Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, nuteistajam J. C., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str., prie šios bausmės iš dalies pridėta likusi neatlikta bausmė, paskirta 2006-05-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai vienuolika mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, siekdamas išvengti drausminės atsakomybės už pravaikštas, 2008-11-11 gydytojo G. G. terapinio kabineto išduotoje medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė neatvykimo į darbą laikotarpio dieną iš 11 į 21 ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2008-11-21 šią žinomai suklastotą pažymą AB (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Utena, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė AB (duomenys neskelbtini) personalo vadybininkei A. R..

Nuteistasis J. C. skundžia 2009 m. vasario 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad prisipažįsta medicininėje pažymoje pertaisęs datą iš 11 į 21 ir dėl to labai gailisi. Mano, kad jo veikoje yra ne nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo požymių. Gyvena daugiavaikėje šeimoje ir prisideda prie jos išlaikymo.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. C. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 300 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę.

Su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad teismo jam paskirta bausmė yra per griežta, teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. J. C. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir pagal BK 27 str. 1 d. nuostata, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Todėl teismas, atsižvelgęs į nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Jam paskirta bausmė už padarytą veiką individualizuota, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Tyčinis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, kurį padarė J. C., priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Vertinant nuteistojo J. C. asmenybę, iki nusikalstamos veikos padarymo, jis buvo teistas vieną kartą ir nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, administracine tvarka nebaustas (b.l. 46-47), į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b.l. 51), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 11). Teismas, įvertinęs tai, kad yra viena J. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai šios bausmės rūšiai nustatytai ribai. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu J. C. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes teismas šią bausmę iš dalies pridėjo prie likusios neatliktos 2006-05-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaip minėta, aplinkybę, kad J. C. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teismas jau įvertino skirdamas bausmę. Todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę pagal apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jo veikoje yra ne nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. C. padaryta veika atitinka LR BK 300 str. 1 d. esančius nusikaltimo požymius. Be to, LR BK 300 str. dispozicijose yra numatytos tik vienos rūšies nusikalstamos veikos – nusikaltimai (BK 10 str., 11 str.), todėl kaip nepagrįstas atmestinas apelianto teiginys dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. C. apeliacinį skundą atmesti.