- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-228-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66659-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius, Savinijus Katauskas, Zigmas Pcius
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pciaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Aukštakalnio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-06-11 nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Z. kaltintas, bet išteisintas dėl to, kad valstybės tarnautojui davė kyšį, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus: 2017 m. gruodžio 22 d., apie 14 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilių girtumas) tyčia, siekdamas išvengti pristatymo į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas išblaivinimui bei ANK protokolo surašymui, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. V. davė savo piniginę, kurioje buvo 248 eurai 16 centų.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras R. Aukštakalnis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 100 MGL (5000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti 248,16 Eur.
2.1. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad V. Z. visiškai nesuprato, dėl ko yra vežamas į policijos komisariatą, todėl nežinojo, kodėl jam reikėtų papirkti pareigūnus. Tačiau pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014). V. Z. savo apklausoje aiškiai pasako, kad suprato, ko jis yra vežamas į policiją, nes nurodo, kad nenorėjo būti vežamas išblaivinimui, norėjo kad jį policijos pareigūnai paleistų į namus. Tai paneigia teismo išvadas, kad jis nežinojo realaus pareigūnų tikslo. Be to, nustatyta, kad V. Z. aiškiai žinojo, kad negalima pareigūnams duoti kyšį, nes jis pats apie tai kalba policijos pareigūnams (pokalbis užfiksuotas garso įraše). Teismas nekreipė dėmesio į pokalbio išklotinėje užfiksuotus V. Z. žodžius: „Ar pinigų nori, kiek nori. Nu tai vėl sakysi kyšis koksai negalima (...)“. Tai įrodo, kad V. Z. siūlė pareigūnams pinigus bei žinojo, kad negalima duoti pareigūnams kyšio, tačiau vis tiek tai darė.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vienas iš išteisinimo argumentų yra tas, kad policijos pareigūnai neįspėjo V. Z. apie tai, kad kyšio davimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš kyšio siūlymą asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pagal atmintinę dėl policijos įstaigų pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju, tik tais atvejais, jei yra manoma, kad gali būti siūlomas, žadamas ar duodamas kyšis (esant bet kokioms asmens užuominoms, prašymams ar pasiūlymams), pareigūnas pirmiausia turėtų taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o toliau atmintinėje nurodomos rekomendacijos pareigūnams, kaip elgtis po kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-648/2015).
2.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nelogiškas teismo argumentas, kad V. Z. piniginę policijos pareigūnams davė ne norėdamas juos papirkti, o tam, kad pastarieji suskaičiuotų jo turimus pinigus. Kyla akivaizdus klausimas, kam V. Z. to reikėjo. Pinigus susiskaičiuoti galėjo ir pats V. Z.. Teismas patiki tokiais V. Z. teiginiais, kad piniginę jis policijos pareigūnams davė todėl, kad norėjo sužinoti, ar užteks pinigų baudos sumokėjimui. Reikia pabrėžti, kad apie baudos mokėjimą policijos pareigūnai iš viso nekalbėjo ir neaišku iš ko V. Z. padarė tokią išvadą, kad jam reikės mokėti baudą. Be to, apklausiamas V. Z. pats parodė, kad jis žino, kad bauda turi būti sumokėta ne policijos pareigūnams, o banke.
2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje pasisako, kad nebuvo pagrindo V. Z. policijos pareigūnams vežti išblaivinimui į policijos komisariatą, nes nebuvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas. Nors smurto faktas ir nebuvo nustatytas, tačiau iš Z. pranešimo policijai matosi, kad V. Z. namuose neblaivus ją mušė rankomis per galvą, triukšmauja, grasina užmušti. Šiuo atveju policijos pareigūnai, siekdami užkardyti tolimesnius V. Z. galimus smurto veiksmus, visiškai teisingai pasielgė, išveždami jį išblaivinimui. Atsižvelgiant į dabartinę valstybės politiką dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai pasielgė teisingai.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje didelis dėmesys yra skiriamas aplinkybei, kad kyšio davimo faktas nėra užfiksuotas garso ir vaizdo įraše. Be to keliama abejonė įrašo vientisumui, kadangi tarpe nėra vienos minutės garso įrašo. Teisminio nagrinėjimo metu, policijos pareigūnas M. V. paaiškino, kad garso ir vaizdo įrašas buvo daromas tik automobilio salone esančiu vaizdo registratoriumi. V. Z. sėdėjo tarnybinio automobilio (mikroautobuso) gale įrengtoje kameroje. Bendraujant su juo reikėjo išlipti į lauką ir iš automobilio galo atidaryti kameros duris. Tuo metu ir vyko piniginės perdavimas. Akivaizdu, kad automobilio salone įrengtas vaizdo registratorius negalėjo to momento užfiksuoti. Teismas nuosprendyje nurodo, kad policijos pareigūno M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. Z. tuo metu, kai paprašė sustoti, pasakė „pasiimk kiek tau reikia ir paleiskit vyrai“ ir padavė piniginę, analogiškus parodymus minimas liudytojas davė ir teisme, tačiau aptariamame garso įraše tai nėra užfiksuota. Tai teismas traktuoja kaip Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos pažeidimą ir šiuo įrodymų nesiremia. Tačiau vien aplinkybė, kad kyšio davimo momentas nebuvo užfiksuotas vaizdo ir garso įraše, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad policijos pareigūnų M. V. ir L. R. duoti parodymai savaime yra nepatikimi ir melagingi. Kaip minėta, kaip liudytojas apklaustas M. V., kuriam buvo duotas kyšis (piniginė su pinigais), viso baudžiamojo proceso metu įvykio aplinkybes, kad V. Z. padavė jam piniginę su pinigais, siekdamas, kad būtų nevežamas į policijos komisariatą išblaivinimui, aiškino nuosekliai, jokių prieštaravimų jo parodymuose nenustatyta, o jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad šio liudytojo parodymai nepatvirtina V. Z. pateiktos įvykio versijos, ar aplinkybė, kad pokalbis tarp jų nebuvo įrašytas, nepaneigia M. V. parodymų objektyvumo. Šiuo atveju vaizdo ir garso įrašas būtų tik vienas iš objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau šie duomenys būtų tik papildomi įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
4. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija V. Z. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
5. V. Z. buvo kaltinamas, kad 2017 m. gruodžio 22 d., apie 14 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, siekdamas išvengti pristatymo į komisariatą išblaivinimui bei ANK protokolo surašymui, vyriausiajam patruliui M. V. davė savo piniginę, kurioje buvo 248,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. Z. dėl inkriminuojamo nusikaltimo, padarė išvadą, jog V. Z. atliktų veiksmų seka nepatvirtina, kad jis turėjo realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai, o šiuo atveju būtent policijos pareigūnų veiksmai gabenant V. Z. į policijos įstaigą nebuvo teisėti. Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis nesutinka bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš faktinių byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog policijos pareigūnai L. R. ir M. V. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) vyko pagal iškvietimą dėl smurto, pagal kurį pranešėjos neblaivus vyras mušė rankomis per galvą, triukšmavo, grasino, kad užmuš. Pareigūno M. V. tarnybiniame pranešime išsamiai aprašyta įvykių seka, pagal kurią, atvykus į vietą smurto faktas nepasitvirtino, tačiau V. Z. buvo nustatytas 1,6 promilių neblaivumas, todėl buvo nuspręsta pristatyti jį į policijos komisariatą išblaivinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui, bevežant V. Z., pastarasis prašė paleisti, sustoti pakalbėti, tai padarius, jis toliau prašė paleisti, tačiau buvo paaiškinta, kad jis vis tiek bus pristatytas į komisariatą, važiuojant mieste V. Z. prašė sustoti, pakalbėti, tai padarius ir pareigūnui M. V. dar kartą priėjus prie automobilio galo, V. Z. toliau prašė paleisti, siūlė pasiimti piniginę ir išsiimti, kiek reikia, nors buvo perspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, išsitraukė piniginę ir padavė pareigūnui siūlydamas pasiimti, kiek reikia ir paleisti.
7. Tarnybinio pranešimo duomenis atitinka ir abiejų pareigūnų nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Apklausiamas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje pareigūnas M. V. nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, matė, kad kieme buvę vyras su moterimi konfliktavo, nors tiksliai nebeatsimena, bet mano, jog smurto artimoje aplinkoje nenustatė, tačiau galimai išblaivinimui ir protokolo surašymui vežė pilietį į skyrių, vežamas buvo neramus, prašė paleisti, spardė duris, todėl tiek kartų stojo, pilietis jam, M. V., padavė piniginę, sakydamas, kad pasiimtų, kiek reikia už tai, kad paleistų. M. V. parodymus nuosekliai atitinka ir pareigūno L. R. parodymai. Liudytojas L. R. apylinkės teisme prisiminė, jog į įvykio vietą buvo iškviesti dėl smurto, nuvykę smurto nenustatė, pilietis nebuvo agresyvus, tačiau neblaivus, šiek tiek konfliktiškas, todėl nutarė vežti jį į komisariatą, vežamas šis beldė, šaukė, norėjo, kad būtų paleistas, pašnekėti, jie sustojo vieną kartą pažiūrėti, gal kas nutiko, važiuojant toliau žmogus vėl šaukė, todėl (duomenys neskelbtini) vėl sustojo, nuėjęs pažiūrėti kolega grįžo su pinigine, sakydamas, jog davė kyšį.
8. Nors skundžiamame nuosprendyje sprendžiama, jog policijos pareigūnų veiksmai gabenant V. Z. į komisariatą buvo neteisėti, tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti sutampančiais, nuosekliais profesines pareigas vykdžiusių pareigūnų parodymais. Jie į įvykio vietą važiavo ne atsitiktinai, o pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėto registro duomenų (ataskaitų žiuryklės), apie įvykį pranešė N. Z., nurodydama, jog neblaivus vyras ją mušė rankomis per galvą, triukšmavo, grasino, kad užmuš (b. l. 150-152). Nors, kaip nurodė pareigūnai M. V. ir L. R., taip pat fiksuota tarnybiniame pranešime bei registro duomenų kopijoje, smurto faktas nepasitvirtino, tačiau įvykio vietoje iš tikrųjų buvo rastas neblaivus V. Z.. Kaip teisiamajame posėdyje teigė liudytojai M. V. ir L. R., V. Z. buvo konfliktiškas, todėl buvo nuspręsta jį vežti į komisariatą išblaivinimui bei protokolo surašymui. Šiuos aptartus duomenis atitinka ir paties V. Z. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kuriuose jis pripažino, jog įvykio dieną su žmona vartojo alkoholio, jie susipyko, kilo konfliktas ir žmona iškvietė policiją, po pokalbio su atvykusiais pareigūnais, pastarieji informavo, jog reikės vykti į komisariatą išblaivinimui ir protokolo surašymui, to jis nenorėjo ir vengė. Teisiamajame posėdyje V. Z. neatmetė, jog žmona galėjo pasakyti pareigūnams, kad jį vežtųsi. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog V. Z. jau ne pirmą kartą konfliktuoja su sutuoktine ir dėl to susiduria su teisėsauga, už tai yra buvęs baustas ir administracine tvarka (b. l. 57-59), todėl nėra pagrindo manyti, jog jis visiškai nesuprato, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu teko vykti su pareigūnais (apie tai galima spręsti ir iš vaizdo bei garso įrašo iš tarnybinio automobilio, kuriame V. Z. teisinasi nieko sutuoktinei nepadaręs). Taigi, nors smurto artimoje aplinkoje faktas ir nepasitvirtino, tačiau aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog tarp neblaivių sutuoktinių buvo susiklosčiusi įtempta situacija, V. Z. elgesys su sutuoktine praeityje jau yra buvęs peržengęs ir teisėtumo ribas, todėl neblaivaus vieno iš konflikto dalyvių išvežimas į komisariatą taip iš esmės užkertant kelią ir tolimesniam sutuoktinių konflikto vystimuisi, savaime nerodo, jog pareigūnai veikė netinkamai, kaip vertinama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog būtent gabenimo į komisariatą metu V. Z. davė pareigūnui M. V. savo piniginę ir to neneigia ir pats išteisintasis. Kaip nuosekliai procese nurodė pareigūnai, V. Z. vežamas į komisariatą vis prašė paleisti, sustoti, pasikalbėti, vieną kartą sustoję pareigūnai nurodė, jog vyks toliau, tačiau tai V. Z. nenuramino, todėl dar kartą sustojus, M. V. vėl priėjo prie tarnybinio automobilio galinėje dalyje sėdėjusio V. Z., kuris padavė piniginę su pinigais, siūlydamas pasiimti, kiek reikia ir prašydamas paleisti. Nors skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, kad piniginė pareigūnui buvo paduota siekiant papirkti, be to, pareigūnai ryžtingai neįspėjo V. Z. apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokios nuosprendžio išvados prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai. Pareigūnų parodymus atitinka ir byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, kuris buvo apžiūrėtas (b. l. 30-32). Nors pirmosios instancijos teismas aptarė atitinkamus vaizdo bei garso fiksavimo trūkumus, tačiau įrašas yra tik vienas iš įrodymų ir vertinamas kartu su kitais. Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta įrašą apžiūrėjusi tyrėja L. S. patvirtino, jog išklotinėje užrašė, ką girdėjo. Pareigūnas M. V. posėdyje paaiškino, kad registratoriaus įranga yra tarnybinio automobilio salone, o vežamas asmuo automobilio gale, taigi natūralu, kad dalis pokalbio gali ir nesigirdėti. Vis dėlto yra užfiksuota didžioji dalis V. Z. ir pareigūnų pokalbio, kurio turinys yra pakankamai informatyvus ir atitinka kitus bylos duomenis.
10. Nagrinėjamu atveju būtent iš tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo apžiūros protokolo aiškiai matyti, jog kaip ir nurodė pareigūnai, V. Z. vežamas nebuvo ramus, vis prašė paleisti, sustoti, galiausiai užsimena apie pinigus, klausdamas, kiek nori, pareigūnai jį ragina baigti, tačiau po sustojimo M. V. parsineša piniginę, kurią, kaip teigia, padavė V. Z., kad būtų paleistas. Kaip matyti tiek iš įrašo apžiūros protokolo, tiek tarnybinio pranešimo, apžiūros protokolo su fotolentelėmis, piniginės davimo faktas buvo iškart fiksuojamas, forminamas. M. V. procese nuosekliai teigė, jog įspėjo V. Z. apie baudžiamąją atsakomybę ir, nors to aiškiai įraše iš tarnybinio automobilio neužfiksuota, tai nereiškia, jog pareigūno parodymai nepatikimi. Priešingai, byloje nėra duomenų apie kokį nors jo suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymuose, kurie atitinka kitus bylos duomenis, jokių prieštaravimų nenustatyta. Ir paties V. Z. parodymai apie įvykį tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme atitinka būtent pareigūnų nurodytas aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Z. teigė, jog tarnybiniam automobiliui sustojus ir vienam iš pareigūnų priėjus, padavė pastarajam savo turėtą piniginę ir pasakė, kad pasiimtų, kiek reikia, o jį paleistų, pareigūnas perspėjo dėl neleistino elgesio, tačiau jis, V. Z., nesureagavo ir vis tiek davė savo piniginę, prašėsi paleidžiamas, nes norėjo eiti namo, dėl savo elgesio gailisi. Apie tai, kad vienas pareigūnas jam sakė, jog jiems siūlo kyšį, V. Z. užsiminė ir teisiamajame posėdyje, kur teigė, jog pasakė frazę, kad jei duos pinigus, tai žino, kad bus kyšis (panašus teiginys yra užfiksuotas įraše iš tarnybinio automobilio: „(...) ar pinigų (galimai „nori“), kiek nori? Nu tai vėl sakysit kyšis koksai negalima (...)“), gal kantrybės netekęs ir pasakė, kad pasiimtų daiktus, nes vis tiek atims, piniginę padavė dėl to, kad norėjo, jog nepasodintų. Taigi iš paties V. Z. parodymų visame procese matyti, jog jis siūlė pareigūnams pinigus bei žinojo, kad negalima duoti kyšio, tačiau vis tiek tai darė.
11. Nors tiek apklausiamas kaip įtariamasis, tiek teisiamajame posėdyje V. Z. pateikė versiją, jog piniginę davė tik norėdamas sumokėti baudą, kad išsiaiškintų, kiek piniginėje yra pinigų, tačiau tokia versija neįtikinanti ir vertinama kaip pasirinkta gynybinė, kadangi savo pinigus V. Z. galėjo susiskaičiuoti ir pats, be to, išteisintasis ne kartą baustas administracine tvarka, todėl net ir iš asmeninės patirties žinojo, kad kaip sankcija už pažeidimą skirtos baudos mokamos ne pareigūnams į rankas, o finansų įstaigose, tai patvirtino ir apklausiamas 2019-02-22 kaip įtariamasis. Todėl tikėti nelogiškais išteisintojo paaiškinimais, jog savo veiksmų jis nelaikė kyšiu, nėra pagrindo, juolab, jog apklausiamas išteisintasis ne kartą nurodė, jog suvokia, kad pinigų siūlymas pareigūnams yra kyšis. Nors V. Z. užsiminė, jog nežinojo, kiek piniginėje buvo pinigų, tačiau pats teigė, jog piniginę davė neva norėdamas, kad būtų suskaičiuoti pinigai tariamai baudai, todėl natūralu, jog turėjo suvokti, kad piniginėje pinigų yra.
12. Taigi, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina V. Z. kaltinime nurodytas aplinkybes bei inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl pripažįstama, jog V. Z. valstybės tarnautojui davė kyšį, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus: 2017 m. gruodžio 22 d., apie 14 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilių girtumas) tyčia, siekdamas išvengti pristatymo į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas išblaivinimui bei ANK protokolo surašymui, (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. V. davė savo piniginę, kurioje buvo 248,16 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo V. Z. pripažįstamas kaltu, padaręs BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
13. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į V. Z. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę V. Z., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
14. V. Z. padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato kelias bausmės rūšis – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų. V. Z. neteistas, dirba, ne kartą yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, todėl apygardos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nustatomas minimalus.
15. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Z. konfiskuoti 248,16 Eur, tačiau šis prašymas netenkinamas. Prokuroro 2018-01-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. Z. buvo nutrauktas ir jam grąžinta piniginė su 248,16 Eur (b. l. 70-73, 79). Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog nenustatyta, kokio dydžio kyšį V. Z. norėjo duoti pareigūnams, priešingai, jis teigia, nežinojęs, kiek tiksliai pinigų yra piniginėje, taigi pareigūnams duoto kyšio dydis paties asmens nebuvo aiškiai apibrėžtas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
V. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-22 iki 2017-12-23 (1 para), prilyginant jį 2 MGL dydžio baudai ir V. Z. nustatyti galutinę bausmę – 98 MGL (4900 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu, saugomą voke, palikti saugoti byloje.