Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 50.11.1 (S)

2007 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui R. N., ieškovų R. V., J. M., D. V. K., R. N. atstovei adv. V. T., atsakovei J. V., jos atstovui adv. A. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01627-375/2007 pagal ieškovų R. V., J. M., D. V. K., R. N. ieškinį atsakovei J. V., trečiajam asmeniui Kauno m. 6 – ojo Notarų biuro notarei J. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo

1) teismas priėmė ieškinį, kurio neturėjo teisės priimti, kadangi ieškovai savo reikalavimus grindė CK 1.89 str. pagrindu, pagal kurį pareikšti ieškinį šiuo pagrindu galėjo tik tas asmuo, kuris jį sudarė. CK 5.1 str. 3 d. prasme asmeninės teisės nepaveldimos, todėl pagal CPK 45 str. ieškinys turėjo būti atmestas kaip paduotą netinkamo ieškovo;

2) 2006-07-01 ekspertizės aktas Nr.276 atliktas pažeidžiant 2003 m. rugpjūčio 18 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.V-499 8.2 p. nuostatas, nes ekspertas vadovavosi tik medicininiais dokumentais ir nevertino liudytojų ir šalių paaiškinimų, nevertino to fakto, kad 2004-03-31 sudarydamas testamentą savo ranka jame parašė sakinį: „Visą savo turtą po mirties palieku J. V.”, kad B. M. atliko ir kitus notarinius veiksmus - 2004-05-06 atsisakė paveldėto turto ieškovų naudai, vyko į kitą miestą (Zarasus) niekieno nelydimas;

3) abiejų šalių paaiškinimai, kviestų liudytojų parodymai nebuvo prieštaringi. Tai paneigia teismo posėdžio 2006-05-30 protokolas;

Dėl gydytojų parodymų

1) gydytoja psichiatrė R.M. D. nurodė, kad B. M. savimi pasirūpinti negalėjo, jam buvo reikalinga slauga. Tą paneigia M. gyvenimo būdas, kurį apibūdino tiek ieškovai, tiek atsakovė, kurie teigė, kad jis pats savimi pasirūpindavo. R.M. D. nustatė, kad B. M. liga gali atsirasti po insulto, tačiau byloje nėra duomenų, kad B. M. buvo insultas. Gydytoja negalėjo nurodyti jokių kitų priežasčių, kodėl liga (staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija) atsirado taip staiga;

2) R.M. D. išvadą, kad demenciją galima nustatyti be tyrimų, paneigė ekspertės S. Š. parodymai, bei citatos iš šių mokslo leidinių:

D. J., V. B., R. P. (Vilniaus universiteto Neurologijos klinika): „Įtariant suvokimo funkcijų sutrikimą labai svarbu tiksliai ir išsamiai surinkti anamnezę iš paciento artimųjų, taip pat atlikti pilną klinikinį ligonio tyrimą...Ypač svarbūs neurovizualiniai tyrimai- KT (kompiuterinė tomografija) ir/arba MRT (magnetinio rezonanso tyrimas), kuriuos reikėtų atlikti kiekvienam pirmą kartą dėl Įtariamos demencijos tiriamam ligoniui. Patvirtintai diagnozei reikalingas histopatologinis smegenų tyrimas". (Neurologijos seminarai. 1999. Nr.1 (5) psl. 26-29);

V. L. (KMU Neurologijos klinika) „Demencijų diagnostika, jų priežasties nustatymas remiasi visu tyrimų kompleksu. Protinės veiklos mini testas (MMSE) ir Blessedo testas gerai atspindi ligonio būklę. Diagnozės patvirtinimui privaloma atlikti KT (kompiuterinė tomografija) tyrimą, kuriuo galima nustatyti degeneracijos vietą, laipsnį, lokalinius smegenų pažeidimus, kraujotakos sutrikimus."

S. P. (Ilinojaus universiteto (JAV) Psichiatrijos departamentas) „Pagrindinis tikslas, kliniškai tiriant vyresnio amžiaus žmones, turinčius mąstymo sutrikimų, yra nustatyti, ar jie atitinka amžiaus normas, ar yra demencijos pradžia. Atminties ir kitoms mąstymo funkcijoms tirti sukurta daug neuropsichologinių testų: MSE (protinės būklės testas), MMSE, CDT (laikrodžio piešimo testas). Kompleksiškai įvertinant vyresnio amžiaus paciento sveikatą, atliekant pilną fizinį, neurologinį ir laboratorinį tyrimą, gaunami svarbūs demencijos diagnostikos duomenys. Tačiau reikalingas ir neuropsichiatrinis tyrimas. Juo nustatoma ne tik mąstymo ir protinės veiklos būklė, bet ir prognozuojamą ligos eigą ir gydymo rezultatai." (Neurologijosseminarai. 1999. Nr. 1(5) psl.17-18);

V. B.. Klinikinė neurologija. „Ligonių sergančių kraujagysline demencija, kaip ir kitų demencijų atveju, atrankai naudojamas MMSE. Sergant kraujagysline demencija, atliekami tokie pat kaip ir sergant Alzhaimerio liga laboratoriniai tyrimai. Diagnozuojant kraujagysline demenciją, svarbūs struktūrinės neurovizualizaciįos metodai - KT ir MRT. Šie tyrimo metodai leidžia identifikuoti kraujotakinę demencijos sindromo priežastį. Jei atliekant KT ir MRT, nenustatomą kraujagyslinės ligos požymių, KD (kraujagyslinės demencijos) diagnozė yra labai abejotina. Diagnozuojant kraujagyslinę demenciją, tikslinga atlikti galvos smegenų kraujagyslių ultragarsinius tyrimus, kartais echokardioskopiją." (Klinikinė neurologija. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius V. B., psl. 474-475).

A. D.. Psichiatrija: „Be anamnezės, bendrų klinikinių tyrimų diagnostikai plačiai naudojamos šios klinikinės skalės: MMSE, Blessedo, Hochinskio CDR, ADAS ir kt." (psl.505);

3) .M. D. išvadą, kad hipertoninė liga, tai taip pat galėjo būti demencijos priežastis, paneigia ši citata: „Manoma, kad rizikos veiksniai turintys įtakos aterosklerozės vystymuisi (hipertenzija, širdies ligos, cukrinis diabetas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, hiperlipidemija) didesnės įtakos demencijos vystymuisi neturi” A. D. . Psichiatrija. 2003 (psl.504);

4) demencijos nustatymui tyrimai nebuvo atlikti, diagnozę gydytoja R.M. D. nustatė ligonį mačiusi vos vieną kartą 15-20 minučių;

5) gydytojas G. K. teigė, kad B. M. į ligoninę buvo atvežtas dėl plaučių uždegimo, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys, pacientas galėjo būti dezorientuotas nuo ligos. Tą patvirtina ir psichiatras A. K. knygoje „Psichiatrija": „Ligonis nustoja orientuotis aplinkoje, elgiasi absurdiškai, gali būti sceninio pobūdžio regos haliucinacijų, dažnai susijusių su buvusia profesija. Šias būsenas dažnai sukelia interkurentinės ligos, pavyzdžiui plaučių uždegimas." (psl. 112); Dėl ekspertų parodymų

Ekspertų išvadų objektyvumu verčia suabejoti tai, kad ekspertai nesugebėjo paaiškinti kai kurių bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusių faktų: ekspertė S. Š. net nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, nes į teisėjos klausimą ar gali demencija prasidėti staiga, ekspertė atsakė, kad gali po masyvaus insulto, tačiau ar insultų buvo, ar ne, negalėjo pasakyti. Ekspertė negalėjo pasakyti, ar rašydamas 2004-03-31 testamentą B. M. suvokė testamento teisines pasekmes, negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado įrašas apie tai, kad B. M. du mėnesius buvo be sąmonės.

Pagal CPK 213 str. 1 d. tik teismas gali skirti ekspertizę, tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. Kadangi atsakovė nurodė, jog ekspertizė atlikta netinkamai ir ekspertas posėdžio metu deramai negalėjo paaiškinti, kodėl ekspertizėje yra klaidų, todėl pagal CPK 219 str. turėjo būti skirta papildoma ekspertizė, nes kilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.89 str., 5.16 str., ieškovai savo reikalavimų negalėjo grįsti CK 1.89 str. pagrindu. Teismas, vertindamas velionio sveikatos būklę, netinkamai suprato ir demencijos kaip psichinės ligos esmę.

Dėl vienodos teismų praktikos taikymo.

Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškas bylas. Bylose, kuriose buvo ginčijami testamentai dėl demencijos nepasitaikė nei vieno atvejo, jog ieškovai savo reikalavimus grįstų CK 1.89 str. pagrindu. Dažniausia buvo pasirenkamas pagrindas CPK 1.84 str.(LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2002m.), kur nurodyta, kad asmuo, sudarydamas sandorį jau būtų teismo pripažintas neveiksniu.

Dėl galimybės ekspertizę skirti pačiam teismui LAT pasisakė 2002 m. sausio 7 d. nutartyje c.b.Nr. 3K-3-6/2002, kur nurodyta, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Laikydamas, jog eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas galėjo skirti papildomą ekspertizę ir pavesti ją atlikti tiems patiems ekspertams.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantė ir jos atstovas skundą palaikė, siūlė jį tenkinti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno m. 6 –ojo Notarų biuro notarė J. R. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 2004-03-31 B. M. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei V. ( 1 t. b.l.65). 2004-09-12 B. M. mirė ( 1 t. b.l.63). Ieškovai R. V., J. M., D. V. K., R. N. yra jų dėdės B. M. penktosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). 2005-10-29 Kauno 1-oji teismo psichiatrijos komisija pateikė išvadą, jog B. M. sirgo kraujagysline silpnaprotyste (demencija) ir testamento sudarymo metu 2004-03-31 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 1 t. b.l.130-131). Pakartotinės ekspertizės 2006-07-31 aktu patvirtinta tokia pat išvada (2t. b.l.50-53).

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog ieškovai LR CK 1. 89 str. pagrindu neturėjo teisinės galimybės ginčyti M. sudaryto testamento, nes tokį sandorį ieškinyje nurodomu pagrindu gali ginčyti tik jį sudaręs asmuo, o teismas negalėjo tokio ieškinio priimti nagrinėti; 2006-07-01 ekspertizės aktas Nr.276 atliktas pažeidžiant 2003 m. rugpjūčio 18 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.V-499 8.2 p. nuostatas, nes ekspertas vadovavosi tik medicininiais dokumentais ir nevertino liudytojų ir šalių paaiškinimų; apeliantei kelia abejonių gydytojos psichiatrės R.M. D. parodymai teismo posėdžio metu, apeliantė abejoja ekspertų išvadų objektyvumu, mano, kad teismas turėjo skirti papildomą ekspertizę; teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškas bylas. Bylose, kuriose buvo ginčijami testamentai dėl demencijos nepasitaikė nei vieno atvejo, jog ieškovai savo reikalavimus grįstų CK 1.89 str. pagrindu. Dažniausia buvo pasirenkamas pagrindas CPK 1.84 str.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo motyvai, jo teismas priėmė ieškinį, kurio neturėjo teisės priimti, kadangi ieškovai savo reikalavimus grindė CK 1.89 str. pagrindu, pagal kurį pareikšti ieškinį šiuo pagrindu galėjo tik tas asmuo, kuris jį sudarė negalėjo yra visiškai nepagrįsti. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, būdami testatoriaus M. įstatyminiais įpėdiniais, pareiškė teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 5.17 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. CK 5.16 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada testamentas ar jo dalys negalioja. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant CK penktosios knygos IV skyrių darytina išvada, jog įstatyminiai įpėdiniai, esant testamentui, gali jį ginčyti CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Tokiu būdu apeliantės argumentai, kad ieškovai negalėjo ginčyti testamento CK 1.89 straipsnio pagrindu yra nepagrįsti.

Apeliantė V. teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, netinkamai įvertino liudytojų parodymus, o taip pat be jokio teisėto pagrindo vadovavosi pomirtinėmis teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas įvertinęs liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir pomirtines teismo psichiatrines ekspertizes. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės prašymą teismas paskyrė atlikti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 32, 33, 2 t.), šios ekspertizės išvados (b.l. 51, 52, 2 t.) buvo analgiškos pirmiau atliktos ekspertizės išvadoms, kuriose neginčijamai nustatyta, jog testamento sudarymo metu, t.y. 2004 03 31 dienai R. M. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suiprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad teismui pateiktos ekspertų išvados būtų nepakankamai aiškios ar neišsamios, ar kiltų abejonių dėl ekspertų išvadų pagrįstumo, taip pat būtų prieštaravimų tarp kelių ekspertizių išvadų, todėl pagrindo teismui skirti papildomą pakartotinę ekspertizę nebuvo, o apeliacinio skundo teiginys, jog pagal CPK 219 str. teismas turėjo skirti papildomą ekspertizę, yra nepagrįstas nei nustatytomis bylos aplinkybėmis, nei teisiškai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismaui turėjo kelti abejones liudytojos gydytojos psichiatrės R.M. D. parodymų nenuoseklumas, taip pat kai kurie ekspertų, apklaustų teismo posėdžio metu parodymų netikslumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas. Skundžiamame teismo sprendime minėtos pomirtinės ekspertizės išvados buvo įvertintos sąryšyje su kitais įrodymais- M. asmens sveikatos istorija, kurioje yra duomenų apie psichinio negalavimo egzistavimą kur 2004-03-22 B. M. taip pat diagnozuota demencija, liudytojų parodymais. Ekspertų išvadų bei iš medicininių dokumentų gautų duomenų nepaneigė notarės J. R., tvirtinusios ginčijamą testamentą, paaiškinimai (1 t. b.l.27). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, notarė neturi specialių medicininių žinių, todėl ir negalėjo įvertinti tikrosios B. M. psichinės būsenos, be to notarė galėjo suklysti ir kalbėjo ne apie B. M., o apie kitą žmogų, kadangi nuo testamento patvirtinimo iki notarės apklausos teismo posėdžio metu praėjo daug laiko.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

Šias motyvais apeliantės skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismno 2007 02 05 d. sprendimą palikti nepakeistą.