- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-56-581/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. C. atstovo advokato Ž. K. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties, kuria atmestas jo skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015-12-17 baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ) C. S. ir A. M. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 39 MGL dydžio baudomis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu ir C. S. bei A. M. skyrė galutines 26 MGL dydžio baudas. Į šias bausmes įskaitė laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, suėmime bei konstatavo, kad paskirtos bausmės yra atliktos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį BMW 530, su Austrijos Respublikos valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) , konfiskavo.
Zarasų rajono apylinkės teisme 2015-12-18 buvo gautas A. C. atstovo advokato prašymas byloje apklausti A. C..
Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi A. C. atstovo advokato prašymas dėl A. C. apklausos buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog, priimant baudžiamąjį įsakymą, buvo įsiteisėję prokurorų 2015-09-29 ir 2015-10-30 nutarimai, kuriais buvo išnagrinėti A. M. ir A. C. prašymai dėl transporto priemonės BMW 530 grąžinimo. Priimant baudžiamąjį įsakymą, teismas konstatavo, kad automobilis BMW yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu, jį konfiskavo, o be to, esant priimtas teismo baudžiamajam įsakymui, asmenų apklausa nėra galima, nes byla yra išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas.
Šalies argumentai
Skundu A. C. atstovo advokatas prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Skunde nurodoma, jog 2015-10-11 A. C. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorą su prašymu ikiteisminio tyrimo byloje dėl jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW 530D (duomenys neskelbtini) grąžinimo. 2015-10-30 nutarimu prašymas buvo atmestas ir pagrindinis motyvas – įtariamojo A. M. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2015-12-11 A. C., neskųsdama 2015-10-30 nutarimo, kreipėsi į prokurorę, prašydama apklausti A. C. ikiteisminio tyrimo byloje, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp įtariamojo A. M. ir A. C.. Tai, kad byla jau buvo perduota Zarasų rajono apylinkės teismui ir tai, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2015-12-17 išnagrinėjo bylą, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, kuriuo konfiskavo jai priklausančią transporto priemonę, A. C. tapo žinoma tik 2015-12-28, įteikus skundžiamą nutartį. Teismas, atmesdamas prašymą ją apklausti, motyvavo tuo, kad pastaroji nesinaudojo jai suteikta teise ir neskundė 2015-10-30 nutarimo, kuriuo ji prašė grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį ir padarė išvadą, kad ji sutiko su jos atžvilgiu priimtu nutarimu. Teigia, jog 2015-12-11 prašymas patvirtina, tai, kad ji nesutinka su jos atžvilgiu priimtu 2015-10-30 nutarimu. A. C. statusas iš esmės nėra aiškiai apibrėžtas, todėl ji nebuvo informuota apie ikiteisminio tyrimo eigą ir jai nebuvo žinoma, kad 2015-12-11 prašymo teikimo metu, ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui.
Nurodo, kad teismas, priimdamas 2015-12-17 baudžiamąjį įsakymą, konstatavo, kad automobilis BMW 530 yra nusikaltimo padarymo priemonė ir, priimdamas sprendimą konfiskuoti A. C. priklausantį turtą, iš esmės vadovavosi tik įtariamojo A. M. parodymais, bet nesiėmė priemonių nustatyti reikšmingas aplinkybes ir ji nebuvo apklausta suteikiant galimybę išdėstyti savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teismui pateikti bylos duomenys nurodo, kad skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties pateikęs A. C. atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu neapklausti A. C., iš esmės kelia priimto teismo baudžiamojo įsakymo teisėtumo klausimą.
BPK 422 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo teises, surašius teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir įgyja įsiteisėjusio teismo nuosprendžio galią (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis), toks teismo baudžiamasis įsakymas yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, jog baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. ir Ch. S. atžvilgiu išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, t. y. dėl A. M. ir Ch. S. padarytų nusikalstamų veikų, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismo dokumentų įteikimo pažymos, esančios byloje (b. l. 106-107, 2 tomas) rodo, jog Ch. S. teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas 2016-01-04, o A. M. – 2016-01-07. Su teismo baudžiamuoju įsakymu šie asmenys sutiko ir duomenų apie prašymus surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra gauta.
Nė vienas BPK XXXI skyriaus I skirsnio straipsnis nenumato teismo baudžiamojo įsakymo apskundimo galimybės nei apeliacine, nei kasacine tvarka ne tik kaltinamajam, bet ir jokiam kitam buvusiam ikiteisminio tyrimo proceso dalyviui (BPK 422 straipsnis).
Skunde teigiama, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo imtasi priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir A. C. nebuvo apklausta dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio. Kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminio tyrimo metu A. C. per atstovą advokatą 2015-10-11 šioje byloje teikė prašymą dėl automobilio grąžinimo ir automobilio registracijos dokumentus (b. l. 91-102, 1 tomas), dėl jos prašymo prokuroras priėmė 2015-10-30 nutarimą (b. l. 103-104, 1 tomas), kurio A. C. įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Prašymą grąžinti žmonos A. C. vardu registruotą automobilį teikė ir A. M. (b. l. 88, 1 tomas). A. M. prašymas taip pat buvo atmestas (b. l. 89-90, 1 tomas). Taigi, šie duomenys rodo, kad teismui, priimant baudžiamąjį įsakymą, buvo žinomos visos aplinkybės, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti A. C. atstovo prašymą ją apklausti pasibaigusiame procese nėra teisinio pagrindo.
Aukštesnysis teismas pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad skundžiamą Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutartį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti A. C. atstovo advokato Ž. K. skundą ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.