Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-406-823/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2-406-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02146-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Jondras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-406-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02146-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jondras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5532-585/2017, kuria teismas iškėlė uždarajai akcinei bendrovei ,,Jondras“ bankroto bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl pagrindų kelti įmonei bankroto bylą egzistavimo. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašė iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 20 183,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. 2014 m. įmonės turto vertė buvo 236 298,00 Eur, o įsipareigojimai – 669 034,00 Eur. Bendrovės vardu registruota 16 transporto priemonių, tačiau jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Atsakovės nekilnojamam turtui pritaikyta hipoteka. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) sutiko su pareiškimu. Nurodė, kad UAB „Jondras“ turi 39 518,51 Eur mokestinę nepriemoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Jondras“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“.Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas išieškoti bendrovės įsiskolinimą nuo 2009 m. gruodžio 23 d., kredito įstaigai pateikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka, tačiau šie nurodymai iki šiol neįvykdyti. Negavusi jokių lėšų, pareiškėja išsiuntė pranešimą bendrovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2011 m. balandžio 7 d. UAB „Jondras“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas, atsakovė nemokėjo privalomų mokėjimų, todėl 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismas, kreditorių prašymu, restruktūrizavimo bylą nutraukė. Atsakovė tinkamai vykdyti turimų įsipareigojimų negalėjo, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės tikėtis, kad ji toliau vykdys veiklą ir galės įvykdyti įsipareigojimus.Teismas pažymėjo, kad atsakovės nemokumą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį patvirtina ir viešuose registruose esantys faktiniai duomenys: 2014 m. bendrovė Juridinių asmenų registrui pateikė duomenis, kad turi 815 892,00 Eur turto ir 2 310 042,00 Eur įsipareigojimų. Nekilnojamojo turto neturi. Bendrovės vardu registruota 16 transporto priemonių, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje yra 3 apdraustieji asmenys. Bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo jau 8 metus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Jondras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo buvo padarytos neturint duomenų apie dabartinę įmonės finansinę būklę. Atsakovė 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2017 m. gruodžio 4 d., kadangi įmonės vadovas nespėjo parengti aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę. UAB „Jondras“ nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl daug reikšmingos informacijos, susijusios su įmonės turtu, buvo likę pas restruktūrizavimo administratorių. Teismas šio prašymo netenkino ir vadovavosi neaktualiais duomenimis.Atsakovė pateikia duomenis apie aktualią įmonės finansinę padėtį. UAB „Jondras“ 2017 m. gruodžio 7 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita bei kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė veiklos nevykdo, tačiau jos turimos skolos yra ženkliai sumažėjusios ir sudaro tik 439 326,78 Eur, o įmonės turtas sudaro 219 855 Eur. Be to, įmonės vadovas yra susitaręs su keliais kreditoriais, sutinkančiais atidėti skolos mokėjimo terminus. Todėl šios skolos neturėtų būti laikomos pradelstomis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Jondras“ neturi nekilnojamojo turto. Atsakovė pateikia duomenis, kad jai nuosavybės teise priklauso dvi poilsio patalpos. Nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šių patalpų vertė yra 14 993 Eur, tačiau reali šio turto rinkos vertė yra daug didesnė. Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1915-603/2017 pagal UAB „Jondras“ kreditoriaus A. R. ieškinį ir paties UAB „Jondras“ savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ dėl 452 056,07 Eur žalos atlyginimo. Jeigu šis reikalavimas būtų patenkintas, vien tik iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ gautomis lėšomis būtų galima patenkinti visus UAB „Jondras“ kreditorių reikalavimus.Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Jondras“ atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjas dar 2017 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė atsakovei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu primindamas apie pareigą teismui pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Pareiškimas tą pačią dieną buvo įteiktas, taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko reikiamai informacijai ir dokumentams pateikti.Kartu su atskiruoju skundu pateiktame UAB „Jondras“ 2017 gruodžio 7 d. balanse nurodyta, kad įmonės ilgalaikis turtas (165 644 Eur) sudarytas iš 3 456 Eur materialaus turto ir 162 187 Eur finansinio turto, tačiau nepateikta jokių įrodymų iš ko sudarytas šis finansinis turtas. Todėl patikrinti, ar šis turtas realiai egzistuoja, galimybės nėra.Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad UAB „Jondras“ skola VSDF biudžetui yra 17 662,69 Eur, tačiau ši skola iš tikrųjų yra 21 035,01 Eur. Pateiktame balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 706 065 Eur. Restruktūrizuojamos UAB „Jondras“ kreditorių susirinkime 2016 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo proceso nutraukimo, o 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį nutraukti UAB „Jondras“ restruktūrizavimo bylą. Nuo to laiko atsakovė VSDF biudžetui nieko nesumokėjo ir skolos nesumažino.Atsakovės pateikti finansiniai rodikliai patvirtina, kad UAB „Jondras“ yra nemoki. Pradelsti įmonės įsipareigojimai ženkliai viršija į balansą įrašyto įmonės turto vertę. Atsakovė neturi nei vieno apdraustojo, taip pat ir atskirajame skunde nurodo, kad įmonė veiklos nevykdo. UAB „Jondras“ nepateikė jokios informacijos ir duomenų, kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė jokių galimybių ir būdų sumokėti skolą. Todėl galima teigti, kad atsakovė yra nemoki ir jai yra keltina bankroto byla.Nors atsakovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-1915603/2017 pateikė savarankišką reikalavimą atsakovei UAB „Swedbank lizingas“, kuriuo siekiama prisiteisti 452 056,07 Eur žalos atlyginimo, pagal pareiškėjo turimus duomenis šis UAB „Jondras“ reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. buvo atmestas, todėl UAB „Jondras“ reikalavimas UAB „Swedbank lizingas“ negali būti traukiamas į įmonės turto masę kaip debitorinė skola.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliantė UAB „Jondras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo egzistavimą, bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, mokumo įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka apeliantei UAB „Jondras“.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai apie atsakovės nemokumą sprendė neturėdamas aktualių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį ir nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą atsakovei tokius dokumentus pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad paskirto pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną (jau po byloje paskirto teismo posėdžio pradžios) atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą, tačiau šis prašymas nebuvo tinkamai motyvuotas, apsiribojant teiginiu, kad atsakovės direktorius surinkti reikalingų dokumentų nespėja. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė papildomai paaiškino, kad laiku pateikti teismui duomenis neturėjo galimybės, kadangi UAB „Jondras“ nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl daug reikšmingos informacijos, susijusios su įmonės turtu, buvo likę pas restruktūrizavimo administratorių.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ nuostatos numato giežtus procesinius terminus bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti, taip pat nustato aiškų įpareigojimą įmonės vadovui per atitinkamą terminą pateikti teismui atitinkamus dokumentus. Viešasis interesas, susijęs su bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimu, nereiškia, kad teismas gali, ignoruodamas ĮBĮ nustatytus terminus, laukti šio klausimo išsprendimui aktualių duomenų pateikimo tuo atveju, jei įmonės vadovas elgiasi nepakankamai rūpestingai ir jų nepateikia teismui laiku be pateisinamų priežasčių. Klausimas dėl termino įmonės finansinę būklę patvirtinantiems dokumentams pateikti pratęsimo teismo sprendžiamas vadovaujantis CPK 77 straipsnio nuostatomis ir įvertinant priežastis, dėl kurių prašoma šį terminą pratęsti. Pagal šio straipsnio nuostatas pratęsiami gali būti tik nepasibaigę procesiniai terminai. Tuo atveju, jei atitinkamas terminas yra pasibaigęs, suinteresuotas asmuo gali prašyti teismo šį terminą atnaujinti, kartu atlikdamas tą procesinį veiksmą, kurio atlikimui prašoma atnaujinti terminą (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas privalo pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus per 5 dienas po to, kai įmonei įteikiamas kreditoriaus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas ir apie pareiškimo priėmimą paskelbiama viešai specialioje teismo interneto svetainėje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apie pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą priėmimą teismas paskelbė 2017 m. spalio 12 d., o VSDFV Vilniaus skyrius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas atsakovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 15 d. Taigi, atsakovės prašymo pratęsti terminą pateikimo pirmosios instancijos teismui metu, terminas atitinkamiems dokumentams pateikti buvo pasibaigęs, todėl jau vien dėl šios priežasties teismo negalėjo būti pratęstas. Teismas taip pat neturėjo pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą, kadangi patys dokumentai kartu su prašymu teismui pateikti nebuvo. Vertindamas apeliantės nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo procesas, pasibaigęs prieš 10 mėnesių iki atsakovės vadovo pareigos pateikti teismui dokumentus apie įmonės finansinę būklę atsiradimo, negali būti pripažintas pateisinama termino praleidimo priežastimi. Be to, kaip jau minėta, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl termino pratęsimo, atsakovės vadovas termino praleidimo priežasčių net nedetalizavo, o ir pats prašymas teismui buvo pateiktas teismo posėdžio dieną, nors apie atitinkamų dokumentų neturėjimą atsakovės vadovas neabejotinai žinojo anksčiau ir prašymą pratęsti terminą galėjo pateikti teismui dar iki šio termino pabaigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui aktualūs įmonės finansiniai duomenys nepateikiami, teismas šį klausimą gali spręsti remdamasis pareiškėjo pateiktais ir kitais teismo turimais duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepratęsdamas atsakovei termino dokumentams pateikti ir bylą išnagrinėdamas iš esmės, proceso teisės normų nepažeidė. Nepaisant aptarto, apeliacinės instancijos teismas suteikė apeliantei galimybę aktualius įmonės finansinę būklę apibūdinančius dokumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Susipažinęs su šiais dokumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie nepatvirtina apeliantės teiginių apie jos mokumą. Pagal kartu su atskiruoju skundu pateiktą UAB „Jondras“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Jondras“ 2016 m. patyrė 42 869 Eur nuostolių, 2017 m. – 2 887 Eur (el. b. l. 116). Taigi įmonės veikla kelis metus iš eilės buvo nuostolinga. UAB „Jondras“ 2017 m. gruodžio 7 d. balansas patvirtina, kad atsakovė 2017 m. turėjo 219 855 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 706 065 Eur (el. b. l. 117). Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad įmonė turi iš viso 59 kreditorius, bendra visų skolų suma – 439 326,78 Eur (el. b. l. 118-120). Šie duomenys patvirtina, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad įmonės vadovas yra susitaręs su keliais kreditoriais, sutinkančiais atidėti skolos mokėjimo terminus, tačiau nenurodo, kurie iš kreditorių sutiko atidėti skolos mokėjimo terminus, taip pat nepateikia jokių šiuos susitarimus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, pati atsakovė atskirame skunde pripažino, kad įmonė veiklos nevykdo.Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius dar 2009 m. gruodžio 23 d. buvo priėmęs sprendimą dėl UAB „Jondras“ 9 684,28 Lt skolos išieškojimo priverstine tvarka (el. b. l. 22). Sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės pareiškėjas priėmė ir 2010 m. sausio 22 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 23 d. (el. b. l. 23-25), taikė pareiškėjo nekilnojamajam turtui – butui – priverstinę hipoteką (el. b. l. 26-28), tačiau skola nebuvo sumokėta nei geranoriškai, nei išieškota priverstinai ir šiuo metu yra 20 183,73 Eur dydžio. Taigi, atsakovė vien pareiškėjui skolos nesumoka net nuo 2009 m.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi buvo nutraukta UAB „Jondras“ restruktūrizavimo byla Nr. B2-709-661/2017. UAB „Jondras“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo metu nutarta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB „Jondras“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, UAB „Jondras“ bankroto procedūra bus vykdoma ne teismo tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3423-562/2017 buvo tenkintas pareiškėjos VMI skundas, panaikintas minėtas UAB „Jondras“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir nutraukta UAB „Jondras“ bankroto procedūra, vykdoma ne teismo tvarka. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis UAB „Jondras“ atžvilgiu vykdoma dešimt vykdomųjų bylų. Seniausios vykdomosios bylos vykdymo pradžia nurodyta 2008 m. rugpjūčio 27 d., naujausia vykdomoji byla pradėta vykdyti 2012 m. liepos 19 d. Taigi, priimant nutarimą UAB „Jondras“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, iš įmonės buvo išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja ĮBĮ 12 straipsnio 1 daliai. Šios Vilniaus apygardos teismo konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės kreditoriai UAB „Jondras“ faktinį nemokumą buvo pripažinę jau 2016 m. pabaigoje, tačiau siekė bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1915-603/2017 atmetė ieškovo A. R. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Jondras“ ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ dėl 592 403,27 Eur žalos UAB „Jondras“ atlyginimo. Todėl sutiktina su pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nurodytos sumos negalima pripažinti atsakovės debitorine skola.Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto registre UAB „Jondras“ nuosavybės teise registruotos dvi negyvenamosios patalpos. Pagal registro duomenis šios patalpos yra 7 749 Eur ir 7 244 Eur vidutinės rinkos vertės, kuri nustatyta 2001 m. rugsėjo 17 d. ir 2002 m. vasario 14 d. (el. b. l. 121-124). Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šio turto vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra didesnė, tačiau nenurodo jos galimo dydžio ir nepateikia jokio atlikto turto vertinimo, galinčio pagrįsti, jog šio turto vertės pakaktų visų ar didžiosios dalies UAB „Jondras“ kreditorių reikalavimų patenkinimui (CPK 178 straipsnis).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Jondras“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė