Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-04-14 iki 2018-04-15.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančią sumą – 1510 Eur.

Priteista iš A. L. 73,20 Eur Telšių AVPK.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas A. L. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), nuo (duomenys neskelbtini) dirbą sezoninį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 86-88), nusikalto anksčiau būdamas teistas trylika kartų, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (b. l. 57-70). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įvertino ir tai, kad A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Nors BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Iš bylos matyti, kad A. L. teistas 13 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 3 mėnesiams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirti terminuoti laisvės atėmimai, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias A. L. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus A. L. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti baudą ar areštą, nes paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta. A. L. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. L. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimas, ir, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

6. Pagrindo švelninti A. L. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, moka mokesčius, gali būdamas laisvėje atlyginti nukentėjusiesiems bei teismo priteistas proceso išlaidas.

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam galutinė sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Įvertinus tai, kad A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas net trylika kartų, nebaustas administracine tvarka, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, taip pat, anksčiau jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas ir A. L. buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio.