Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su žmona V. J. , kuriai baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą gauti turtinės naudos, siekiant apgaule įgyti potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „Vakarinės naujienos“ Nr. 136 (10405) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J. , žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K. , kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos. Tęsdamas savo veiksmus kartu su V. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N. , nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N. , kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę pilnai jais disponuoti. 1992 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpiu per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432. 000 litų) grynais. 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikiantis kaip įstatyminis globėjas už savo nepilnametį sūnų D. J. bei pagal įgaliojimą už motiną K. J. , kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. , tokiu būdu apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo V. N. didelės vertės turtą – pinigus 108. 000 JAV dolerių (432. 000 Lt. ) sumoje, sumokėtus už namą. Pasinaudodamas tuo, kad V. N. , nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992 m. spalio 5 d. įgaliojimą, grupe su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido viso 2 000000 litų, t. y. viso apgaule įgijo V. N. turtą 2 432 000 Lt. sumai. Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą veiką, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais - banditų gaujos nariu S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti Hiliarijui G. S. už kreipimosi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę pagal 1961 m. BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą. G. J. 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5. 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S. , ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių. J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju Telšių miesto autobuso stoties, esančios (duomenys neskelbtini), Telšiuose, teritorijoje, ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui, tuo parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam S. S. , o pastarajam grupėje su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993 m. sausio 22 d. apie 19 val. G. S. gyvenamojo namo, esančio Birutės g. 26, Telšiuose, kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautvamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S. , išlipančiam iš savo automobilio VAZ 2109 valst. Nr. 5409 KM, į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus 5 000 JAV dolerių sumoje, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S. . Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturint tam teisėto pagrindo, atimant asmeniui laisvę, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą. Jis veikdamas dėl savanaudiškų paskatų tikslu gauti turtinės naudos, organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M. , taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau 4 tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą užvaldyti “Ekspres” banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, sutinkamai su kuriuo turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį kurios pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą. Toliau parengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir pagrobimui, kurią J. B. perdavė S. S. , o šis - kitiems nusikaltimo įvykdymui parinktiems asmenims. S. S. , V. M. , P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikusiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. Z. namo, esančio A. V. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsodinus I. Ž. Z. į nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, tokiu būdu atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į Pavilnio regioniniame parke ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus visumoje ne mažiau 50 smūgiu kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. reikalaujant sumokėti 200000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N. , įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galinti vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. B. V. N. pastarojo gyvenamoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtoje išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo ir po to 1993 m. vasario 25 d. nuvažiavus su jais susitikti kavinėje „Apuokas“, esančioje Tvirtovės g. 84, Kaune, stebėjo V. N. , kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. betarpiškai bendravusį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. Z. paleisti, kas ir buvo padaryta 1993 m. vasario 25 d. apie 19 val. pririšus jį prie medžio Pavilnio regioninio parko teritorijoje esančiame miške. Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje.

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) skersgatvyje, Palangos mieste, statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus Mėtos skersgatviu, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio 7 namo gyventoja J. M. , reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne Mėtos skersgatviu, taip gadinant gyventojų lėšomis užasfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą. Griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė kol juos išskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L. , dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvosukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kūno sužalojimas, taip pat, iškart po fizinio smurto panaudojimo grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, atskėlęs tinko gabalą. Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 214 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigal. 1995-01-01, redakcija).

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus, pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo. 2000 metais konfliktuodamas su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B. , kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau dirbti Palangos m. vyr. architekto pareigose. J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą nusikaltimo padarymui - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius. J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam M. M. , kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus 2000 m. gruodžio 07 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. ryšium su pastarojo vykdymu tarnybinės pareigos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, t. y. muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas, esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje – vieną, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale turinti juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą. Nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį. Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

G. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo. 2000 metais konfliktuodamas su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 07 d. grupėje su J. B. , M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos. Laikotarpiu nuo 2000 m. gruodžio 7 d. iki 2001 m. sausio 8 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 8 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo organizuota grupe su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – E. B. aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-II laipsnio nudegimą. Šiais veiksmais privertė E. B. išeiti iš darbo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 15 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į G. J. ir jo žmonos V. J. turtą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o, baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš naujo laikinai apribota kaltinamojo G. J. nuosavybės teisė į jo turtą, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. vasario 11 d.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas jo vienuolikai turtinių vienetų. Visas areštuotas turtas - tai žemės sklypai arba statiniai, kurie įvertinti pagal šiuo metų galiojančią nekilnojamojo turto vertinimo metodiką ir atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, ir tai atsispindi turto vertinimo ataskaitose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekada nepriklausė nukentėjusiuoju pripažintam V. N. , o 2008 m. gruodžio mėn. 9 d. UAB „Ober-Haus” Nekilnojamas turtas atliko turto rinkos nustatymą teisinio ginčo atveju, įvertino statinių ir žemės sklypo priklausančių UAB „Ateities investicijoms”, T. L. , V. J. , K. J. , L. K. ir B. K. . UAB „Ober-Haus” remdamasis UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras” atliktomis tyrimo ataskaitomis Nr. 08-57 ir Nr. 08-60. Visas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius įvertintas bendrai 590000 Lt. sumai, todėl V. N. pasirinktos turto vertinimo firmos UAB „Baltijos auditas” nurodyta suma 3077000 Lt yra nereali. Kaltinamasis nurodo, kad V. N. civilinis ieškinys grindžiamas V. J. ir kitoms bendraturtėms T. L. , K. J. ir UAB „Ateities investicijos” priklausančio turto, kurį panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - žemės sklypo ir namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo ataskaitos sumai. Kaltinamojo teigimu, kadangi V. N. nėra įvertinto turto savininkas, todėl civilinis ieškinys 3077000 Lt sumai nesuprantamas ir negali būti traktuojamas, kaip pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kaltinamasis skunde teigia, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas užkerta kelią jam užsiimti verslu, turėti pajamų ir išlaikyti šeimą. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad jis bei jo sutuoktinė V. J. yra neįgalūs, gauna pašalpas, kitų pajamų šaltinių neturi.

G. J. skunde atkreipia dėmesį, kad preliminarinė jam asmens nuosavybės teisė priklausančio turto įvertinimo suma, atlikta jo prašymu UAB „Verslavita“ sudaro 2360000 Lt, UAB „Nidulus“ – 2560000 Lt, o firmos „Inreal“ – 2371000 Lt ir nuo UAB „Nidulus“ įvertinimo skiriasi 189000 Lt, kadangi buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog minėtas turtas Generalinės prokuratūros nurodymu yra areštuotas. Kaltinamojo teigimu, byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, kad V. N. teiginys, jog į namo dalies adresu Tyzenhauzų g. 37, Vilnius pagerinimą investavo 2 milijonus litų, yra nepagrįstas.

Be to, G. J. skunde teigia, kad neatgauna jo sūnaus sumokėto užstato, kuriam jis šią sumą kompensavo, taip pat nurodo, kokias išlaidas patiria dėl Kurhauzo pastato sutvarkymo skolindamasis lėšas. Taip pat nurodo, kad jam dar nėra atkurta nuosavybė į 6,7964 ha plotą, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu tai turės būti padaryta, todėl jo turtinė padėtis pagerės.

Teismo posėdyje kaltinamojo G. J. gynėja prašo jos ginamojo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad, bylą perdavus teismui, teisėjas, spręsdamas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi išsprendžia ir procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo bei kitus klausimus (BPK 233 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į kaltinamojo G. J. skunde nurodytus iš esmės analogiškus argumentus pakankamai išsamiai buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. birželio 2 d. ir 2010 m. kovo 1 d. nutartyse. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nepateikė ir šiame skunde, G. J. prašymai motyvuoti tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl ankstesnių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis G. J. buvo tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas, todėl teismo manymu, netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus. Iš esmės vienintelė nauja aplinkybė, kurią jis nurodo 2011 m. vasario 17 d. skunde yra tai, kad jis prašo pakeisti taikomo turto arešto objektą kitokiu turtu nei to prašė ankstesniuose skunduose. Tačiau ši aplinkybė iš esmės nekeičia kaltinamojo skundo turinio, esminiai jo argumentai išlieka analogiški nurodytiems jo ankstesniuose skunduose.

Teismo manymu, šiuo metu G. J. nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, todėl konstatuotina, kad procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo ir nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo G. J. turtui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Kaip jau minėta, BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė 2 432 000 Lt civilinį ieškinį, o I. Ž. – Z. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kaltų asmenų. Baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas kelių, tarp jų labai sunkių, nusikaltimų padarymu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ekonominius pokyčius, įvykusius po įvykių, kuriu metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį apribotos nuosavybės teisė, kaina nuolatos kinta. Teismo manymu, nuosavybės teises apribojanti priemonė šiuo atveju nustato teisingą bendrojo intereso ir reikalavimo, keliamo individualių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Todėl egzistuoja pagrįstas proporcingumo santykis tarp pritaikytų priemonių ir siekiamo tikslo, ką nepagrįstai skunde ginčija kaltinamasis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismo G. J. paskirtas ir pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui nėra aiškiai neadekvatus pareikštų civilinių ieškinių dydžiui, todėl minėtos procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo skundo argumentai dėl jam pareikštų kaltinimų bei byloje pareikštų civilinių ieškinių ir jų dydžio pagrįstumo, kaltinamojo išlaidų susijusių su areštuoto turto priežiūra, jo asmenybės bei turtinės padėties šiuo atveju nelaikytini esminiais, paneigiančiais būtinybę įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens teisių apsaugą. Juolab, kad šių klausimų išsprendimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalykas.

Susipažinęs su pateikta skundui nagrinėti medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamojo G. J. konstitucinės teisės ir BPK normos, reglamentuojančios laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimus nebuvo pažeistos.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį.