raciją. Nuo pat pradžių, kai pradėjo dirbti, įmonė turėjo dispečerinę. Tiesiogiai iš direktoriaus užsakymų negaudavo. Kartais stovėdavo prie viešbučio „Novatel“, kartais jam namo paskambindavo. Stovėdavo prie viešbučio, kai turėdavo laisvą dieną, laisvo laiko. Dažniausiai dirbdavo 2 dienas per savaitę, ne tik darbo dienomis - įvairiai. Taksometro automobilyje nebuvo. Ant automobilio šono buvo lipdukas su užrašu „Nuoma“, taip pat ant automobilio buvo uždėtas plafonas baltos spalvos. Ar ant plafono buvo kokie užrašai, ar ženklai, neatsimena. Klientai atsiskaitydavo grynais. Buvo nustatytas tarifas, kuris buvo nurodytas lentelėje. Ši lentelė buvo automobilyje. Ją gavo tėvas. Iš kur jis ją gavo, nežino. Kaip buvo skaičiuojama važiavimo kaina, neatsimena. Gavęs iš klientų pinigus, išduodavo jiems kvitą apie priimtus pinigus. Kadangi dirbo kartu su tėvu vienu automobiliu, tai kvitų knygelę buvo gavęs tėvas ir jie naudojosi viena knygele. Ar turėjo įgaliojimą priimti pinigus, neatsimena. Gautus iš klientų pinigus atiduodavo tėvui. Atlyginimą gaudavo iš tėvo, vieną kartą per mėnesį. Vėliau pasirašydavo už gautą atlyginimą pas V. L.. Su V. L. buvo susitikęs vieną ar du kartus Kauno g., kažkokio pastato koridoriuje. Atlyginimas buvo apie 300-400 Lt. Automobilio eksploatavimo išlaidos, kuras - viskas buvo iš jo tėvo sąskaitos. Automobilio draudimą taip pat pirko tėvas. Niekada nematė buhalterių, nežino, kur buvo buhalterija. Išėjo iš darbo savo noru, nes susirado kitą darbą ir turėjo išvykti. Dirbdamas minėtoje įmonėje nebuvo tikrintas Mokesčių inspekcijos (t. 2, b. l. 138).

Liudytojo R. G. apklausos duomenimis, jis 2012 m. dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso taip pat V. L.. Kada perėjo dirbti į kitą įmonę, neprisimena. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį ketvirčiu etato. Dirbo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. neatsimena. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Buvo sudarytas darbo grafikas. Dirbo arba 5 dienas per savaitę, arba 1 dieną, kaip išeidavo pagal laiką. Dirbo vidutiniškai 15-20 valandų per savaitę. Užsakymus gaudavo iš šefo arba iš gatvės. Klientų per savaitę būdavo nuo 1 iki 6. Stovėdavo įvairiose vietose, bet dažniausiai stotyje. Dispečerinės įmonėje nebuvo. Automobilyje taksometro nebuvo. Ant automobilio buvo magnetai su įmonės telefonu ir užrašu „Nuoma“, kartais būdavo pastatytas papildomas apšvietimas šviestuvo plafonas baltos spalvos, be užrašų. Buvo nustatyti tarifai. Tarifų lentelę turėjo automobilyje. Kokie buvo nustatyti tarifai, neatsimena. Vežimo kaina buvo nustatoma ir pagal laiką, ir pagal kilometražą. Prieš veždamas klientą, turėjo su juo sudaryti vienkartinę sutartį, kurioje buvo nurodomas maršrutas ir maršruto kaina. Atvežus klientą į nurodytą vietą, jis priimdavo grynuosius pinigus ir išrašydavo kvitą. Kvitus išduodavo visada. Kelionės lapas buvo išrašomas vienam mėnesiui. Kvitus su pinigais priduodavo direktoriui. Kiek pinigų priduodavo, negali pasakyti, ir 50, ir 100 Lt. Kartą per mėnesį gaudavo atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo direktorius. Atlyginimas buvo 120-130 Lt. Atlyginimas buvo išduodamas pasirašytinai. Kai perduodavo dokumentaciją ir gaudavo atlyginimą, susitikdavo su direktoriumi ofise Kauno g. Buhalterijoje buvo vieną kartą ir adreso neatsimena. Automobilio eksploatavimo išlaidos ir kuras buvo iš jo sąskaitos. Draudimą automobiliui taip pat pirko pats. Jam buvo išduotas įgaliojimas priimti grynuosius pinigus. Buvo tikrintas mokesčių inspekcijos, tačiau jokių pretenzijų jam neturėjo (t. 2, b. l. 139).

Liudytojo K. T. apklausos duomenimis, jis 2012 m. įsidarbino pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba Asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso taip pat V. L.. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį puse etato. Dirbo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Buvo sudarytas darbo grafikas. Dirbo vidutiniškai 2 dienas per savaitę po kelias valandas per dieną. Užsakymus gaudavo iš direktoriaus į mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat veždavo senus klientus, kadangi anksčiau dirbo taksistu nuo 1978 m. Kartais būdavo atsitiktiniai klientai iš gatvės, bet tokių buvo mažai. Klientų per savaitę būdavo nuo 4 iki 7. Stovėdavo dažniausiai stotyje. Automobilyje taksometro nebuvo. Ant automobilio buvo magnetai su įmonės telefonu ir užrašu „Nuoma“, kartais būdavo pastatytas papildomas apšvietimas šviestuvo plafonas baltos spalvos, be užrašų. Buvo nustatyti tarifai. Tarifų lentelę turėjo automobilyje. Buvo nustatytas tarifas 3 Lt už kilometrą. Vežimo kaina buvo nustatoma pagal spidometrą. Kartais kaina buvo sutartinė, ne pagal tarifą. Prieš veždamas klientą, turėjo su juo sudaryti vienkartinę sutartį, kurioje buvo nurodomas maršrutas ir maršruto kaina. Atvežus klientą į nurodytą vietą, jis priimdavo grynuosius pinigus ir išrašydavo kvitą. Kvitus išduodavo beveik visada. Kelionės lapas buvo išrašomas vienam mėnesiui. Kvitus su pinigais priduodavo direktoriui arba buhalterijai. Kiek pinigų priduodavo, negali pasakyti, apie 300 Lt. Direktoriui turėjo priduoti kvitų su pinigais už 180 Lt, ne mažiau. Priduodavo ne visus pinigus. Dalį pinigų paimdavo kurui arba automobilio remontui. Už automobilio remontą ar kurą imdavo čekius, kuriuos pateikdavo direktoriui. Kartą per mėnesį gaudavo atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo direktorius. Atlyginimas buvo 120-130 Lt. Atlyginimas buvo išduodamas pasirašytinai. Kai perduodavo dokumentaciją ir gaudavo atlyginimą, susitikdavo su direktoriumi stotyje arba ofise, (duomenys neskelbtini)Buhalterijoje neteko būti nei karto. Draudimą automobiliui taip pat pirko pats. Ar jam buvo išduotas įgaliojimas priimti grynuosius pinigus, neatsimena, bet kažkas tokio buvo. Mokesčių inspekcija niekada netikrino (t. 2, b. l. 140).

Liudytojo J. J. apklausos duomenimis, jis dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo, dirbo prieš metus, išdirbo apie pusę metų. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. Kokios sutartys buvo sudarytos, neatsimena. Kažkokius dokumentus pasirašinėjo su V. L., bet kokius, neatsimena. Būdavo, kad į savaitę dirbo du kartus, būdavo, kad ir visiškai nedirbdavo. Dirbo be racijos. Stovėdavo stotyje, kartais ateidavo klientai. Sutarčių nesurašydavo, išrašydavo tik kvitus klientams. Buvo nustatyti tarifai, kurie buvo surašyti kortelėje. Juos parodydavo klientams. Kiek pinigų gaudavo iš klientų, neatsimena. Pinigus ir kvitus priduodavo V. L.. Susitikdavo Panerių g., prie Expresso. Šis išeidavo iš ofiso. Atlyginimo negaudavo, pasilikdavo sau dalį iš klientų gautų pinigų. Kiek pinigų pasilikdavo sau, neprisimena. Automobilio remontas, kuras buvo iš jo sąskaitos. Draudimą automobiliui taip pat pats pirko. Į buhalteriją niekada pats nevažiavo ir buhalterių niekada nematė. Automobilyje taksometro nebuvo. Plafonas buvo, geltonos spalvos. Jis pats jį turėjo. Taip pat buvo lipdukai su užrašu „Nuoma“. Du kartus jį tikrino Mokesčių inspekcija, tačiau jokių pretenzijų iš jų pusės nebuvo. Išėjo iš darbo savo noru (t. 2, b. l. 141).

Liudytojo V. Č. apklausos duomenimis, jis apie metus dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kada tiksliai įsidarbino, neatsimena. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu minėto automobilio neturi. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Šias sutartis pasirašė su direktoriumi V. L.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ jis perėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios įmonės yra V. L.. Jis dirbo puse etato-12 dienų per mėnesį. Dirbo ne kiekvieną dieną, ketvirtadieniais, penktadieniais. Dirbo po 3, po 4 valandas. Jis su racija nedirbo, dirbo centre Islandijos gatvėje, kur laukdavo klientų. Dirbo prie klubo, klientų ieškojo pats. Vieną kartą į mėnesį buvo išrašomas kelionės lapas. Po to jį kartu su kitais dokumentais priduodavo V. L.. Ant automobilio buvo lipdukai su užrašu „Nuoma“ ir telefono numeriu bei plafonas geltonas be pavadinimo. Taksometras automobilyje nebuvo įrengtas. Vežimo kaina buvo sutartinė. Ar buvo nustatyti tarifai, neprisimena. Su klientu sudarydavo vienkartinę sutartį, kurioje buvo nurodyta važiavimo kaina. Kai atvažiuodavo į reikalingą tašką, priimdavo grynuosius pinigus ir išrašydavo kvitą. Kvitus su pinigais vieną kartą per mėnesį priduodavo V. L.. Dėl pinigų priėmimo direktorius buvo išdavęs įgaliojimą. Per mėnesį dirbo ne daugiau 12 dienų. Kiek vidutiniškai iš klientų gaudavo pinigų, neprisimena. Kiek jis gaudavo atlyginimo, neprisimena. Atlyginimą gaudavo vieną kartą per mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo V. L.. Už atlyginimą pasirašydavo kažkokiame žurnale. Su V. L. susitikdavo ar (duomenys neskelbtini), neprisimena. Yra buvęs ofise (duomenys neskelbtini). Taip pat yra buvęs (duomenys neskelbtini)ofise. Buhalterės niekada nematė, visus klausimus spręsdavo su V. L.. Automobilio remontas ir kuras buvo iš jo sąskaitos. Čekių už kurą nepriduodavo. Automobilio draudimą taip pat pirko jis pats. V. L. mokėjo mokesčius. Jis jam daugiau jokių pinigų nemokėjo, tik priduodavo pinigus su kvitais (t. 2, b. l. 142).

Liudytojo V. F. apklausos duomenimis, jis 2012 m. įsidarbino pas V. L. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apie pusę metų dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įdarbintas pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Automobilyje taksometras nebuvo įrengtas, buvo priklijuoti lipdukai su užrašu „Nuoma“ ir telefono numeriu, taip pat buvo geltonos spalvos plafonas be užrašo. Direktorius paaiškino, kad taip galima įrengti automobilį. Ar buvo įmonėje dispečerinė, nežino, bet jis negaudavo iš dispečerės užsakymų. Lipdukus ir plafoną įsigijo pats. Dirbo 5 dienas per savaitę, kiek valandų dirbo, priklausė nuo užsakymų. Vidutiniškai gaudavosi pora valandų per dieną dirbti. Buvo išrašomas kelionės lapas visam mėnesiui. Mėnesio pabaigoje jį reikėjo priduoti direktoriui. Buvo nustatyti tarifai. Direktorius buvo išdavęs tarifų lentelę, kuri buvo automobilyje. Klientus duodavo direktorius telefonu arba veždavo pats savo klientus. Stovėdavo visą laiką stotyje. Vežant klientus buvo surašoma vienkartinė sutartis, kurioje buvo nurodomas maršrutas ir kelionės kaina. Atvežus į nurodytą vietą, klientas sumokėdavo pinigus, o jis išrašydavo kvitą. Kvitai buvo išrašomi visada. Pinigus ir kvitus vieną kartą per mėnesį priduodavo direktoriui. Juos galima buvo priduoti buhalterei Verkių g., bet buvo patogiau direktoriui, su kuriuo susitikdavo Panerių g., degalinėje. Įmonės ofise niekada neteko būti, bet žino, kad ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Buhalterijoje taip pat niekada neteko būti. Vidutiniškai per mėnesį direktoriui priduodavo apie 500 Lt su kvitais. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį. Kiek gaudavo, neatsimena. Atlyginimą išmokėdavo direktorius, už gautą atlyginimą pasirašydavo kažkokiame dokumente. Automobilį remontavo ir kurą pirko už savo lėšas. Automobilio draudimą taip pat pirko pats. Ar direktorius mokėjo visus mokesčius, nežino. Tačiau žino, kad kai kurie darbuotojai tikrino ir sakė, kad viskas tvarkoje, mokesčiai SODRAI mokami. Vėliau dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini), o paskutinė buvo „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. lapkričio mėn. jis išėjo iš darbo, kadangi buvo nubaustas savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus už tai, kad neteisėtai vykdo taksi veiklą, neturėdamas leidimo vežti keleivius, nors V. L. aiškino, kad nuomai leidimo nereikia (t. 2, b. l. 143).

Liudytojo V. T. apklausos duomenimis, jis 2012 m. vasarą jis įsidarbino pas V. L. A. „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau iš minėtos įmonės perėjo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią taip pat V. L.. Kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ apie metus. Buvo įdarbintas pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu jo vardu. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Minėtas sutartis pasirašinėjo su direktoriumi V. L.. Pagal darbo grafiką dirbo vidutiniškai 3 dienas per savaitę, 2-3 valandas per dieną. Užsakymus gaudavo iš direktoriaus ir šiaip žmonės skambindavo. Neturėjo vietos, kur stovėtų pastoviai. Per mėnesį vidutiniškai turėjo nuo 5 iki 10 užsakymų. Automobilyje turėjo tarifų lentelę, bet dažniausiai veždavo pagal sutartinę kainą. Su klientu sudarydavo vienkartinę sutartį, kurioje būdavo nurodytas laikas, kokia mašina išnuomota, maršrutas. Kai atveždavo klientą į vietą, priimdavo grynuosius pinigus ir išrašydavo kvitą. Kvitus išrašydavo visada. Kvitus ir pinigus priduodavo direktoriui kartą per mėnesį. Per mėnesį priduodavo 200-300 Lt. Priduodavo visus pinigus, kiek gaudavo iš klientų. Jokių papildomų mokesčių V. L. nemokėjo. Su direktoriumi susitikdavo Kauno g. 3, kažkokiame kabinete. Direktorius ten visą laiką būdavo vienas. Ant jo automobilio buvo lipdukas su užrašu „Nuoma“ ir telefono numeriu. Plafono ant automobilio nebuvo. Taksometro automobilyje nebuvo. Kelionės kainą skaičiuodavo pagal laiką ir pagal atstumą. Buhalterijoje niekada nėra buvęs. Visus reikalus tvarkydavo su V. L.. Kartą per mėnesį gaudavo atlyginimą 100-200 Lt. Atlyginimą išmokėdavo pats direktorius pasirašytinai. Kokiame dokumente pasirašinėjo, neatsimena, bet dokumentas buvo atspausdintas kompiuteriu. Automobilio remontą ir kurą apmokėdavo direktorius iš tų pinigų, kuriuos jis jam pateikdavo. Jis jam jokių čekių nepateikdavo už kurą ar remontą. Jis jam kompensuodavo priklausomai nuo to, kiek jis uždirbdavo pagal pravažiuotą atstumą ir susidėvėjimą. Kartą jį tikrino mokesčių inspekcija 2013 m. pradžioje. Patikrinimo metu jis neišdavė klientui kvito, kadangi jie buvo pasibaigę. Gavo už tai 100 Lt baudą. V. L. jam buvo išdavęs įgaliojimą priimti pinigus ir išduoti pinigų priėmimo kvitus. Automobilio draudimą pirko pats, už tai kompensacijos nebuvo (t. 2, b. l. 144).

Liudytojo V. D. apklausos duomenimis, jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2012 m. vasaros ir dirbo apie metus. Įmonės prezidentas V. L.. Jau daugiau negu metai, kaip nedirba minėtoje įmonėje. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Taip pat buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį. Dirbo su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo registruotas jo vardu. Šiuo metu to automobilio neturi. Ant automobilio šono buvo užklijuoti lipdukai, ant kurių buvo užrašyta „Nuoma“ ir nurodytas telefonas. Ant automobilio buvo uždėta siaura apšvietimo plastiko lentelė oranžinės spalvos. Taksometras automobilyje nebuvo įrengtas. Užsakymus duodavo direktorius. Veždavo keleivius pagal sutartį. Jis išrašydavo čekius klientams ir atiduodavo juos direktoriui. Tarifai nustatyti nebuvo, vežimo kaina buvo sutartinė. Darbo sutarties ir minėto automobilio nuomos sutarties neturi. Klientus imdavo iš įvairių vietų, pastovios vietos nebuvo. Apie užsakymus pranešdavo pats direktorius, paskambindamas telefonu, arba jis ir pats galėjo susirasti klientų. Kai atsirasdavo klientas, su juo susitardavo dėl vežimo kainos. Turėjo įgaliojimą, pagal kurį turėjo teisę priimti pinigus ir tartis dėl kainos. Tačiau kartais, kai direktorius duodavo klientus, sutartyje buvo jau nurodyta vežimo kaina. Kartą per mėnesį atiduodavo kvitus su pinigais direktoriui. Susitikdavo su direktoriumi Vytenio g., ofise. Jis dirbo valandinį darbą. Kiek pinigų priduodavo direktoriui per mėnesį, neatsimena. Atlyginimą gaudavo mėnesio pabaigoje apie 150 Lt, gal daugiau, bet nedaug. Atlyginimą išmokėdavo visada direktorius ir jis pasirašydavo žurnale už gautą atlyginimą. Automobilio remontui ir kurui pinigų duodavo direktorius. Pinigus duodavo pagal pateiktus kvitus. Buhalterijoje niekada nebuvo, visada reikalus turėjo tik su direktoriumi. Direktorius pats „nešiojo“ buhalteriją. Draudimą automobiliui pirko jis pats, dar buvo draudimas nuo firmos. Visus mokesčius, SODRą mokėjo direktorius (t. 2, b. l. 145).

Liudytojo J. K. apklausos duomenimis, jis dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ maždaug 2012 m. pabaigoje–2013 metų pradžioje porą mėnesių. Tiksliau pasakyti negali. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį. Dirbo savo automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu automobilio numerį pasikeitė į taksi automobilio numerį. Automobilio nuomos sutartis taip pat buvo sudaryta. Sutartis sudarinėjo asmeniškai su direktoriumi V. L.. Tiksliai jo pavardės neatsimena, nes bendravo su juo du kartus. Būdavo, kad į savaitę dirbo du kartus, būdavo, kad ir visiškai nedirbdavo. Per dieną dirbo ar 2, ar 4 valandas. Dirbo be racijos. Stovėdavo prie „Gintaro“ viešbučio šalia stoties. Klientus gaudavo iš direktoriaus, jeigu šis paskambindavo, arba patys žmonės kreipdavosi. Kai kreipdavosi žmonės, surašydavo kvitą, kuriame buvo nurodoma, iš kur žmogus važiuoja ir į kur. Kainos buvo nustatytos pagal atstumus, pvz. nuo stoties iki tam tikro taško. Suma buvo nustatyta iki 10 km, iki 20 km ir panašiai. Kai klientas sumokėdavo grynais pinigais, išrašydavo čekius. Jam buvo išrašytas įgaliojimas priimti pinigus. Čekių knygelę išduodavo direktorius. Čekius su pinigais priduodavo V. L. kartą per mėnesį. Direktorius jam išduodavo kvitą apie tai, kad priėmė iš jo pinigus. Susitikdavo ofise, Kauno g. 3, ten, kur moka pašalpas, prieš tai buvo susitikę kažkur mieste, kokia buvo vieta, tiksliai neprisimena. Per mėnesį priduodavo nuo 100 iki 300 Lt pinigų su čekiais V. L.. Atlyginimo negaudavo, pasilikdavo sau dalį iš klientų gautų pinigų. Pasilikdavo apie 500 Lt, būdavo mažiau, būdavo daugiau. Kaip V. L. skaičiuodavo atlyginimą, nežino, greičiausiai jis sakydavo, kiek pinigų gali pasilikti, kaip atlyginimą. Taksometro automobilyje nebuvo įrengta. Plafonas buvo, geltonos spalvos, be jokio užrašo. Jis pats jį turėjo. Taip pat buvo lipdukai su numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio remontas, kuras buvo iš jo sąskaitos. Draudimą automobiliui taip pat pats pirko. Į buhalteriją niekada pats nevažiavo ir buhalterių niekada nematė. Visus dokumentus priduodavo tik V. L.. Išėjo iš darbo savo noru, nes jam nepatiko darbo organizavimas (t. 2, b. l. 146).

Liudytojo R. Z. apklausos duomenis, jis 2012 m. maždaug pusmetį, galimai lapkričio–gruodžio mėn., dirbo pas V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį ketvirčiu etato. Dirbo savo automobiliu „Dodge“, valst. Nr. neatsimena. Taip pat buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Buvo sudarytas darbo grafikas. Kiek dienų per savaitę dirbo, neatsimena. Kiekvieną dieną nedirbo, nes turėjo dar vieną darbą. Per dieną dirbo 2 val. Užsakymus gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Kada dirbdavo, važiuodavo prie viešbučio „Novatel“, kur stovėdavo ir laukdavo klientų. Į telefoną niekas neskambindavo. Kiek klientų būdavo per mėnesį, negali pasakyti. Automobilyje taksometro nebuvo. Ant automobilio buvo magnetai su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ telefonu ir radijo stotelė. Užsakymus gaudavo per radijo stotelę. Plafono ant automobilio nebuvo. Tarifai nebuvo nustatyti, buvo sutartinė kaina. Kaina buvo nustatoma pagal kilometražą. Vežimo kainos buvo nustatytos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Jiems buvo išduotas lapas su kainom. Klientai atsiskaitydavo grynais ir čekiais. Viešbutis su „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį pagal kurią buvo išduodami kvitukai klientams. Kai buvo išduodamas kvitukas, klientas neturėjo mokėti. Kvitukus priduodavo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. R.. Kai mokėdavo grynais, išduodavo pinigų priėmimo kvitą. Kelionės lapas buvo išrašomas, kai išeidavo į darbą, tai dienai. Kelionės lapus priduodavo V. L.. Kvitus su pinigais priduodavo direktoriui V. L. kartą per mėnesį. V. L. mokėjo kas mėnesį po 200 Lt už tai, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat kartą per mėnesį turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už užsakymus. Buvo išrašoma sąskaita apie 500 Lt, kurią turėjo apmokėti. Kai pririnkdavo kvitų per mėnesį, išeidavo apie 1000 Lt, tai, kas likdavo po sąskaitos apmokėjimo, atiduodavo jam kaip atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Atlyginimo išeidavo apie 500 Lt, gal mažiau. Atlyginimas buvo išduodamas pasirašytinai. Iš V. L. jokių pinigų negaudavo. Automobilio eksploatavimo išlaidos ir kuras buvo iš jo sąskaitos. Draudimą automobiliui taip pat pirko pats. Jam buvo išduotas įgaliojimas priimti grynuosius pinigus. V. L. jį iš darbo atleido ir paaiškino, kad uždaro įmonę (t. 2, b. l. 147).

