Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

bausmę vykdančios institucijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei G. M.,

nuteistajam A. D. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. (toliau – ir nuteistasis) Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktuose, o būtent, už tai, kad 2004 m. balandžio 30 d. laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 3.30 val. P. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai – suduodamas daugybinius smūgius kirvio ašmenimis, nužudė tris asmenis – savo motiną, savo tėvą ir savo brolį. Nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. gruodžio 27 d.. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. gegužės 4 d.

2. 2024 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atvyko 2019 m. kovo 26 d. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. A. D. nuteistas būdamas 22 metų amžiaus, anksčiau neteistas. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę prisiima, jos nemenkina. Nuteistasis iki nusikaltimo įvykdymo buvo baigęs 10 klasių, dėl šeimyninių aplinkybių toliau niekur nesimokė. Iki įkalinimo trumpai yra dirbęs, taip pat atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą. Bausmės vykdymo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime nedirbo, šiuo metu Pravieniškių 2-ajame kalėjime A. D. vykdo darbinę veiklą Turto valdymo skyriuje, valytojo pareigose.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2004 m. gegužės 4 d., tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Kaip minėta, svarbu nustatyti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Materialiųjų kriterijų vertinimui itin didelę reikšmę turi nuteistojo A. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-7093 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatytos aplinkybės, kadangi joje atsispindi tiek nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek išskiriamos dar koreguotinos sritys. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šiuo atveju nuteistojo A. D. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta žema rizika, kartu atlikus ir didelės žalos rizikos vertinimą – nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje, tačiau nustatytas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, kas teisėjų kolegijos vertinimu dar rodo išlikusį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis padarė išvadas bei iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas.

8. Šį manymą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nors nuteistasis ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo veiksmus, atsižvelgdamas į itin neigiamas savo tokių veiksmų pasekmes, tačiau net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų po įvykdyto nusikaltimo, jis vis dar negeba įvardinti konkretaus paaiškinimo ir tokio savo elgesio priežasties. Nors A. D. vengia kalbėti apie įvykdyta nusikaltimą, reaguoja skausmingai, tačiau bando save iš dalies pateisinti nurodydamas, kad tėvas buvo smurtautojas. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, jog logiškai paaiškinti kas įvyko yra sudėtinga, teigia, jog jis nenužudė konkrečių asmenų, o visi jo nužudyti šeimos nariai buvo tapę vienu dideliu skausmu, kurio jis nebeištvėrė – tėvas kaip agresijos šaltinis, o motina su broliu kaip skausmo šaltiniai, kuriuos norėjo, bet nesugebėjo apginti nuo tėvo. Iš nuteistojo dabartinio požiūrio akivaizdu, jog jis visiškai nesigaili nužudęs tėvą, o motinos ir brolio nužudymo priežasties ir praėjus dvidešimčiai metų vis dar negeba paaiškinti ir suprasti, taip menkindamas padarytą itin žiaurų nusikaltimą ir pateikdamas jį kaip tų asmenų išgelbėjimą ar savęs išsigelbėjimą nuo skausmo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali vertinti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdyto nusikaltimo, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių.

9. Sprendžiant apie iki gyvos galvos nuteisto asmens pokyčius, susijusius tiek su jo asmenybe, tiek su požiūriu į nusikalstamą veiką ir skirtą bausmę bei kitus aspektus, itin svarbūs yra tokiam asmeniui išskiriami kriminogeniniai veiksniai, galintys lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, jog A. D. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam, po dvidešimties metų bausmės atlikimo, išskirtas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija, kurio nuteistasis jau niekaip savo elgesiu negali sumažinti ar panaikinti, ir visa eilė (net dešimt) dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos savo teigiamu elgesiu, pastangomis ir požiūriu bausmės atlikimo metu jis gali/galėjo sumažinti ar šiuos veiksnius iš vis eliminuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, kuris, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę išeiti į laisvę, galėtų jį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje ir taip apsaugant visuomenę.

10. Kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra išskirta, kad nuteistasis neturi darbinių įgūdžių bei tai, kad neturi profesinės kvalifikacijos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pasak A. D., jis yra baigęs 10 klasių ir nors mokslai sekėsi labai gerai, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių daugiau niekur nesimokė. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, nustatyta, kad iki įkalinimo nuteistasis oficialiai dirbo tik keturis mėnesius, metus laiko atliko privalomąją karo tarnybą, iš kurios buvo pašalintas. Pastaruosius kelis metus nuteistasis vykdo darbinę veiklą įkalinimo įstaigos Turto valdymo skyriuje, valytojo pareigose. Nors šiuo metu nurodoma, jog stebima A. D. motyvacija darbinės veiklos atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, per dvidešimt metų nesiekė įgyti vidurinio išsilavinimo, profesijos, tam, kad pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir atlikus bausmę bei išėjus į laisvę būtų lengviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, įsidarbinti ir gauti pajamų, o dirbti pradėjo taip pat tik likus keliems metams iki galimybės teismui svarstyti bausmės rūšies pakeitimo klausimą, kas rodo nuteistojo motyvacijos stoką.

