Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 321,48 EUR žalą nukentėjusiajai A. S. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis per laisvės apribojimo bausmės terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-06-06 16.00 val. iki 2016-06-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, P. A. paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams 3 dienoms, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 321,48 EUR žalą nukentėjusiajai A. S. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis per laisvės apribojimo bausmės terminą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpiai, įskaityti pagal šį nuosprendį bei pagal 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį atlikta bausmė.

Iš P. A. priteista 321,48 EUR turtinės žalos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. naudai.

P. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-10-08 laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.00 val. būdamas kazino „Nesse“, Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausančią juodos spalvos moterišką rankinę, 160 Lt vertės, su joje buvusia pinigine, 40 Lt vertės, vyriškais kvepalais „Cene Clen“, 80 Lt vertės, A. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, neturinčia materialinės vertės, A. S. vardu išduota „Nordea“ kreditine banko kortele, neturinčia materialinės vertės, A. S. vardu išduota „Snoro“ banko kortele, neturinčia materialinės vertės, „Iki premija“ kortele, neturinčia materialinės vertės, odine kosmetine, 40 Lt, su joje buvusia pudra „Chanel“, 80 Lt, lūpdažiu, 27 Lt vertės, kompaktine pudra, 28 Lt vertės, lūpų pieštuku, 10 Lt vertės, akių pieštuku, 10 Lt vertės, akių šešėliais, 25 Lt vertės, 500 litų, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. S. priklausantį 1000 Lt (290 Eur) vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad jis ėjo į kazino, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau to negalėjo būti, kadangi pastarasis negalėjo numatyti, kad bus tokia situacija, kad rankinė bus palikta be priežiūros. Teigia į kazino ėjo neturėdamas tokio tikslo. Nurodo ir kaltę pripažinęs tik toje dalyje ir dėl tų aplinkybių, kurios priklausė nuo jo valios.

Apeliantas skunde teigia ir tai, kad iš Lietuvos išvyko dėl labai blogų gyvenimo sąlygų, ilgesnį laiką teko badauti, negauti pašalpos, nebuvo iš ko gyventi, jautė psichologinį spaudimą dėl skolų, todėl apie pranešimą dėl išvykimo nebuvo kalbos. Pasak apelianto šios svarbios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos, be to ir advokatė ne viską paaiškino, todėl apeliantas nežinojo apie taikaus sprendimo kelią. Taip pat teigia, kad tiek šalies, tiek užsienio policijos darbuotojai galėjo surasti jį oficialiai dirbantį Anglijoje ir taip jis būtų galėjęs dalyvauti pirmuosiuose posėdžiuose ir taip neįgyti teistumo. Apeliantas mano, kad tam tikri asmenys nepakankamai gerai atliko savo darbą.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nesiaiškino pasisavintų daiktų vertės. Daugelio daiktų vertės, apeliantas nurodo, nežinantis, pavyzdžiui, ar rankinė odinė, ar ne, ar kiti daiktai originalūs, ar pirkti vos už kelis eurus. O, pasak apelianto, pagal tuo metu galiojusį įstatymą, nuo nustatytos daiktų vertės priklausė baudžiamosios bylos kėlimas.

Apeliantas taip pat teigia tą pačią dieną atlyginęs dalį nustatytos žalos nukentėjusiajai, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pastarasis nukentėjusiajai žalos neatlygino. Nurodo ir tai, kad jo motina teigė, kad jos parodymai nėra tiksliai aprašyti, todėl jais remtis negalima, o pakartotinai apklausta ji nebuvo.

Skunde nurodo ir tai, kad jo padaryta veika nebuvo tyčinė, greičiau spontaninė, nesukelianti jokiems asmenims sveikatos pavojaus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodė, kad jai atlyginta tik 200 eurų turtinės žalos.

Nuteistojo P. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos nuosprendis, kurį skundžia nuteistasis P. A. , dėl jo veiksmų kaltumo, teisinės kvalifikacijos yra pagrįstas ir teisėtas.

Vienok , kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, mano, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas į kazino ėjo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. A. paaiškino, kad užėjo į kazino su draugais, ten lošė už pinigus, kuriuos turėjo su savimi. Pamatė moterį, kuri išėjo parūkyti ir paliko rankinę ant kėdės. Jis tuo metu priėjo ir paėmė rankinę. Apeliantas pripažino, kad pasielgė kvailai (b.l. 20-21, 24, 137).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes , teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino , jog apeliantas į nusikalstamos veikos vietą pateko su išankstiniu tikslu pagrobti svetimą turtą , todėl ši aplinkybė šalintina iš nuteistajam P. A. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustato, kad nuteistasis P. A. padarė tokią nusikalstamą veiką:

2011-10-08 laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.00 val. būdamas kazino „Nesse“, Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausančią juodos spalvos moterišką rankinę, 160 Lt vertės, su joje buvusia pinigine, 40 Lt vertės, vyriškais kvepalais „Cene Clen“, 80 Lt vertės, A. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, neturinčia materialinės vertės, A. S. vardu išduota „Nordea“ kreditine banko kortele, neturinčia materialinės vertės, A. S. vardu išduota „Snoro“ banko kortele, neturinčia materialinės vertės, „Iki premija“ kortele, neturinčia materialinės vertės, odine kosmetine, 40 Lt, su joje buvusia pudra „Chanel“, 80 Lt, lūpdažiu, 27 Lt vertės, kompaktine pudra, 28 Lt vertės, lūpų pieštuku, 10 Lt vertės, akių pieštuku, 10 Lt vertės, akių šešėliais, 25 Lt vertės, 500 litų, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. S. priklausantį 1000 Lt (290 Eur) vertės turtą.

Nurodytos aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikacijai įtakos neturi, tokia apelianto veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Nustačius tokias aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nuosprendis dėl P. A. keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį nepagrįstas, kadangi kitos bylos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nustatymu ištirtos ir įvertintos tinkamai, o ir pats nuteistasis neginčija svetimo turto pagrobimo fakto.

Prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, apeliantas skunde nurodo abejojantis iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų verte, teigia, kad teismas to nesiaiškino. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje turto vertė nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ir skiriama prekinė ekspertizė.

Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė nustatyta atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. S. parodymus. Iš nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos kiekvieno pagrobto daikto vertės matyti, kad ji nurodė realias savo daiktų vertes, o ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nepareiškė prieštaravimų dėl nustatyto pagrobto turto vertės. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi verte, kurią nurodė pati nukentėjusioji, skundą nagrinėjantis teismas pritaria šiam sprendimui.

Apeliantas skunde teigia atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajai, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir nuosprendyje to nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad visi prašymai ir įrodymai pateikiami iki įrodymų išnagrinėjimo teisme pabaigos. Iš byloje esančio 2016-07-12 susitarimo matyti, kad nukentėjusioji A. S. gavo dalį (200 eurų) žalos atlyginimo iš P. A., tačiau šis susitarimas teismui pateiktas nuosprendžio paskelbimo dieną, t.y. kuomet nebegalimas joks duomenų bei prašymų vertinimas. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina apelianto ryžtą atlyginti nukentėjusiajai žalą, jo atlyginta turtinės žalos dalis yra daugiau negu pusė priteistos atlyginti turtinės žalos dydžio, todėl apeliacinė instancija šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl tokios aplinkybės pripažinimo skundžiamas teismo nuosprendis keistinas , pažymint, kad apylinkės teismas neturėjo galimybės šios aplinkybės įvertinti, nes pagal byloje esančius dokumentus, matyti, kad apeliantas nukentėjusiajai atlygino dalį žalos nuosprendžio paskelbimo dieną, kai teismas, priimdamas nuosprendį , tokios aplinkybės nežinojo ir negalėjo įvertinti. Kolegija, pripažinusi kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirtosios bausmės nešvelnina, nes paskirtoji bausmė savo rūšimi ir trukme yra pakankamai švelni ir dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.

Skunde apeliantas taip pat aiškina savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybes bei teigia, kad jam paskirta advokatė nepakankamai su juo bendravo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu nebuvo suteikta tinkama gynyba , duomenų, kad buvo pažeistos jo gynybos teisės byloje nėra.

Nuteistasis P. A. savo skunde nurodo išvykimo iš Lietuvos priežastis, reiškia pretenzijas dėl Lietuvos ir užsienio teisėsaugos darbuotojų aplaidaus darbo dėl jo gyvenamos vietos nustatymo galimybių, kaltina juos neinformavus jo apie taikaus sprendimo galimybę ir galimybę neįgyti teistumo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, apeliantui P. A. buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas –neišvykti (b.l. 25), tačiau jis, žinodamas apie tokios priemonės reikalavimus , turėdamas pareigą informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimus bei išvykti tik gavus atitinkamos institucijos leidimą, neinformavęs teismo ar prokuroro, išvyko į užsienį, dėl ko jam buvo paskelbta paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Šiuo atveju buvo priimti tinkami procesiniai sprendimai ir jų priėmimą sąlygojo tik paties kaltininko neteisėti veiksmai. Baudžiamoji byla dėl apeliantui pareikšto kaltinimo buvo perduota teismui, todėl jokie taikūs susitarimai aptariamoje situacijoje nebuvo galimi.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2d. 2p., 328 str.1p., 3 p., nusprendė :

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš P. A. nustatyto kaltinimo aplinkybę: „turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą“, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe –žalos atlyginimą savo noru.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.