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenimis, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai 2012-10-09, 2012-12-05, 2013-01-10 ir 2013-01-18 atliko operatyvinį patikrinimą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. Jo metu nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys vairuotojai, neturėdami leidimų vežti keleivių lengvaisiais automobiliais, suteikė keleivių vežimo paslaugas bei už tai laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-01-10 gavo 19 076 Lt įplaukų (t. 1, b. l. 13-126).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2013-07-08 rašto duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoti nebuvo (t. 2, b. l. 27).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2014-08-08 rašto duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. L. firmai „(duomenys neskelbtini)“ leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi nebuvo išduoti (t. 2, b. l. 31).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2014-05-15 išvados duomenimis, atlikus tyrimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal pateiktas VAVMI OKS atliktų operatyvių patikrinimų pažymas, VSDFV pateiktą informaciją, tiriamuoju laikotarpiu įmonėje nebuvo rodomos: kuro, automobilių draudimo bei kitos eksploatacinės išlaidos; nepildomi automobilių kelionės lapai; nefiksuojami techniniai (spidometro) parodymai; nepateikti duomenys apie kelionių maršrutus ir automobilių ridą. Vairuotojai kurą pirko iš surinktų įplaukų. Keleivių vežimo paslaugas įmonės vairuotojai teikė su nuosavais automobiliais, kurie nebuvo įrengti kaip taksi – nepaženklinti privalomais taksi valstybiniais numeriais, automobiliuose neįrengti taksi plafonai bei taksometrai. Vairuotojai klientui pinigų priėmimo kvito nerašė, sutarties nesudarė, šiuos dokumentus išrašė tik klientui paprašius. Pateiktoje užduotyje nurodyta, kad Įmonės gaunamų pajamų masto nustatyti nėra galimybės, nes iš pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad įmonė teikia keleivių vežimo paslaugas, tačiau gautoms įplaukoms ir išmokoms grynais pinigais neišrašomi kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Todėl nėra galimybės nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal tyrimui pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-02-15 raštą Nr. (8.1) – 20080 nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjo kodas 89-2164217) 2013-02-12 būklei VSDFV biudžetui skolinga – 10 163,87 Lt. Pagal 1996-07-03 Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 str. 5 p. nuostatas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesudarė ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras nepateikė 2012 metų finansinių ataskaitų, tuo pažeisdamas aukščiau minėto įstatymo nuostatas.VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neįformino ir neįregistravo visų ūkinių operacijų. Netinkamai ir neinformatyviai tvarkė buhalterinę apskaitą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė visų išlaidų, susijusių su automobilių kuro pirkimu ir automobilių remonto kaštais. Nors visi automobilių nuomos su vairuotoju paslaugą teikiantys vairuotojai buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vairuotojai automobiliams kurą pirko ir automobilių remontą vykdė iš surinktų įplaukų, kurios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo apskaitomos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, o pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Todėl nėra galimybės nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012-08-01 – 2012-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. L. pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p. reikalavimus, nepanaudotų pinigų pagal avanso apyskaitas negrąžino į kasą, pinigus įforminant kasos pajamų orderiu. Pagal 5 mėnesių avanso apyskaitas nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 pajamų likutis sudarė – 17 093,12 Lt, kuris kasos knygoje nebuvo užregistruotas .