11. Kiti išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos. A. D. teigimu, nusikalstamos veikos jis iš anksto neplanavo, nusikaltimas yra jo spontaniškų, impulsyvų veiksmų pasekmė. Sulaikytas po įvykio bandė nusižudyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu agresijos protrūkių, kurie būtų neigiamų emocijų ar nesugebėjimo su tomis emocijomis susidoroti, atvejų nuteistasis neįvardino, tačiau save apibūdina kaip impulsyvų asmenį. Pats nuteistasis nurodo, jog įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neįvertino savo elgesio pasekmių, konkretaus paaiškinimo įvardinti negali. Analizuojant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebima, jog nuteistais praeityje ne visada elgėsi pagal nustatytus reikalavimus. Bausmės atlikimo metu penkis kartus yra pažeidęs nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, keturis kartus baustas drausmine nuobauda, tačiau paskutinį kartą baustas 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo kada stebimas pavyzdingas elgesys. Vis dėlto pažymėtina, kad vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Be to, per dvidešimt bausmės atlikimo metų nuteistasis skatintas tik 10 kartų, kas teisėjų kolegijos manymu, rodo, jog pastaruoju metu nuteistojo elgesys nėra leidžiantis išimtinai teigiamai jį charakterizuoti, o yra toks, koks privalo būti kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo.

12. Kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam išskirti ir šie: buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, nėra stebimas išskirtinai asocialus elgesys. Pats nurodo augęs aplinkoje patirdamas psichologinį smurtą. Būdamas sulaikytas ir patalpintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje du kartus bandė psichotropinės medžiagos „žolės“ dėl kompanijos. Paskutiniu metu stebimos nuteistojo pastangos atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos aktyviai įsitraukiant į pozityvias, socialiai priimtinas veiklas. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę vis tik pažymėta, kad jam yra būdingas tam tikras polinkis socialiniam atsiskyrimui. A. D., atlikdamas bausmę palaiko ryšius su aplinkiniais, nors kaip pats pažymi – neieško artimų bei draugiškų santykių. Nuteistas turėjo du brolius, kurių vieną nužudė, ir turi seserį iš ankstesnės tėvo santuokos. Nors su broliu ir sese ryšiai buvo po įvykio nutolę, bet šiuo metu su jais palaiko ryšius telefoninių skambučių metu, yra lankomas pasimatymų metu. A. D. nevedęs, iki sulaikymo turėjo merginą, tačiau bausmės atlikimo metu santykiai nutrūko, draugė sukūrė šeimą, tačiau paskutiniu metu aplanko jį įkalinimo įstaigoje. Pats nuteistasis nurodo turintis keturis draugus (brolį, sesę, buvusią draugę ir kapelioną, su kuriuo labai susibendravo atlikdamas bausmę Lukiškėse), kiti daugiau tik pažįstami. Jis taip pat teigia, kad vengia didelių žmonių susibūrimo vietų. Pažymėtina ir tai, jog būdamas po įvykio sulaikytas, žalojosi, nurodė norėjęs persipjauti venas, bet nepavyko, nes peiliukas buvo atšipęs. Šiuo metu suicidinių minčių neturi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog A. D. emocinės gerovės ypatumai gali būti susiję su jo nusikalstama veika, o taip pat neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka ir aplinkiniais. A. D. yra uždaro būdo, mąstymas lėtas, bet atliekant bausmę siekia spręsti problemas, lankosi individualiose konsultacijose, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį.

13. Nors psichiką veikiančių medžiagų vartojimas nėra išskirtas kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau teisėjų kolegijos manymu, apie tai būtina paminėti sprendžiant bausmės rūšies pakeitimo klausimą. Pažymėtina, kad savo šeimą nuteistasis nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Vertinimo metu nuteistasis nurodė alkoholį vartodavęs saikingai, teigė nemanantis, jog turėjo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau šias aplinkybes paneigia kiti nustatyti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar prieš nusikaltimą turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi ir iš karinės tarnybos buvo pašalintas už girtavimą su merginomis. Be to, kaip nurodė ir pats nuteistasis posėdžio metu, prieš įvykį jam buvo dingusi gyvenimo prasmė, po nedaug, bet gerdavo kiekvieną dieną. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje alkoholio įsigyti ar jo vartoti yra draudžiama, todėl aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu neišryškėjo problemos, susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu, neturėtų būti vertinamos kaip neabejotinai patvirtinančios asmens požiūrį į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra duomenų, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką būtų dalyvavęs kokiose prevencinėse programose, skirtose prieš psichotropinių medžiagų vartojimą. Šios aplinkybės rodo, jog negalima atmesti prielaidos, kad nuteistajam pakeitus bausmės rūšį į terminuotą ir jam išėjus į laisvę, A. D., būdamas nestruktūruotoje aplinkoje ir neprižiūrimas, nepradės vėl vartoti alkoholio, galinčio įtakoti pakartotinį nusikalstamą elgesį.

14. Sutiktina, kad nustatyta ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – vykdo resocializacijos planą, dešimt kartų skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, nuo 2022 m. dirba, yra dalyvavęs 34 pozityvaus užimtumo veiklose, bendravimo metu nuteistasis laikosi įprastinių bendravimo strategijų, elgiasi mandagiai, kalba taktiškai, linkęs diskutuoti, analizuoti savo bei aplinkinių veiksmus, geba matyti netinkamus veiksmus geba nuo jų atsiriboti, nėra linkęs veltis į destruktyvias situacijas. Pastaruoju metu būnant struktūruotoje aplinkoje A. D. demonstruoja teigiamus elgesio pokyčius, tačiau pakankamai trumpą laiko tarpą, kad galima būtų daryti išvadą, jog šie pokyčiai yra stabilūs ir įtikinantys asmenybės korekcija, ir jų priežastingumas nėra išskirtinai susijęs su švelnesnės bausmės siekiu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, A. D. vis dar turėtų būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.

15. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis A. D. bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, buvo skatintas, kad palaiko socialinius ryšius sese ir broliu, dirba, išėjęs turėtų gyvenamąją vietą (pas sesę). Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. D. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. D. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.