Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2YT-1753-1060/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-29
Bylos Nr.: e2YT-1753-1060/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00134-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Suinteresuotas asmuo: D. L., A. A., A. P. Mašalaičiui, D. M.
Išvadą teikia: Birštono savivaldybės administracijos Socialinės, Birštono savivaldybės administracijai
Advokatai: Antanas Grušelionis

Kategorijos

3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.2.4.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
3.4.5.6Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas
3.4.5.10Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas

Civilinės bylos Nr. e2YT-1753-1060/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00134-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.6; 3.4.5.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei, Eimantui Jancevičiui, Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovei S. G.,

asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. M., jos atstovui advokatui Antanui Grušelioniui,

suinteresuotam asmeniui D. L.,suinteresuotam asmeniui A. A.,suinteresuotam asmeniui A. P. Mašalaičiui,

institucijos, duodančios išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei M. R.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., A. P. Mašalaičiui, D. L., A. A., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijai dėl fizinio asmens D. M. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

1. Pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti D. M. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse, o būtent: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; bei asmeninių neturtinių santykių srityse, o būtent: savitvardos įgūdžių (tinkamojo gyvenamojo būsto priežiūroje); sveikatos priežiūros (kreipimesi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinime); šeimos santykių (santuokos sudaryme); darbo teisinių santykių (asmens gebėjime sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityse; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 6).

2. Pareiškime nurodoma, kad iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad D. M. vietoje ir laike dezorientuota, ne į visus klausimus atsako pagal prasmę, į kai kuriuos atsakymo nežino, prasmingai atsako į lengvesnius, plačiai savo atsakymų nedetalizuoja. Nuotaika žemesnio fono, emocijos labilios, pokalbio metu greitai susigraudina, mąstymas konkretus, lėto tempo, stebimas ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas, dėmesio koncentracija senkanti. Iš 2017 m. gegužės 24 d. atlikto psichologinio tyrimo išvados matyti, kad D. M. intelektinės galimybės labai žemos, žodynas skurdus, apibendrinimo galimybės žemos, betarpiško įsiminimo galimybės ribotos, orientacija kasdieninėse, socialinėse situacijose ribota, infantiliška, konstatuotas (duomenys neskelbtini). Iš Birštono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, kad 2017 m. lapkričio 11 d. D. M. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. buvo pradėtos teikti pagalbos į namus socialinės paslaugos. Nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. D. M. pateikus prašymą dėl paslaugų sustabdymo, paslaugos buvo sustabdytos. Prašymo dėl paslaugų atnaujinimo, D. M. iki šiol nėra pateikusi. Iš Birštono savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)2020 m. sausio 22 d. išvados Nr. 2 matyti, kad socialinė darbuotoja įvertinusi D. M. gebėjimus, nustatė, jog ji geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikrose turtinių santykių srityse. Tokia išvada grindžiama tuo, kad D. M. nuo vaikystės nustatytas vidutinio lygio protinis atsilikimas, ji sunkiau įsisavina naujesnę informaciją, turi artikuliacijos sutrikimą. Taip pat socialinė darbuotoja nustatė, kad D. M. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Socialinio darbuotojo nuomone D. M. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių daiktų disponavimo srityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. M. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nustatyti sutrikimai bei surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad jos suvokimas yra nepakankamas, intelektinės galimybės labai žemos, žodynas skurdus, apibendrinimo galimybės žemos, orientacija kasdieninėse, socialinėse situacijose ribota, konstatuotas ryškus pažinimo sutrikimas, dėl savo būklės ji negali tinkamai savarankiškai savimi pasirūpinti, savęs atstovauti ir užtikrinti savo interesų, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, galimai iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas prašyti ją pripažinti ribotai veiksnia tam tikrose srityse. Pareiškimas teismui dėl D. M. pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose srityse yra grindžiamas pirminiais duomenimis, surinktais patikrinimo metu, tačiau tam, kad objektyviai įvertinti jos būklę ir nustatyti gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikrose srityse lygį, yra būtina įvertinti medicininius jos būklės kriterijus, kurie būtų pateikti atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę.

3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 08.35 – 12.06, 2020 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 31.37 – 33.11) prašė reikalavimus patikslinti pagal pateiktą teismo ekspertizės aktą, nustatant veiksnumo ribas vadovautis ekspertizės aktu. Nurodė, kad neįvertinta sritis dėl gebėjimo atstovauti save teisme. Nors nėra konkrečios išvados, tačiau iš ekspertizės bendros išvados ir ekspertės paaiškinimų, būtų tikslinga D. M. pripažinti neveiksnia ir šioje srityje, nes ji pati nesugeba savęs atstovauti.

II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

4. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. M. atstovas advokatas Antanas Grušelionis atsiliepime į pareikštą pareiškimą su reikalavimais sutiko iš dalies ir parodė, kad D. M. daug metų yra įrašyta VšĮ Prienų rajono PSPC Psichikos sveikatos centro apskaitoje su diagnoze (duomenys neskelbtini), dėl šios ir gretutinių ligų gydytojų komisija yra nustačiusi specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, tad sutinka, kad D. M. turi psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių iš dalies negali tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kad tik iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad jai, priimant sprendimus, reikalinga kito asmens pagalba, todėl yra pagrindas riboti veiksnumą tam tikrose srityse. Nesutinka, kad D. M. yra aktualios šeimos teisinių ar darbo teisinių santykių sritys bei ūkinės komercinės veiklos sritis ir, kad ir šiose srityse jai turėtų būti ribojamas veiksnumas, kadangi šiuo metu jai yra 78 metai, ji niekada nebuvo ištekėjusi, vaikų neturi, medikų pripažinta nedarbinga, tad dėl amžiaus ir sveikatos būklės neketina ištekėti, negali dirbti ir jai nėra aktualu ieškotis darbo, todėl mano, kad nėra būtinybės spręsti klausimus dėl veiksnumo ribojimo paminėtose srityse. Nesutinka, kad pareiškime D. M. yra įvardijama asmeniu, kurį prašoma pripažinti neveiksniu: nors ir yra iš vaikystės neįgali, bet jau daugybę metų gyvena viena, savarankiškai tvarko buitį, pasigamina valgyti, nusiperka reikalingus maisto produktus, drabužius bei namų apyvokos daiktus, nemažai metų išdirbo buvusioje (duomenys neskelbtini) darbininke, tad tikrai nėra nei teisinių, nei socialinių pagrindų spręsti klausimų dėl jos pripažinimo neveiksnia (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36 – 40).

5. Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. M. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13.01 – 27.33) parodė, kad atvyko į teismą su advokatu. Į teismo posėdį reikėjo atvykti dėl neveiksnumo. Kas yra neveiksnumas nežino, nesupranta. Apie šią bylą kalbėjo su advokatu, nemoka paaiškinti. Sutinka su prašymu. A. padeda jai. Pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena viena. Viena gyveno visą laiką. Dabar yra pablogėjusi sveikata, pablogėję nervai, dreba širdis, rankos ir kojos. Sako, kad nuo nervų tai. Galvą skauda, ausyse cypia. Geria vaistus, nežino kokius. Gydytoja vaistus išrašo. Paskambina gydytojai telefonu, kiti įrašė numerį gydytojos. Nueina pas gydytoją į polikliniką, nežino adreso ar (duomenys neskelbtini) ar ne. Kiek moka pati pasidaro valgyti. Neperka dabar maisto produktų, visko turi. A. aprūpina maisto produktais. Anksčiau pirkdavo pati. Gauna pensiją, turi pinigų, jais naudojasi. Už pinigus valgyt perka. Namuose nieko netrūksta. Pinigus gauna į kortelę. Pinigus gauna iš banko. Dabar vadinasi pinigai eurai. Kaip gauna pinigu iš kortelės nemoka paaiškinti. Kortele naudotis darbuotoja padeda, padeda išimti pinigus, ji pasako kokią sumą nuimti. Pensijos gauna 463,00 Eur. Pati sugalvoja kiek reikia pinigų nuimti, kokius 300 – 400 Eur. Nežino kas yra nekilnojamas ir kilnojamas turtas. Atsakyti negali ar turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kas yra paskolinti pinigus nežino, t. y. kai prašo pinigų, bartis. Iš kitų nesiskolina pinigų.

6. Advokatas Antanas Grušelionis teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 33.41 – 35.07) nurodė, kad patikslintas prokuratūros prašymas turėtų būti tenkintinas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo D. L. nesutinka su pareiškėjos reikalavimu pripažinti D. M. dėl psichikos sutrikimų ribotai veiksnia. Pateikti medicininiai ir faktiniai D. M. sveikatos būklę apibūdinantys duomenys yra prieštaringi ir nepatikimi. Suinteresuotas asmuo šiuo metu negali išreikšti aiškios ir vienareikšmės pozicijos dėl D. M. pripažinimo ribotai veiksnia nurodytose pareiškime srityse, kadangi nėra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Vien pagal įrašus medicininiuose dokumentuose nėra galimybės teigti, kad D. M. psichinės sveikatos būklė yra tokia, kuri riboja jos galimybę pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame ir socialiniame gyvenime (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 25 – 28).

8. Suinteresuotas asmuo D. L. (2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 28.35 – 51.33) teismo posėdžio metu parodė, kad jos su D. M. yra artimas ryšys nuo vaikystės. D. yra jos teta. K. D. buvo susilaužiusi koją, gyveno pas juos mėnesį. D. rankos dreba dėl paveldėjimo, nes D. M. tėvui drebėjo. Su savo butu D. bando žaisti, t. y. žada padovanoti butą mainais, kad ją prižiūrėtų. Nesutinka su reikalavimu, nes D. yra normali, sąžininga, pati sužino visus adresus, įstatymus, pati eina telefonus užsisako, viską moka ir valgyti pasidaro, apsitvarko, vaistus nusiperka. Ji D. padeda vonią iššveisti ar langus išvalyti. D. yra žmonių įtakojama. D. žiemą sunku gyventi, todėl ji nori, kad ja pasirūpintų, nes žiemą jai sunku vaikščioti, slidu. Pati važiuoja į (duomenys neskelbtini) baldus užsisakyti, parsiveža. Į(duomenys neskelbtini) nuvažiuoja. Su D. nebendrauja, nes ji jos neįsileidžia, nebendravimas iš jos pusės. Anksčiau visada bendravo, viskas gerai buvo. Iki mamos mirties su mama kartu gyveno kaime. D. dirbo (duomenys neskelbtini) indų plovėja. D. kitiems skolina pinigus.

9. Suinteresuotas asmuo A. P. M. teismo posėdžio metu parodė (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.07.20 – 00.32.16), kad yra D. M. brolis. Jai nuo gimimo pripažintas (duomenys neskelbtini). Ji ilgai nekalbėjo, mokytis pradinėje mokykloje nesugebėjo, ją siuntė į (duomenys neskelbtini)mokyklą. Ji moka skaityti, kažkiek rašyti. Sesuo dalinai gali savimi pasirūpinti. D. reikia globos, ji pati priimti sprendimų negali, yra labai patikli. Ji pažįstamų pagalba pradėjo dirbti turistinėje bazėje. Ten pats paprasčiausias darbas. Ja rūpinosi mama kol gyva buvo, o po mamos mirties ja rūpinosi kaimynės. Ji gali nusipirkti valgyti, nuvažiuoti pas drauges. Nuo karantino pradžios iki pabaigos A. rūpinosi D. D. pati gyveno anksčiau, negali pasakyti, kad D. L. ja rūpintųsi. Sutinka, kad A. A. būtų D. M. globėja. Paskutiniu metu D. rankos drebėt pradėjo, yra priklausoma nuo kitų patarėjų, jos mąstymas pablogėjo po buto praradimo.

10. Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu parodė (2020 m. birželio 26 d teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.52.02 – 1.18.30), kad pretenduoja būti D. M. globėja. Rašydama prašymą nurodė, kad jas sieja tolimas giminystės ryšys. Su D. jaunystėje dirbo kartu. Jų labai tolimas giminystės ryšys. Su D. bendrauja du metai. Kai sirgo ją žiūrėjo ir lankė, taip pat per karantiną ir maistu rūpinosi, ir į (duomenys neskelbtini) vežė, daktarei skambino, lydėjo. D. su kiekvienais metais silpsta, jai yra šalutinių ligų, būna ir nepaeina. Su reikalavimu, kad D. būtų nustatyta neveiksni, sutinka, kadangi ji yra ligota, kalbant apie psichinę sveikatą liga progresuoja. Su D. bendraujant būna visko, būna paklausia ar yra rytas, ar vakaras, jei dieną užmiega prabudusi nesiorientuoja laike. Jei važiuoja į (duomenys neskelbtini) turi ten giminaitę, susiskambina su ja ir ji atvažiuoja į autobusų stotį ir ją pasitinka stotyje. Ji pati ateina iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Jai vis labiau dreba rankos, kūnas pradeda drebėti. D. gauna pensiją. Daugumą pinigų jai nuima Šiaulių banko darbuotoja. Jeigu ją apiperka, apžiūri ką ji turi, susitaria ko jai reikia, tada nupirkusi parneša ir jai apmoka. D. pinigus skaičiuoti sugeba. Namus kai sveikai jaučiasi apsitvarko, visiškai susitvarkyti negeba. Jei viskas sudėta, supirkta, sunešta, ji susitvarko, išsimaudo, šiukšles parūšiuoja. D. gali pasidaryti valgyti, turi keletą patiekalų, kuriuos darosi, t. y. išsiverda sriubos, kiaušinių, išsikepa blynų. Per visus bendravimo metus naujų patiekalų neatsirado. Pas gydytojus nueina pati, jeigu viską paruošia, pasako, kada išeiti. D. moka skaityti, skaito laikraščius, tačiau jai reikia neskubėt. Rašant taip pat jai reikia padėti, parodyti kaip raidė kokia rašosi, ką rašyti.

11. Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad D. M. šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viena. D. M. socialinės paslaugos buvo teiktos nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Paslaugos buvo nutrauktos pačios D. M. prašymu. Šiuo metu Skyriuje yra gautas D. M. prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti, kuris yra nagrinėjamas ir artimiausiu metu planuojama pradėti teikti D. dienos socialinės globos paslaugas namuose. D. M. teigimu, jai paskutiniu metu padeda ir ja rūpinasi tolima giminaitė A. A.. Skyriaus nuomone, globėjas (rūpintojas) D. M. reikalingas. A. A. sutinka tapti D. M. globėja (rūpintoja) pripažinus ją neveiksnia ar ribotai veiksnia. A. A. yra ištekėjusi, sutuoktinis A. A. neprieštarauja, kad ji būtų paskirta D. M. globėja (rūpintoja). A. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini“, gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį. A. A. ir D. M. sieja tolimas giminystės ryšys. Skyriuje duomenų apie A. A. elgesį neturima, nes ji gyvena kitoje savivaldybėje. D. M. šiuo metu teigia, kad su D. L. nebendrauja, o su L. G. kartais susiskambina, taip pat nurodo, kad nenori, jog nė viena iš jų būtų paskirta jos globėja (rūpintoja). D. M. sutinka, kad jos globėja (rūpintoja) būtų paskirta A. A.. VĮ Registrų centro duomenimis D. M. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, todėl globos nustatymo ir globėjo (rūpintojos) paskyrimo byloje turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl turto administratoriaus paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlo, skiriant D. M. globėją (rūpintoją), vertinti A. A. kandidatūrą. Kitų fizinių asmenų norinčių ir sutinkančių tapti D. M. globėju Skyriui nėra žinoma elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 127 – 128).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

0 pareiškimas tenkinamas.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų matyti, kad D. M. nustatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatytas nuo vaikystės. 2017 m. K. K. ligoninėje nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl šios ligos pripažintas nuolatinės slaugos poreikis. D. M. nustatytas 20 procentų darbingumas. 2015 m. balandžio 17 d. jai nustatyta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pacientė yra sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike dezorentuota. Stebimas ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas, kritika savo būsenai nepakankama. 2018 m. spalio 9 d. nustatyta (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 24 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pacientės intelektinės galimybės žemės, IQ – (duomenys neskelbtini). Orientacija kasdieninės situacijose ribota. Konstrukcinėje veikloje gebėjimai labai žemi, ryškus pažinimo sutrikimas. Stebimi ženklūs trumpalaikės atminties, dėmesio koncentracijos, rašymo, skaitymo, skaičiavimo gebėjimų bei konstrukcinio praksio sutrikimai. D. M. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (30.14)-SPB/S-028 neterminuotai nustatytas didelių poreikių lygis. Byloje pateikta Nemajūnų dienos centro socialinės darbuotojos 2020 m. sauso 22 d. išvada Nr. 2 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, iš kurios matyti, kad D. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais. Asmuo gyvena iš savo gaunamų pajamų (senatvės pensija ir kt.), yra ekonomiškai savarankiškas, tačiau patiria sunkumus įsisavinant kodų, bankų kortelių, elektroninės sistemos ir pan. Šis asmuo geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje. Asmeniui sudėtinga suprasti klausimų susijusių su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiu su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. esmę, reikėjo paaiškinti papildomai. Asmuo geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, kadangi asmuo tik iš dalies suprato pateiktus klausimus susijusius su kilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo. D. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje. Socialinio darbuotojo nuomone, asmeniui yra sunku įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, todėl svarbu iš šalies padėti ir išsiaiškinti tokio asmens poreikius, suteikti jam reikalingą informaciją, sumažinti komunikacijos barjerą tarp asmens ir įvairių institucijų. Šis asmuo iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba geba pasirūpinti paveldėjimo teisinių santykių srityje. Dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje sritis, atsižvelgus į asmens amžių, sveikatos būklę, bei aplinkybes, yra neaktuali ir nebuvo vertinama. D. M. geba savarankiškai pasirūpinti savimi kitų turtinių santykių, asmeninių daiktų disponavimo srityje. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad asmuo geba disponuoti savo turimais asmeniniais daiktais. Asmeniui yra sunkiau emociškai ir socialiai prisitaikyti prie supančios aplinkos, sunkiau išmokti naujų dalykų, vystyti naujus savarankiškumo įgūdžius, tačiau, nepaisant šio sunkumo, asmuo geba adaptuotis socialinėje aplinkoje, atsiradus sunkumams kreipiasi pagalbos. Asmuo domisi visuomeniniu gyvenimu, lankosi įvairiuose renginiuose, šventėse. Socialinio darbuotojo nuomone, asmeniui yra reikalinga pagalba priimant sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje, susijusioje su savitvarkos įgūdžių sritimi dėl asmens garbaus amžiaus fizinės bei protinės sveikatos negalavimų asmuo patiria sunkumų dėl gebėjimo atlikti reikalingus veiksmus. Asmeniui yra reikalinga pagalba priimant sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje, susijusioje su sveikatos priežiūros sritimi. Atsižvelgus į asmens amžių, sveikatos būklę, bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad sritys – šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisimų santykių sritis, kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, yra neaktualios, todėl nebuvo vertinamos. D. M. psichinės sveikatos būklę bei pagalbos poreikį patvirtina ir liudytojų parodymai.

13. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 36.02 – 43.08) parodė, kad su D. M. pažįstamos daug metų, kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). D. yra sveika, protingesnė už ją. Iš pradžių buvo atsilikus, o dabar pasidarius protingesnė. Kai jos pradėjo bendrauti, pastebėjo, kad yra atsilikusi, nes kalbėsena buvo kitokia, nelabai susigaudydavo. D. iki jos namų ateidavo pati. Su D. šiuo metu tik telefonu bendrauja. Skundėsi, kad nepaeina, o žmonės sakė, kad ji po miestą vaikšto. Kai susirgo, ją D. paėmė iš ligoninės, ją išmokino kalbėt, valgyt. Tai pasakojo D.. Paskui buvo kita giminė paėmus, bet pabėgo iš jos. D. pati gali savimi visiškai pasirūpinti.

14. L. V. J. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 46.08 – 52.16) parodė, kad su D. M. yra kaimynės jau 20 metų. Palaiko artimus santykius. D. moka pasirašyti, skaityti, viską pasidaryti, apsitarnauti, apsipirkti, pasiima čekį ir net pasitikrina prekes ar teisingai viskas surašyta. Matė, kad D. pirko maisto prekes. D. šneka tą patį per tą patį, tačiau ką kalba galima puikiai suprasti. Nueina į bankus, susimoka mokesčius. Anksčiau ji apskaičiuodavo D. mokesčius ir ji nueidavo susimokėdavo. D. buvo nuvažiavus pas moterį pasiimti pinigų, kuriai buvo paskolinus. Išeidama ir pareidama ateidavo pasisakyti. Kol kas mano, jog D. pati gali savarankiškai gyventi.

15. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 54.33 – 1.06.01) paaiškino, kad D. yra giminaitė, ją pažįsta nuo vaikystės. Ji savarankiškai gyvena. K. D. buvo pas ją svečiuose buvo pastebėjo, kad ji daug piniginių turi. Ji visus pinigus smulkius nešiojasi, o apsipirkinėdama duoda stambią kupiūrą. Ji sakė, kad neskaičiuoja ką gauna grąžos. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavę, žurnalistas klausė D. ar jam pasirašys ant tuščio lapo ir ji rašėsi. Jos psichinė sveikata skiriasi nuo žmonių, vaikystėje nesuprasdavo ką ji kalba, bet dabar supranta, jos atmintis pavydėtina. Bet jeigu ji susijaudina užstringa kalba. Ji nėra savarankiška, ji linkusi tartis su visais, kaip geriau jai būtų padaryti. Ji ne viską ištaria, kalbėsena kitokia yra. Skaito lėtai ir sunkiai, skiemenimis renka žodį. Ji stambių pirkinių neperka, linkusi taupyti. Jeigu jos paprašytų kas nors pinigų, mano, kad ji atiduotų. Ją reikia globoti, ji rimtų sprendimų negali priimti. Apsipirkti gali, nes tai monotonija – žino kelią, kur kas stovi, bet jei pakeisi situaciją, ji pasimeta. Jai reikia laiko, kad atitokti ir pradėti orientuotis. Ji prašo visų pagalbos. Apsitarnauja pati. Bijo lifto, aukštų laiptų.

16. Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.09.40 – 1.22.38) nurodė, kad žino nuo mažens D. Nuo mažens ji nemokėjo kalbėti, su ja susikalbėti nebuvo galima. Ji pati savimi pasirūpinti negali. D. su daktaru negali kalbėti apie savo sveikatos būklę dėl savo psichinės sveikatos. Nuo vaikystės pripažinta neįgali. Ji iš internato grįžo pas mamą, paskui ją įdarbino. Tokio žmogaus kaip ji niekas nenorėjo priimti dirbti dėl negalios, nes nesusikalbėdavo. Ji ir neaiškiai kalbėdavo, ir ne visada pataikydavo į mintį, žodžių nežinodavo, ne viską suvokia. D. moka skaityti, tačiau ji perskaito ir nesuvokia. Tam, kad ji suvoktų, reikia skaityti 5 – 6 kartus. Medicinines temas skaitydavo. Sunkaus turinio informacijos negali suprasti, ji lengvo turinio nesupranta. Davė jai vaikišką knygą skaityti, tačiau turinio ji nesuvokia, negali papasakoti apie ką. Ji atsinešusi buvo popierius ir sakė, kad reikia už butą suskaičiuoti. Kai jai paaiškini, suskaičiuoja, ne visada teisingai. Mintinai skaičiuoti negeba. Ji savimi apsirūpinti gali. Valgydavo pati. D. reikia pagalbos spręsti rimtus reikalaus. Objektyviai priimti sprendimo ir įvertinti to pasekmes negali.

17. L. O. R. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.26.42 – 1.34.05) teismo posėdžio metu parodė, kad D. nuo vaikystės pažįsta, kartu dirbo turistinėje bazėje. Šiuo metu bendrauja su D., užeina pas D. į svečius, telefonu susiskambina. D. nėra sveiko mąstymo, ji sirgo vaikystėje (duomenys neskelbtini) ir liko neįgali. Su D. susikalbėjo normaliai, matosi, kad jos mąstymas kitoks. Ji skaityti ir rašyti nelabai moka. Ji visai nemokytina buvo. P. D. sakė, kad jai už butą suskaičiuoja kaimynė ir eina susimokėti, bet pati nesugeba susiskaičiuoti. Ji grąžos nesugeba parduotuvėje susiskaičiuoti. Ji kitų klaidų pastebėti nesugeba, ką sako žmogus tuo ir tiki. Jai yra sveikatos problemų. Jai reiktų žmogaus, kuris ją globotų.

18. Liudytoja B. R. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.36.43 – 1.43.01) paaiškino, kad D. yra klientė, pažįstama. Daug metų pažįstamos. Paskutiniu metu tris mėnesius pas ją gyveno D.. Jos psichinė sveikata yra prasta. Ji dabar prasilavino nuo bendravimo. D. pas ją ateina savarankiškai. Ateina pasiguosti, susitvarkyti drabužius. Dideli proto trūkumai yra. Ji yra patikli. Bendraujant supranta ką kalba. Ji nesupranta nekilnojamojo turto perleidimo klausimų. D. patarti nesugeba. Savarankiškai gali gyventi bute, skaičiuoti ji nesugeba, skaityti moka. Būna žodžio neištaria skaitydama, sklandžiai neskaito, ne visus žodžius ištaria, ne viską supranta, reikia paaiškinti.

19. E. L. A. teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 09.31 – 30.53) paaiškino, kad nuo gimimo dokumentacijoje D. M. aprašytas (duomenys neskelbtini), kuris dėl skurdžios dokumentacijos nebuvo verifikuotas kokio gylio, kokio intensyvumo yra. Apibendrinant duomenis kaip ji gyveno, galima galvoti, kad tas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgimtas buvo lengvo lygio. Buvo gebėjimas atlikti paprastą, mechanizuotą darbą, fizinį darbą, pagal aiškius nurodymus keliauti, nueiti pas gydytoją. Ji funkcionavo savarankiškai, ką gali daryti lengvo protinio atsilikimo defektą turintis asmuo. 2007 – 2017 metais nėra jokių duomenų kaip D. funkcionavo, kaip gyveno, kas kito, o 2017 m. atsirado dokumentai specialiesiems poreikiams nustatyti. Tai leidžia manyti, kad kognityvinis defektas buvo pagilėjęs ir pradėjo trikti gebėjimas apsitarnauti ir gyventi savarankiškai. Tais metais atsirado ir socialinio skyriaus pagalba teikiama D.. 2017 m. liepos mėn. buvo konstatuota, kad yra sutrikusi orientacija savyje, vietoje, laike, todėl buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma, kuri rodo smegenų pažeidimus ir radus pakitimus atliktas ultragarsinis smegenų tyrimas. Po to ji buvo konsultuota neurologo ir nustatytas (duomenys neskelbtini). Visi šitie duomenys leidžia prieiti išvados, kad vystosi (duomenys neskelbtini), įgytas kognityvinis sutrikimas, kuris vadinasi (duomenys neskelbtini) pagal medicininę klasifikaciją. To fakto, kad gyveno viena ir dirbo nuginčyti nėra priežasčių, tačiau pagal duomenis nuo 2017 m. daroma išvada, kad formuojasi įgyta silpnaprotystė. Jei asmuo turi įgimtą sutrikimą, niekas jam netrukdo susirgti gilesne (duomenys neskelbtini) dėl amžiuje įgytų galvos smegenų kraujotakos pakitimų. Ir tuomet (duomenys neskelbtini) gilėja. Jeigu žmogui yra sutrikusi smegenų kraujotaka, jis skirtingai gali funkcionuoti, nereiškia, kad jis negali savimi pasirūpinti, tačiau D. buvo atliktas ne tik minimalus (duomenys neskelbtini)tyrimas, kuris atmintį parodytų, bet ir psichologinė metodika, kuri leidžia detaliau ištirti asmens funkcionavimą. D. yra nepakankamai adekvati tyrimo situacijai, nesupranta dėl ko yra atvykusi, o aiškinant situaciją, nesidomi, akcentuoja, kad jai tas pats. Ekspertizės metu, tiek pas psichiatrą, tiek psichologę, elgėsi vienodai, nekritiškai situacijos atžvilgiu. Negali paaiškinti, nesupranta prasmės ir faktų. Jos išvada skiriasi nuo socialinio darbuotojo išvados, nes gydytojas psichiatras, kuris yra įgijęs eksperto kvalifikaciją, užduodant klausimus apie sritis sveikatos, smukliųjų buitinių sandorių ir pan. sritis, žiūri atsakymą, ne kiek asmuo supranta, bet kiek geba paaiškinti, įvertinti aplinkybes jeigu būtų kitaip, gebėjimą veikti. D. geba įvardinti gaunamas pajamas, bet negeba paaiškinti iš kur, kaip reiktų susimokėti už butą, kokių veiksmų reiktų imtis. Neginčija, jog anksčiau ji tai gebėjo. Neteikia jokių duomenų apie savo savijautą, neįvardija vartojamų vaistų. Ekspertizės metu nuolat kalbėjo apie viduriavimą, nors gydytojų yra aprašoma visai kitokio spektro problemos. Be to ekspertizės akto išvados skiriasi nuo socialinio darbuotojo išvados, nes yra įvertinamas ne tik gebėjimas tuo metu paaiškinti, bet ir atliekami specialūs testai sugebėjimui naujos informacijos įgijimui ir sugebėjimui išmokti. Da. atveju gebėjimas išmokti ir įgyti naują informaciją yra ženkliai sutrikęs, kas yra išsamu konstatuojant įgytą kognityvinį defektą, nes su įgimta silpnaprotyste asmenys sugeba kažkiek mokintis, o su (duomenys neskelbtini)praranda gebėjimą mokytis nors ir paprastus dalykus. Atpažinimo diferenciacija menka, atgaminimas sutrikęs, išlaikymas ilgalaikėje atmintyje yra 0 procentų. Šie duomenys leidžia teigti, jog gebėjimas apibūdinti, vertinti ir numatyti informaciją yra sutrikęs. Asmenys, kurie turi įgytą (duomenys neskelbtini), neturi gebėjimo net iš dalies pasirūpinti savo turtiniais ne smulkiaisiais reikalais, dėl to ir suformuota, kad negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turiniuose klausimuose, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Ji gali ši dalies paaiškinti apie smulkiuosius sandorius, bet apie stambius ne. Smulkiuosiuose sandoriuose gali kreiptis į institucijas su pagalba. Jeigu asmuo pripažintas negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės, tai sričių sąrašas nėra baigtinis. V. D. kognityvinį defektą, galima teigti, kad ji negali suvokti apie savo teisių pažeidimą ir kreiptis į institucijas dėl teisių gynimo. Jos sutrikimas tokio lygio, kad ji negebėtų kreiptis savarankiškai ir sau atstovauti.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis, 471 straipsnio 1 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

21. Psichikos sutrikimas / psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

22. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. D. M. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48 – 51). Pagal 2020 m. gegužės 25 d. – birželio 1 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)pateiktas išvadas, D. M. konstatuota (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), išskyrus turinių santykių sritį – smulkių buitinių sandorių sritį, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje, išskyrus asmeninių neturinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 65 – 73). Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu D. M. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta D. M. psichikos būklė.

24. Ekspertizės išvadą pagrindžia suinteresuotų asmenų, liudytojų bei ekspertės paaiškinimai. Suinteresuotas asmuo A. P. M. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.07.20 – 00.32.16), D. M. moka skaityti, kažkiek rašyti, dalinai gali savimi pasirūpinti, tačiau jai reikia globos, ji pati priimti sprendimų negali, yra labai patikli. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. A. (2020 m. birželio 26 d teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.52.02 – 1.18.30), kuri nurodė, kad D. yra ligota, kalbant apie psichinę sveikatą liga progresuoja, būna D. nesuorientuoja laike, namus kai sveikai jaučiasi apsitvarko, visiškai susitvarkyti negeba. Jei viskas sudėta, supirkta, sunešta, ji susitvarko, išsimaudo, šiukšles parūšiuoja. D. gali pasidaryti valgyti, turi keletą patiekalų, kuriuos darosi, t. y. išsiverda sriubos, kiaušinių, išsikepa blynų. Per visus bendravimo metus naujų patiekalų neatsirado. Pas gydytojus nueina pati, jeigu viską paruošia, pasako, kada išeiti. D. moka skaityti, skaito laikraščius, tačiau jai reikia neskubėt. Rašant taip pat jai reikia padėti, parodyti kaip raidė kokia rašosi, ką rašyti. Pati liudytoja V. J. parodė, jog ji anksčiau D. M. apskaičiuodavo buto komunalinius mokesčius. Liudytoja L. S. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 54.33 – 1.06.01) patvirtino, kad D. M. psichinė sveikata skiriasi nuo žmonių, ji nėra savarankiška, linkusi tartis su visais, ji rimtų sprendimų negali priimti. Apsipirkti gali, nes tai monotonija – žino kelią, kur kas stovi, bet jei pakeisi situaciją, ji pasimeta. Jai reikia laiko, kad atitokti ir pradėti orientuotis. Liudytoja L. G. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.09.40 – 1.22.38) nurodė, kad D. M. pati savimi pasirūpinti negali. D. su daktaru negali kalbėti apie savo sveikatos būklę dėl savo psichinės sveikatos. D. moka skaityti, tačiau ji perskaito ir nesuvokia. Tam, kad ji suvoktų, reikia skaityti 5 – 6 kartus. Sunkaus turinio informacijos negali suprasti, ji lengvo turinio nesupranta. Ji atsinešusi buvo popierius ir sakė, kad reikia už butą suskaičiuoti. Kai jai paaiškini, suskaičiuoja, ne visada teisingai. Mintinai skaičiuoti negeba. Danutei reikia pagalbos spręsti rimtus reikalaus. L. O. R. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.26.42 – 1.34.05) teismo posėdžio metu parodė, kad D. nėra sveiko mąstymo, ji sirgo vaikystėj meningitu ir liko neįgali. Su Danute susikalbėjo normaliai, matosi, kad jos mąstymas kitoks. Ji skaityti ir rašyti nelabai moka. Ji visai nemokytina buvo. P. D. sakė, kad jai už butą suskaičiuoja kaimynė ir eina susimokėti, bet pati nesugeba susiskaičiuoti. Ji grąžos nesugeba parduotuvėje susiskaičiuoti. Jai reiktų žmogaus, kuris ją globotų. Liudytoja B. R. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.36.43 – 1.43.01) patvirtino, kad D. turi proto trūkumą, ji patikli, nesupranta nekilnojamojo turto perleidimo klausimų. Savarankiškai gali gyventi bute, skaičiuoti ji nesugeba, skaityti moka. Būna žodžio neištaria skaitydama, sklandžiai neskaito, ne visus žodžius ištaria, ne viską supranta, reikia paaiškinti. Suinteresuoto asmens D. L. teigimu nepagrįstai prašoma pripažinti D. M. neveiksnia nurodytose srityse, teigiama, jog D. M. yra normali, viską moka, gali savarankiškai gyventi, ką patvirtina ir liudytoja J. S. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 36.02 – 43.08), kuri nurodo, kad D. yra sveika, ir visiškai gali pasirūpinti savimi. L. V. J. (2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 46.08 – 52.16) taip pat nurodo, kad D. M. moka pasirašyti, skaityti, apsitarnauti, apsipirkti, D. pati gali savarankiškai gyventi.

25. Iš suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymų matyti, jog jie atitinka ekspertizės akto išvadą, jog D. M. nustatytas gilėjantis kognityvinis deficitas, tačiau išlieka gebėjimas apsitarnauti buityje, išsilikęs gebėjimas iš dalies orientuotis smulkiuose kasdieniniuose buitiniuose reikaluose, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl ko D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti savo turtinių bei asmeninių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių bei smulkiųjų buitinių santykių sritis, kuriose iš dalies nesugali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tai patvirtina ekspertės teismo posėdžio duoti paaiškinimai. Ekspertė nurodė, jog atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei iš to kaip D. M. gyveno anksčiau, galima galvoti, kad įgimtas protinis atsilikimas buvo lengvo lygio, todėl ji gebėjo atlikti paprastą, mechanizuotą darbą, fizinį darbą, pagal aiškius nurodymus keliauti, nueiti pas gydytoją. Kas atitinka suinteresuoto asmens D. L. bei liudytojų J. S. bei V. J. paaiškinimus, jog D. M. gali savarankiškai gyventi. Ekspertė neneigia, jog anksčiau D. M. galėjo savarankiškai funkcionuoti, tačiau atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją nuo 2017 m. bei nustatytą galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, D. M. vystosi įgyta silpnaprotystė dėl ko ji nebegali savarankiškai gyventi. Ekspertizės išvada skiriasi nuo socialinio darbuotojo išvados, nes jos parengtos skirtingą kvalifikaciją turinčių asmenų, kurie vertina skirtingus gebėjimus. Ekspertė nurodė, kad D. atpažinimo diferenciacija menka, atgaminimas sutrikęs, išlaikymas ilgalaikėje atmintyje yra 0 procentų. Ką patvirtina ir socialinio darbuotojo išvada, kurioje nurodyta, kad D. M. yra sunkiau emociškai ir socialiai prisitaikyti prie supančios aplinkos, sunkiau išmokti naujų dalykų, vystyti naujus savarankiškumo įgūdžius. Ekspertė paaiškino, kad asmenys, kurie turi įgytą vidutinį kognityvinį deficitą, neturi gebėjimo net iš dalies pasirūpinti savo turtiniais ne smulkiaisiais reikalais, dėl to ir suformuota, kad negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turiniuose klausimuose, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Taigi, įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)išvadas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą Nr. 2 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nenustačius prieštaravimų tarp teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymų, įvertinus teismo ekspertės duotus paaiškinimus jos kompetenciją, sprendžiant klausimą dėl D. M. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

27. Nors neveiksnia prašomos pripažinti D. M. atstovas nurodė, kad D. M. nėra aktualios šeimos teisinių ar darbo teisinių santykių sritys bei ūkinės komercinės veiklos sritis ir kad ir šiose srityse jai neturėtų būti ribojamas veiksnumas, tačiau advokato argumentai dėl perteklinio asmens veiksnumo ribojimo motyvuojant neaktualumu, kurį lemia ne asmens sveikatos būsena, pripažįstami nepagrįstais, nes, asmens veiksnumo ribojimo mastą nulemia asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, bet ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

28. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog D. M. anksčiau galėjo savarankiškai funkcionuoti, tačiau šiuo metu dėl įgytos silpnaprotystės neturi gebėjimo net iš dalies pasirūpinti savo turtiniais ne smulkiaisiais reikalais, yra patikli ir negali savarankiškai savimi pasirūpinti, jai reikalinga pagalba, vertindamas ekspertizės išvadą, išklausęs pačią D. M. bei suinteresuotus asmenis, siekdamas suinteresuoto asmens D. M., socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens D. M. psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia ir ribotai veiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

29. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens D. M. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, jos elgseną šiuo metu, taip pat į keliamą grėsmę sau, kadangi ji būdama nekritiška savo elgesiui, gali save susižaloti, kelti grėsmę kitiems asmenims. Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų bei ekspertės paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad D. M. visose srityse reikalinga pagalba, ji savarankiškai nesugeba savimi pasirūpinti, nesiorientuoja aplinkoje, jai būtina nuolatinė priežiūra, jos liga – įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F01.8) progresuoja. Taigi, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, išskyrus smulkių buitinių sandorių bei savitvarkos įgūdžių srityse, kuriose D. M. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

30. Pažymėtina, nors ekspertizės akte nebuvo pasisakyta dėl D. M. gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas, tačiau pareiškėjos atstovė nurodė, kad būtų tikslinga D. M. pripažinti neveiksnia ir šioje srityje, nes ji pati nesugeba savęs atstovauti. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 9 – 10 punktas, rekomenduojamų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas nėra baigtinis, įvertinus byloje esančią medicininę dokumentaciją, ekspertizės akto bendrą išvadą, jog D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių bei turtinių santykių sritį – smulkių buitinių santykių sritį, kuriose iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, įvertinus ekspertės paaiškinus, kuri nurodė, kad vertinant Da. kognityvinį deficitą, jos sutrikimas tokio lygio, kad ji negebėtų kreiptis į atitinkamas institucijas savarankiškai ir sau atstovauti, D. M. pripažįstama neveiksnia ir asmeninių neturtinių santykių srityje – gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas.

31. Įvertinus aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju yra šalių prieštaravimų dėl D. M. sveikatos būklės, nėra vieningos nuomonės dėl jai skirtino globėjo kandidatūros, teismas sprendžia, jog spręsti klausimą dėl globos ir rūpybos nustatymo bei turto administratoriaus paskyrimo D. M. tikslinga įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, todėl pripažinus asmenį neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, inicijuojama byla dėl globos šioje srityje nustatymo ir globėjo šioje srityje bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505, 506 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimas tenkinamas.

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

Asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.).

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

Inicijuoti bylos dėl globos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Išsiųsti teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė