Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Igno Totilo,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. S. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams 2024 m. gegužės 21 d. perduota baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį, P. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 4 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį ir M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dvejiems mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 16 d., pripažinęs, kad būdamas laisvėje, jis toliau darytų naujus nusikaltimus, galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti neleistiną poveikį kitiems bendrininkams – P. P. ir M. Š. (su pastaruoju iki suėmimo gyveno tame pačiame bute), nukentėjusiems asmenims, liudytojams (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktai, 3 dalies 1 punktas). Taip pat vertindamas A. S. piktybinį polinkį į nusikaltimus (jis teistas už vagystes, plėšimus, sukčiavimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), jo baustumus už vagystes administracine tvarka, suėmimo terminą jam pratęsė ilgiau nei siūlė prokuroras.

3. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas E. K. prašė skundą patenkinti, skirti švelnesnę kardomąją priemonę, o prokuroras A. M. prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

4. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su kaltinamojo A. S. skundo, skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties argumentais, LITEKO esančiais ir teismui pateiktais šios baudžiamosios bylos dokumentais, proceso dalyvių paaiškinimais teismo posėdžio metu sprendžia, kad skundžiama nutartimi kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dvejiems mėnesiams pratęstas visiškai pagrįstai, esant skundžiamoje nutartyje nurodytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose, 3 dalies 1 punkto pagrindams taikyti šią kardomąją priemonę. Kartu kolegija pripažįsta, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje byloje kaltinamajam negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių nuostatų reikalavimų nepažeidė ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (taip pat ir tęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Nors šioje byloje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies, byloje yra duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog prokuroras turėjo pagrindą pateikti jam kaltinimus dėl jame nurodytų veikų. Šie duomenys – tai nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, įvairūs rašytiniai bylos dokumentai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kitų tyrimo veiksmų protokolai.

6. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 -3 punktuose numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

7. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visumą įvertino. Visų pirma, baudžiamojoje byloje A. S. kaltinimas pareikštas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant automobilį 2023-12-21, kai padarius eismo įvykį buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo (21 nusikalstamos veikos epizodas) laikotarpiu nuo 2023-11-18 iki 2024-01-16. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai įvertino ir ankstesnius kaltinamojo A. S. teistumus, atsižvelgė į tai, kad jis nepaisant ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų arešto ir laisvės atėmimo bausmių, galimai daro naujas nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos nagrinėjamos kituose Lietuvos teismuose, yra atliekami ikiteisminiai tyrimai), už kurias galimos laisvės atėmimo bausmės.

8. Nors kaltinamasis teigia, kad jis turi registruotą gyvenamąją vietą pas mamą, kuri sunkiai serga, reikalinga pagalba, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis iki suėmimo gyveno tame pačiame bute kartu su M. Š., su kuriuo galimai vykdė nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo abejoti, kad galbūt kaltinamasis palaiko ryšį su savo motina, tačiau kaip matyti, jis pagalbos savo motinai neteikė, nes gyveno su M. Š.. Skunde minimas jo noras įsidarbinti, užsidirbti pinigų, tačiau kaip matyti, iki tol kaltinamas nedirbo, darė naujas nusikalstamas veikas ir taip prasimanė lėšų pragyvenimui. Pabrėžtina, jog įstatymas nereikalauja, kad egzistuotų konkretūs duomenys apie kaltininko ketinimus bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo (ir įprastai tokių duomenų pasitaiko labai retai) – pakanka pagrįstai manyti, jog egzistuoja tokia rizika. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus apie jam pareikšto kaltinimo apimtį, jo asmenybę, kolegija pripažįsta, jog šis suėmimo skyrimo pagrindas jam nustatytas visiškai pagrįstai.

9. Tai, kad kaltinamasis A. S. atvyko pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, niekaip nereiškia, jog jis taip nepasislėps nuo teismo, kai jam gresia pakankamai griežta jau paskirta laisvės atėmimo bausmė.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, gali būti skiriamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie kaltinamojo teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11. Iš kaltinamajam A. S. pareikšto kaltinimo matyti, jog dalis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patenka tarp BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. S. praeityje yra ne vieną kartą teistas (pagal duomenis byloje – jis teistas 19 kartų). Šioje baudžiamojoje byloje, kaip jau minėta, kaltinimas jam pateiktas taip pat dėl daugybės jo galimai padarytų nusikaltimų, kurių dauguma yra savanaudiški, jais buvo siekiama neteisėtai įgyti svetimą turtą. Čia vėl gi būtina pastebėti, kad net jo įkalinimas kalėjime jo nesustabdė nuo galimai naujų nusikaltimų darymo. Šios aplinkybės leidžia visiškai pagrįstai teigti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti ir toliau naujas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. S. piktybinį polinkį į nusikaltimus (jis teistas už vagystes, plėšimus, sukčiavimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), jo baustumus už vagystes administracine tvarka. Visos šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį nusikalsti bei nesilaikyti teisės normų reikalavimų ir pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog kaltinamais ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Kaip jau minėta, kaltinamasis nusikalstamas veikas darė bendrininkų grupėje, savo kaltę iš dalies pripažįsta, gyveno kartu su kitu kaltinamuoju M. Š., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis gali daryti neleistiną poveikį tiek kitiems bendrininkams – P. P. ir M. Š., tiek nukentėjusiems asmenims, liudytojams (BPK 122 str. 3 d. 1 p.).

13. Kaltinamasis skunde prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas aplinkybes yra tvirtai įsitikinusi, jog tik pati griežčiausia kardomoji priemonė gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Nagrinėjamu atveju siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį ir netrukdomai ištirti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas atitinka viešąjį interesą. Todėl, šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, o paskirta kardomąja priemone kaltinamojo A. S. teisės bus suvaržytos proporcingai jo asmenybei.

14. Nors kaltinamasis nurodo, jog nori atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal nuosprendį, tačiau Liteko duomenų informacinės sistemos matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes yra jo apskųstas. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad kaltinamasis yra pasirengęs atlikti jam paskirtą bausmę.

15. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiama nutartis yra teisėta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. S. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 1 dalies 1- 3 punktuose, 3 dalies 1 punkte. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl naikinti kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę ir keisti ją į kitas švelnesnes kardomąsias priemones skunde nurodytais argumentais kolegija pagrindų nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121 – 122, 127, 130 str. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.