Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-519/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
AN2-114-519/2018
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00143-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
J. B.
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-519/2018Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00143-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.8.; 16.9.10.; 16.9.16.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato Žydrūno Rupšio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalį 1 300 Eur bauda su transporto priemonės – motociklo „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, konfiskavimu; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį 90 Eur bauda; pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda; pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį – 375 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė nuobauda 1 450 Eur bauda su transporto priemonės – motociklo „Honda NX 650“, be valstybinių numerių, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. 3.00 val. V. D. gatvėje, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas be šalmo ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo motociklą „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, stabdant policijos pareigūnams nestojo ir padidinęs važiavimo greitį spruko nuo policijos pareigūnų. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 7, 14, 204, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. B. atstovas advokatas Ž. Rupšys prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinę teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde advokatas nurodo, kad tam, jog administracinio teisės pažeidimo byla būtų tinkamai ištirta ir išspręsta, yra numatytos tokios pagrindinės įrodinėtinos aplinkybės: 1) administracinio teisės pažeidimo įvykis, vieta, laikas, būdas, priemonės; 2) asmens, padariusio veiką kaltumo įrodymai. Administracinio proceso teorijoje yra laikomasi pozicijos, kad labai svarbų nustatyti veikos padarymo vieta, laika, būdą, nes nuo to priklauso, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, veikos juridinė kvalifikacija. Nustatant veikos padarymo subjektą būtina išsiaiškinti, ar asmuo yra kaltas dėl tos veikos padarymo, kokia jo kaltės forma, ar yra įrodymų kaltei pagrįsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

2.2. Pasak J. B. atstovo, apylinkės teismas nesivadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpcija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę grindė abejonėmis ir prielaidomis bei akivaizdžiais prieštaravimais, kurie turėjo būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teigia, kad teismas nepagrįstai R. V. ir kitų policijos pareigūnų parodymus laikė nuosekliais ir be pagrindo ignoravo bei nesivadovavo liudytojų K. K., M. J., E. M. ir V. K. parodymais, darydamas prielaidą, kad šie asmenys patvirtino vienintelę aplinkybę – kad tą vakarą visi kartu buvo su J. B. jo namuose ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti, ką būtent J. B. veikė 3 val. nakties. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino to, kad J. B., nuėjęs miegoti 1 val. nakties, negalėjo 3 val. nakties atsikelti negirdint V. K., nusileisti į namo apačią, kur buvo E. M., K. K. ir M. J., išeiti į lauką ir užvesti motociklą pastariesiems to nepastebint ir negirdint. Teigia, kad teismas skundžiamame nutarime aprašė ne visus duotus liudytojų parodymus, akcentavo vien J. B. kaltinančius policijos pareigūnų teikiamus duomenis. Anot advokato, netirdamas keliamos versijos ir versiją patvirtinančių duomenų, kad J. B. nevairavo, nes motociklas nevažiuojantis, kad, net ir nustačius, jog motociklas yra važiuojantis, be J. B. motociklą galėjo vairuoti ir kitas su J. B. buvęs asmuo, teismas pažeidė pagrindinį įrodinėjimo principą – įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, neišnagrinėjo reikšmingų faktų, neištyrė iškeltų galimų versijų. Taip pat pažymi, kad teismas nepatikrino administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių, nes protokole nurodyta, kad jis surašytas 3 val., o liudytojas R. V. teigė, jog protokolą pildė vietoje, t. y. 6 val. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnai nenustatė pažeidėjo tuoj pat po įvykio, o pėdsakais sekė praėjus 3 valandoms nuo stabdymo. Nurodo, kad policijos pareigūno R. V. ir kitų policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, liudytojai skirtingai aiškina motociklo tikrinimo aplinkybes – R. V. aiškinant, kad motociklą jie tikrino trise, R. R. nurodo, kad variklį tikrino vienas R. V.. R. V. teisme ir tarnybiniame pranešime aiškinant, kad J. B. atpažino iš veido, R. R. tvirtina, jog R. V. atpažino J. B. iš išsikirptų plaukų. Šie esminiai neatitikimai leidžia teigti, jog vienintelis R. V. teigė atpažinęs J. B. iš šukuosenos, tikrinęs motociklo variklį. Taigi teismo išvada, jog teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, atitinka pirminius paaiškinimus, užfiksuotus 2017 m. rugpjūčio 3 d. R. V. tarnybiniame pranešime, kad teismas neturi pagrindo jais abejoti, be to, policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, turėtų būti vertinama kritiškai. Teigia, kad teismas, suteikdamas prioritetinę reikšmę liudytojo R. V. parodymams, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, neįvertinto surinktų įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo, galimų jų prieštaravimų, logiškumo, įrodymų šaltinių patikimumo.

2.3. J. B. atstovas atkreipia dėmesį, kad teismas, pažymėdamas, jog J. B. atstovo nurodomi galimi pareigūnų padaryti pažeidimai, susiję su netinkamų pareigų atlikimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, neatsižvelgė į tai, kad šie pažeidimai yra reikšmingi administracinio nusižengimo protokolo surašymui, be to, teismas besąlygiškai rėmėsi R. V. tarnybiniame pranešime nurodytomis akivaizdžiai neteisingomis ir nepagristomis išvadomis. Nurodo, kad policijos pareigūnai pažeidė Policijos veiklos instrukcijos 9.3., 30., 47. punktų reikalavimus – jie fotografavo savo asmeniniu telefonu (nebuvo aprūpinti vaizdo fiksavimo priemonėmis), nebepersekiojo nuvažiuojančio motociklo ir nuvyko pagal kitą iškvietimą, vietoje neapklausė liudytojų, nenustatė jų pavardžių. Apžiūros vieta nefiksuota vietos apžiūros protokolu, kaip tai numatyta ANK 594 straipsnyje, administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas 3 val., nusižengimo padarymo metu, o galimai klastojant laiką surašytas tik 6 val. Pažymi, kad bylą išnagrinėjęs teismas visiškai nepasisakė dėl to, jog net ir po Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimtos nutarties Institucija nepašalino esminių tyrimo trūkumų, neleidžiančių tęsti administracinės teisenos, ir priėmė priešingą procesinį sprendimą jo neargumentuodamas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į J. B. atstovo advokato Ž. Rupšio apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1-1008/2018, palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato Ž. Rupšio apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu J. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį.

5.1. ANK 415 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą, ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o ANK 432 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė ir tam, kas pažeidė naudojimosi motociklininko šalmais tvarką.

5.2. Iš skundo turinio matyti, kad J. B. atstovas advokatas Ž. Rupšys nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad J. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

5.3. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl J. B. kaltės padarius ANK 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, apklausė liudytojus, visus įrodymus įvertino jų visumoje, skundžiamame nutarime išdėstė ir aptarė visus įrodymus, o ne J. B. kaltę grindė abejonėmis ir prielaidomis, kaip skunde teigia pastarojo atstovas. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų įrodymų, kurie būtų neištirti ar neaptarti skundžiamame nutarime, todėl išsamiai analizuoti tų pačių įrodymų turinį šioje nutartyje nėra būtinybės. Apylinkės teismas skundžiamą sprendimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, o ne vien rėmėsi liudytojo R. V. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė J. B. ir jo atstovą netenkinantį sprendimą nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

5.5. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas.

5.6. Iš liudytojo policijos pareigūno R. V. parodymų matyti, kad jis, stabdydamas motociklą vairavusį J. B., kuris buvo be šalmo, aiškiai matė pastarojo veidą, nes švietė į jį žibintuvėliu, be to, J. B. pro jį tuo metu pravažiavo gana lėtai ir tik po to padidinęs greitį ėmė bėgti. Kaip išskirtinį požymį R. V. įsidėmėjo J. B. plaukus – nurodė matęs „šone išraižytą šukuoseną“. R. V. taip pat nurodė aiškiai matęs ir įsidėmėjęs J. B. vairuotą motociklą, kuris buvo mėlynos ir baltos spalvos, be priekinio žibinto. Paaiškino, kad prašvitus, apie 5 val., jis kartu su kolegomis R. R. ir V. N. motociklo provėžomis nusekė iki namo, prie kurio rado pastatytą būtent tą patį motociklą, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o šiam asmeniui išėjus į lauką, jis pastarąjį atpažino pagal veido bruožus, jam nekilo jokių abejonių, kad tai būtent tas pats asmuo, kuris stabdomas nestojo, nuo jų pabėgo. Namo kieme stovėjęs motociklas buvo apkibęs šviežiais, dar nenuvytusiais augalais – dobilais, augusiais pievoje, per kurią J. B. važiavo bėgdamas nuo policijos pareigūnų. Motociklo variklis buvo dar šiltas, tai, kad variklis šiltas, patikrinęs nustatė ne tik jis, bet ir jo kolegos R. R. bei V. N.. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 5–6), jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b. l. 10–27), liudytojų R. R., V. N. parodymai, todėl abejoti liudytojo R. V. parodymų teisingumu, taip pat sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad R. V. ir kitų policijos pareigūnų parodymai prieštaringi, nėra pagrindo. Neteisus apeliantas teigdamas, kad liudytojas R. R. nurodė, jog motociklo variklį tikrino tik vienas R. V. – visi kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai, t. y. ir R. V., ir R. R., ir V. N., analogiškai nurodė, kad motociklo variklį jie patikrino visi trys ir visi patvirtino, kad motociklo variklis buvo dar šiltas. Tiek iš R. V. tarnybinio pranešimo, tiek iš jo parodymų matyti, kad jis nurodė J. B. atpažinęs ir iš veido, ir iš šukuosenos, taigi taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kad R. V. nurodė, jog J. B. atpažino tik iš veido. Įvertinus visų policijos pareigūnų parodymus visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, netikėti šiais parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo. Juo labiau, kad visi liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, anksčiau pažįstami su J. B. jie nebuvo, jokių duomenų, kad policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, J. B. atstovo skundo argumentas, kad be J. B. motociklą galėjo vairuoti ir kitas su J. B. buvęs asmuo, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas iš kartu tą vakarą su J. B. buvusių asmenų, t. y. K. K., M. J., E. M., V. K. nenurodė, kad jie būtų vairavę motociklą, be to, kaip minėta pirmiau, liudytojas R. V. konkrečiai nurodė, kad motociklą neabejotinai vairavo J. B. ir pažymėjo, jog pastarasis sakė, kad motociklo užvedimo raktelį turi tik jis, joks asmuo motociklu važiuoti negalėjo. Skundo teiginys, kad J. B., nuėjęs miegoti 1 val. nakties, negalėjo 3 val. nakties atsikelti negirdint V. K., nusileisti į namo apačią, kur buvo E. M., K. K. ir M. J., išeiti į lauką ir užvesti motociklą pastariesiems to nepastebint ir negirdint, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat negali būti vertinamas kitaip, kaip tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jie yra J. B. draugai, taigi yra suinteresuoti padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės.

5.7. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis surašytas 2017 m. rugsėjo 7 d. 11.58 val., todėl visiškai nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, kad protokole nurodyta, jog jis surašytas 3 val. Be to, skunde prieštaringai teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas 3 val., nusižengimo padarymo metu, o galimai klastojant laiką protokolas surašytas tik 6 val. Atsakant į skundo argumentus, kad policijos pareigūnai nenustatė pažeidėjo tuoj pat po įvykio, o pėdsakais sekė praėjus 3 valandoms nuo stabdymo, administracinio nusižengimo protokolas taip pat nebuvo surašytas 3 val., t. y. nusižengimo padarymo metu, atkreipiamas dėmesys, kad visi kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai analogiškai nurodė, jog pažeidėjui pabėgus jie gavo nurodymą vykti į kitą įvykį, todėl į tą vietą, kur nebeturėjo galimybės vytis pažeidėjo ir pastarasis pabėgo, grįžo prašvitus, apie 5 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 608 straipsnio 1 dalis), o ne nusižengimo užfiksavimo momentu.

5.8. Nors, kaip nurodyta J. B. atstovo skunde, policijos pareigūnai nebuvo aprūpinti vaizdo fiksavimo priemonėmis – fotografavo savo asmeniniu telefonu, nebepersekiojo nuvažiuojančio motociklo ir nuvyko pagal kitą iškvietimą, vietoje neapklausė liudytojų, nenustatė jų pavardžių, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, sukliudžiusiais tinkamai ištirti ir išnagrinėti bylą bei priimti joje teisingą sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, kad fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes patvirtina nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių visiškai sutampantys liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kuriais, kaip pirmiau minėta, netikėti nėra jokio pagrindo, o kartu su J. B. buvę asmenys, t. y. K. K., M. J., E. M. ir V. K., buvo nustatyti ir apklausti apylinkės teisme vykusiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vieta yra apžiūrėta ir įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas laikantis ANK 594 straipsnio reikalavimų, skundo argumentas, kad apžiūros vieta nefiksuota vietos apžiūros protokolu, kaip tai numatyta ANK 594 straipsnyje, atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad po Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties priėmimo administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija nepašalino esminių tyrimo trūkumų, neleidžiančių tęsti administracinės teisenos. Byloje, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių J. B. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

6. Iš bylos taip pat matyti, kad administracinė nuobauda J. B. paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta. Be to, J. B. paskirta nuobauda apeliaciniame skunde neginčijama.

7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. B. atstovo advokato Žydrūno Rupšio apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gražvydas Poškus