Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., jo gynėjai advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Andriui Beloručkinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 37307-ANR_P-525-2019 (toliau – administracinio nusižengimo protokolas arba protokolas) dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 536 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2019-06-13 d. apie 18 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Varėnos r., sav., Marcinkonių sen., Grūdos ežere, pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje žvejojo iš guminės valties, prieš tai neužsiregistravęs, nepranešęs iš anksto Valstybės sienos apsaugos tarnybos apie išplaukimo į pasienio vidaus vandenis vietą, laiką, laive esančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, numatomą grįžimo laiką. Asmuo pakartotinai per metus padarė šį administracinį nusižengimą. Pareigūnams nurodžius vykti į pasienio užkardą administracinės bylos nagrinėjimui, asmuo atsisakė ir reikalavo, kad protokolas būtų surašytas vietoje. Asmuo tokiais savo veiksmais atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2019-06-13 pareigūnai pastebėjo asmenį vandens telkinyje, per kurį eina valstybės siena. Asmenys turi pareigą pranešti apie tokį išplaukimą, tačiau patikrinus nebuvo užsiregistravusių asmenų. Pareigūnai nuvyko prie vandens telkinio patikrinti asmens, šis priplaukė, tačiau pareigūnams nedavė į rankas dokumento, uždenginėjo duomenis, bet asmens tapatybė per ilgesnį negu įprastai laiką buvo nustatyta. Pirmasis protokolas buvo surašytas užkardoje. Atvesdinimas nebuvo vykdomas, nes buvo vaikų, nebuvo naudojama jėga, nenorint traumuoti vaikų. Asmeniui buvo išaiškinta, kad reikia vykti į užkardą. Asmuo gali būti pristatomas į užkardą ir jo sutikimu, buvo vykdomi jo pageidavimai. Protokolą surašyti vietoje nebuvo techninių galimybių, nors pareigūnai teisę surašyti turėjo. Nurodė, kad pareigūnai gali pateikti tarnybinį pažymėjimą arba tarnybinį ženklą. Užkardoje buvo perrašomas protokolas, asmuo diktavo, jam buvo leista išvažiuoti iš užkardos, jis tai neigė. Pareigūnai parodė neeilinę kantrybę. Nepagrįstas J. V. teiginys, kad konfliktas buvo inspiruotas ankstesnių konfliktų, nes 2019-05-01 jis turėjo konfliktą su Druskininkų pasienio užkardos, o ne Kabelių užkardos pareigūnais.

2019-07-03 rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 24-45) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. teismo prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 str. 4 d. ir 536 str. 2 d., sudėties. Pareiškė, kad jis, J. V. Valstybės sienos apsaugos pareigūnų inkriminuojamų veikų nepripažįsta, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 2 dalyje ir jo kaltė tiek dėl ANK 536 straipsnio 2 dalyje, tiek ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neįrodyta. Pažymėjo, jog visus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimus įvykdė. 2019-06-13 įvykių aplinkybes aiškina taip: su valtimi atplaukus prie kranto ir išlipus į krantą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris, net neprisistatęs (nepasakė nei vardo, nei pavardės, nei savo pareigų, galima buvo tik iš aprangos numanyti, jog tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas), kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo jaunesnysis specialistas Edgaras Čapkovskij, jo iš karto paklausė, ar jis yra pranešęs VSAT apie išplaukimą į vandenis, į ką jis, be jokių išvedžiojimų, iš karto atsakė, jog pamiršo per skubėjimą. Po to, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas patikrino jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis pareigūnas pats, atsižvelgdamas į jo paaiškinimus, kad išplaukimas laike buvo labai trumpas, siekiant tik patikrinti valtį ir ketinimus su savo ir draugų šeima, plaukioti ežere, gražiai, mandagiu tonu, pasiūlė jam paskambinti į užkardą ir pranešti, kad keturi suaugusieji ir trys vaikai maudysis, plaukios, pramogaus Grūdos ežere, pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje. Tai patvirtino 2019 m. birželio 13 d. ir pats Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Edgaras Čapkovskij. Minėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno nurodymas buvo įvykdytas nedelsiant, t. y. Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardai telefonu buvo pranešta, jog keturi suaugusieji ir trys vaikai maudysis, plaukios, pramogaus Grūdos ežere, pasienio ruože. Atlikus tinkamą ir savalaikį pranešimą Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardai, jam negali būti inkriminuojamos veikos numatytos ANK 536 str. 2 d., 506 str. 4 d., nes Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nurodymai buvo įvykdyti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Donatas Sadauskas ir Edgar Čapkovskij, patikrinę kartu su J. V. buvusių asmenų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, daugiau iš nieko nereikalavo ir neprašė. Tiek J. V., tiek su juo kartu buvę asmenys, po atlikto pranešimo Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardai, pagrįstai manė ir laikė, kad incidentas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais yra visiškai išspręstas, todėl ramiai sau ilsėjosi prie Grūdos ežero. Tačiau, dėl J. V. visiškai nesuprantamų priežasčių, praėjus kiek daugiau nei 20 min., nuo minėto incidento, prie jo priėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Edgar Čapkovskij, kurio tarnybinio ženklo Nr. 1773 ir tyliai pasakė, kad reikės surašyti Administracinio nusižengimo protokolą. J. V. iš pradžių pagalvojo, kad pareigūnas Edgar Čapkovskij, kurio tarnybinio ženklo Nr. 1773, galimai pajuokavo. Bet, VSAT pareigūnas Edgaras Čapkovskij pakartojo, jog reikės surašyti Administracinio nusižengimo protokolą, dėl ko reikės važiuoti į užkardą. Toks Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesys sukėlė didelę nuostabą ir dideles abejones dėl tokių pareigūnų veiksmų teisėtumo, nes J. V. buvo visiškai nesuprantama, kas pasikeitė per daugiau nei 20 min. nuo minėto incidento, kuris jau buvo visiškai išspręstas, dėl kokių priežasčių ir motyvų jam turėtų būti surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, kokios jam yra inkriminuojamos administracinio nusižengimo veikos, ką pareigūnas Edgar Čapkovskij, paaiškinti jam negalėjo ir akivaizdu, jog nenorėjo, ir nei į vieną klausimą atsakyti nesugebėjo, o tik pasakė, jog bus surašytas šaukimas atvykimui į užkardą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, su kuo J. V. sutiko. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams nurodžius vykti į pasienio užkardą administracinės bylos nagrinėjimui, vykti neatsisakė, neatsisakė priimti šaukimo atvykimui į pasienio užkardą administracinės bylos nagrinėjimui, nes šaukimas, net nebuvo surašytas ir bandomas įteikti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui Edgarui Čapkovskij, pasakius, jog jam reikia surašyti administracinio nusižengimo protokolą, dėl ko reikės važiuoti į užkardą, jis labai gražiai, paprašė, o ne pareikalavo, jog jis būtų surašytas vietoje, jam dalyvaujant. VSAT pareigūnas jam nebuvo pasakęs ir/ar išaiškinęs, jog Administracinio nusižengimo protokolas privalo būti surašomas tik pasienio užkardoje, nes vietoje tam nėra techninių galimybių surašyti protokolo, bei kad nevykimas į pasienio užkardą bus traktuojamas kaip teisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Kaip alternatyva, iš karto, be jokių paaiškinimų, buvo pasiūlytas šaukimo surašymas, atvykimui užkardą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. J. V. nurodo, kad joks šaukimas 2019 m. birželio 13 d. jam surašytas ir įteikiamas nebuvo, nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai teigia priešingai. Apie surašytą šaukimą sužinojo ir minėtą neva jam surašytą šaukimą dėl atvykimo 2019 m. birželio 14 d. 10 val. į Kabelių pasienio užkardą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmą kartą pamatė tik 2019 m. birželio 26 d., kai jo prašymu Kabelių pasienio užkardoje jam buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Ilgą laiką nesulaukęs surašyto Administracinio nusižengimo protokolo, kurį, jis pagrįstai manė, jog jam surašo būtent šis pareigūnas, kurio tarnybinio ženklo Nr. 1773, bei nesulaukus jam surašyto šaukimo (nors geranoriškai sutiko, jog jis būtų surašytas), pradėjo viską filmuoti savo mobiliuoju telefonu, apie ką iš karto informavo VSAT pareigūnus. Tik praėjus daugiau nei pusantros valandos, jis buvo informuotas, kad protokolą surašo ne pareigūnas Edgar Čapkovskij, kaip jis pagrįstai manė, o yra laukiama kol pasienio užkardoje yra pildomas Administracinio nusižengimo protokolas, kurį atveš jau surašytą į vietą. Tik praėjus daugiau nei pusantros valandos po įvykusio įvykio, sužinojo, jog protokolas, be J. V. sutikimo ir jam nedalyvaujant, yra surašomas pasienio užkardoje pareigūno, nedalyvavusio ir nemačiusio įvykio aplinkybių. Nurodo, kad jokio sutikimo dėl Administracinio nusižengimo protokolo surašymo pasienio užkardoje, jam nedalyvaujant, J. V. asmeniškai nebuvo davęs, priešingai, negu tai nurodo savo tarnybiniuose pranešimuose Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Justina Česnulytė ir Žymantas Lukšys, nurodydami „jo sutikimu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas užkardoje". Tik daugiau negu po dviejų valandų, į įvykio vietą, atvyko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Žymantas Lukšys, kurio tarnybinio ženklo Nr. 1347 ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnė Justina Česnulytė, kurios tarnybinio ženklo Nr. 1654, kurie atvežė jam surašytą Administracinio nusižengimo protokolą. Atvykusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnė Justina Česnulytė bandė išaiškinti, kad vietoje nėra techninių galimybių surašyti Administracinio nusižengimo protokolo, nes jis pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisės aktų reikalavimus turi būti surašomas tik kompiuteriu ir tik pasienio užkardoje. Pareigūnai Donatas Sadauskas ir Edgaras Čapkovskij yra pasienio užkardos jaunesnieji specialistai, kurie turėjo visus įgaliojimus surašyti Administracinio nusižengimo protokolą, jeigu tai, būtų buvę būtina. Atsižvelgdamas į jau ganėtinai ilgą laiką praleistą ant ežero kranto, iš karto, J. V. pats asmeniškai paprašė važiuoti į pasienio užkardą, jog būtų perrašytas pareigūnės surašytas paaiškinimas. Tik atvykus į Kabelių pasienio užkardą, buvo tinkamai, surašytas 2019 m. birželio 13 d. įvykio aplinkybių Paaiškinimas (Priedas Nr. 1), kurį atidžiai perskaitęs, J. V. sutiko pasirašyti (iš viso kaip 3 atskiri dokumentai, b. l. 46-51).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta.

Su šiuo nusižengimu susiję įvykiai ir veiksmai laiko atžvilgiu buvo pirmieji. Kaltės neigimas yra susijęs su aplinkybe, jog pareigūnas Edgaras Čapkovskij pasiūlė J. V. paskambinti į užkardą ir pranešti apie išplaukimą į vandenis valstybės sienos apsaugos zonoje, ką ir tinkamai, įskaitant pranešimo turinį, J. V. padarė. Norėjo patikrinti valtį, nuplaukė kelias dešimtis metrų, trumpai buvo vandenyje, grįžęs į krantą turėjo tikslą pranešti VSAT pareigūnams – jis tai būtų padaręs ir padarė. Nebuvo tyčios pažeisti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 2 dalyje, nes pranešti apie išplaukimą J. V. pamiršo dėl skubėjimo. Dėl to ar būdamas vandens telkinyje J. V. iš tikrųjų žvejojo bus pasisakyta tolesniame nutarimo tekste.

Atsakytina į klausimą ar yra ANK 536 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, t. y. ar yra įrodytas objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Dėl objekto ir subjekto egzistavimo byloje abejonių nekyla, šie du elementai laikomi įrodytais. ANK 536 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia. ANK 8 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta nepranešimo priežastis „pamiršau dėl skubėjimo“ paneigia, kad jis norėjo tiesiogine tyčia veikti prieš įstatymą, tačiau byloje esančių duomenų pakanka, kad J. V. veiksmus konstatuoti kaip netiesioginę tyčią. Vadinasi subjektyvioji pusė byloje yra įrodyta.

Dėl objektyviosios pusės – pačių veiksmų pobūdžio: Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato, kad Laivų kapitonai, išplaukdami į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis, neturėdami tikslo išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išplaukimo vietą, laiką, laive esančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, numatomą grįžimo laiką, o grįžę – apie grįžimą į uostą, prieplauką ar krantą. Asmenys, norintys patekti į Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruože, bei pasienio vandenis, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimą ir grįžimą. Byloje yra nustatyta, kad J. V. pranešė VSAT apie savo išplaukimą į pasienio vandenis, tačiau tai padarė pavėluotai, jau po išplaukimo. Kaltinimo pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį esmė yra ne pranešimo turinys, bet savalaikis nepranešimas, o šita aplinkybė yra įrodyta. Pažymėtina, kad tai, jog pareigūnas Edgaras Čapkovskij pasiūlė J. V. paskambinti į užkardą ir pranešti apie išplaukimą ką J. V. ir padarė, nešalina atsakomybės už Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolės pranešti prieš išplaukiant, neįvykdymą. Nėra tokių teisės aktų, numatančių, kad pareigūnas žodiniu pasiūlymu pakeičia įstatymo galiojimo ir vykdymo tvarką. J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė pasienio teisinį režimą reglamentuojantį teisės aktą, tai padarė pakartotinai. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 18-22), J. V. 2019-04-14 nutarimu nubaustas įspėjimu už ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kas, vadovaujantis ANK 40 straipsniu, reiškia jo 2019-06-13 veiksmų pakartotinumą. Duomenų apie 2019-04-14 nutarimo apskundimą arba panaikinimą byloje nėra.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.

Pastebėtina, kad kaltinimas dėl pareigūno reikalavimo nevykdymo yra surašytas ne dėl reikalavimo pranešti VSAT apie išplaukimą nevykdymą, o už reikalavimo vykti į užkardą nevykdymą. J. V. teigia, kad jam skambinant į užkardą tokiu veiksmu buvo įvykdyti ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimai, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nurodymai. Teismo vertinimu tokia jo pozicija yra paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo cituoja ANK 608 str. 1 d., kur nurodyta, jog Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas dėl aplinkybės, kad protokolas buvo surašytas nedalyvaujant asmeniui pasisako, kad byloje esantis protokolas yra surašytas pasienio užkardoje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o galimas pažeidimas, kad buvo bandoma surašyti protokolą, nedalyvaujant asmeniui, kuris net nėra kaip bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju bylos išsprendimui reikšmės neturi.

J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei atitinka šios normos sudėtį, kadangi jis 2019-06-13 nevykdė VSAT pareigūno Edgaro Čapkovskij (statutinio valstybės tarnautojo) teisėto reikalavimo, jog reikės važiuoti į pasienio užkardą tikslu surašyti Administracinio nusižengimo protokolą. Šio reikalavimo, susidedančio iš žodinio paliepimo, teisėtumas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kur numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, turi teisę sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, muitų, pasienio teisinį režimą, neteisėtai esančius ar gyvenančius šalyje užsieniečius, administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti nusižengimo padarymo vietoje. Byloje yra nustatyta, kad nusižengimo padarymo vietoje nebuvo techninių galimybių surašyti protokolo, todėl nurodymas vykti į užkardą J. V. buvo privalomas ir jis tam turėjo paklusti, nepaisant to, kad tariamai nežinojo ar nenorėjo žinoti papildomos jį dominančios informacijos. Aplinkybė, kad pats reikalavimas vykti į užkardą buvo duotas, neduodant jokios alternatyvaus pasirinkimo galimybės nevykti į užkardą, kuri buvo kaip tolimesnio derėjimosi ir situacijos sprendimo paieškos rezultatas, yra įrodyta byloje esančiu vaizdo įrašu.

Kitų aplinkybių teisinis įvertinimas.

Dėl tarnybinių pažymėjimų pateikimo, dėl to, kad pareigūnai tarnybinius pažymėjimus turėjo, tačiau tyčia jų nerodė, o ginamasis norėjo įsitikinti jų tapatybe, tokiu būdu provokavo ginamojo elgesį teismas pasisako, kad Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Pagal šią teisės normą, pareigūnui pakanka pateikti tarnybinį ženklą, kuris atstoja tarnybinį pažymėjimą – to neneigė ir gynėja, pripažindama, kad įstatymas numato, jog gali būti parodomas arba tarnybinis pažymėjimas, arba tarnybinis ženklas. Vis dėlto, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo J. V. primygtinai siekė, kad būtų parodytas tarnybinis pažymėjimas, nors jam ir buvo aišku, jis byloje tai pripažinęs, kad atvyko tikri pareigūnai, ne jais apsimetantys asmenys, tokiu būdu eskaluodamas konfliktinę situaciją.

Dėl to, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra visiškai identiškai surašyti, teismas pasisako, kad šie rašytiniai dokumentai neprieštarauja likusiai bylos medžiagai, jų panašumas nepažeidžia jokių teisės aktų, o tai, kad tekstai sutampa paaiškinama tuo, kad pareigūnai dalyvavo tame pačiame įvykyje.

Dėl to, kad dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės yra iškraipytos, neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių (konkrečiai minima aplinkybė apie žvejojimą), teismas pasisako, kad pakanka įrodyti vien aplinkybę, kad asmuo buvo išplaukęs į pasienio vandenis, o kokiu tikslu jis tai darė nusižengimo teisinei kvalifikacijai reikšmės neturi, todėl jeigu ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta neteisinga aplinkybė apie žvejojimą, tai jokios konkrečios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Taip pat nėra pagrindo daryti apibendrinančios išvados, kad viena netiksliai ar neteisingai nurodyta aplinkybė reiškia, kad tokios yra ir visos kitos nustatytos aplinkybės.

Dėl to, kad J. V. mano, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmai yra susiję su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų priešišku nusistatymu jo atžvilgiu, kad konfliktas buvo inspiruotas ankstesnių konfliktų, teismas pasisako, kad jau pačioje bendravimo pradžioje J. V. pareigūnams nedavė į rankas dokumento, uždenginėjo duomenis, dėl ko asmens tapatybė buvo nustatyta per ilgesnį negu įprastai laiką. Teismas pažymi, kad net jeigu ir pareigūnai neprisistatė, tai nepanaikino pareigos atskleisti savo tapatybę. Pastebėtina, kad J. V. ir pagal ankstesnių įvykių braižą pirmiausiai atsižvelgia į savo teises, tačiau nežino arba nenori vykdyti savo pareigų. Teismas sutinka su institucijos atstovo vertinimu, kad pareigūnai parodė neeilinę kantrybę ir nelaiko, kad 2019-06-13 konfliktas buvo inspiruotas pareigūnų. Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 2019-06-13 pareigūnai pastebėjo asmenį vandens telkinyje, per kurį eina valstybės siena, nors nebuvo užsiregistravusių asmenų, pareigūnai nuvyko prie vandens telkinio patikrinti asmens, nežinodami koks tai konkrečiai žmogus, o ne pradėti konflikto, kaip tai įsivaizduoja J. V..

J. V. padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti byloje surinktais bei ištirtais įrodymais: 2019-06-13 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 37307-ANR_P-525-2019; VSAT pareigūnų tarnybiniais pranešimais; liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, Administracinių nusižengimų registro išrašu ir kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

Dėl sankcijų.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 536 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675, 676 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir 536 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam šias administracines nuobaudas:

už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo nevykdymą) 90,00 EUR (devyniasdešimties eurų) baudą;

už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (už pakartotinį Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pažeidimą) 90,00 EUR (devyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, J. V. skirti galutinę nuobaudą 90,00 EUR (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19102387503).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas (duomenys neskelbtini) 72900 AB „Citadele“ bankas (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini) 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.