Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-250-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamai M. K. už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad M. K. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurios plotas 4,3654 ha, nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. be nuomos sutarties (be teisinio pagrindo) ir bendraturčių sutikimo pasėjo, užaugino ir nupjovė avižas, tuo savavališkai užimdama privačią žemę. Byloje pateiktu administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. skundu yra ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas bei prašoma administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, nes nepadarytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

11. ANK 110 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021 pažymėjo, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje 2020 m. balandžio 3 d. buvo gautas R. S. atstovės advokatės V. P. skundas dėl savavališko žemės užėmimo, kuriame nurodoma, jog R. S. nuosavybės teise priklauso 14,18 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2018 m. balandžio 25 d. panaudos sutartį yra perduota naudoti ūkininkui E. K.. Minėtame skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. kovo mėnesį E. K. informavo R. S., jog M. K. užgrobė R. S. priklausančią žemę, t. y. suarė apie 3,6 ha žemės, tačiau į R. S. dėl žemės nuomos M. K. nesikreipė. Dėl to R. S. atstovės skundu buvo prašoma taikyti M. K. administracinę atsakomybę dėl savavališko žemės užgrobimo (b. l. 33). Minėto skundo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2020 m. rugpjūčio 17 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 14ŽN-51-(14.14.78) nustatė, kad ūkininkė M. K. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurios plotas 4,3654 ha, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. pasėjo, užaugino ir nupjovė avižas, su šio žemės sklypo bendraturčiais nuomos sutarties nesudarė. M. K. naudojamo žemės sklypo dalis užfiksuota prie žemės naudojimo patikrinimo akto esančioje fotolentelėje ir ant kadastro žemėlapio parengtoje situacijos schemoje (b. l. 21-27). Dėl šių M. K. veiksmų jai 2021 m. sausio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį (b. l. 11).

13. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. neginčijo administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ji naudojo nutarime nurodytą žemę, taip pat pripažino, kad naudojo tokį plotą, koks yra nurodytas nutarime, t. y. 4,3654 ha. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – 2020 m. rugpjūčio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 14ŽN-51-(14.14.78) ir jo priedai, R. S. atstovės 2020 m. balandžio 3 d. skundas, liudytojų E. K., R. S., A. A. S. parodymai ir kiti bylos duomenys. Paminėtų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurios plotas 4,3654 ha, administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. pasėjo, užaugino ir nupjovė avižas.

14. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde šioje byloje skundžiamo nutarimo neteisėtumas yra grindžiamas tuo, kad nutarime nurodytą žemės sklypą M. K. naudojo teisėtai nuo 2004 metų su A. A. S. sudarytos panaudos sutarties ir su R. S. sudarytos nuomos sutarties pagrindu, žemę visada jai leido naudoti A. A. S.. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

15. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 37-38) matyti, kad 28,37 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R. S. (141800/283700 dalis) ir S. S. (141900/283700 dalis). S. S. daiktinės teisės nėra įregistruotos, iš bylos duomenų matyti, kad S. S. yra mirusi, jos įpėdinių nuosavybės teisė į žemės dalį nėra įregistruota. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2YT-1661-1142/2021 pagal R. E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. palikimas, įskaitant ir minimą žemės sklypo dalį, yra priimtas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės yra R. S. ir S. S..

16. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė į bylą 2004 m. kovo 1 d. tarp M. K. ir A. A. S. sudarytą žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjas A. S. perdavė M. K. neatlygintinai naudotis 28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Pažymėtina, kad pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis A. A. S. nuo 2009 m. birželio 1 d. nebėra minėto žemės sklypo savininkas (b. l. 37). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-325/2009 buvo pripažintas galiojančiu tarp R. S. ir A. A. S. sudarytas 141800/283700 14,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandoris, patvirtintas pirkimo pardavimo sutarties sudarymas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. A. S. patvirtino, kad 2009 metais teismo sprendimo pagrindu jam priklausiusi sklypo dalis buvo perleista jo seseriai R. S., todėl nuo 2009 metų jis nebuvo sklypo savininkas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pati M. K.. Pažymėtina ir tai, kad aptariama panaudos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2004 m. kovo 1 d. panaudos sutarties pagrindu M. K. išliko teisė naudotis A. S. priklausiusia sklypo dalimi po to, kai šią turto dalį pastarasis perleido R. S.. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta 2004 m. kovo 1 d. panaudos sutartis nepatvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. M. K. turėjo teisę naudotis nutarime nurodyta žemės sklypo dalimi.

17. Į bylą taip pat yra pateikta 2004 m. rugpjūčio 23 d. privačios žemės (miško) sklypo panaudos sutartis, sudaryta tarp M. K. ir R. S., pagal kurią M. K. panaudos pagrindu leista naudoti 14,18 ha ploto to paties žemės sklypo dalį (b. l. 51). Pažymėtina, kad šioje sutartyje nurodytas panaudos terminas pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 23 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis būtų pratęsta ar žemės sklypo naudojimo teisės M. K. būtų suteiktos kokiu nors kitu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, 2004 m. rugpjūčio 23 d. panaudos sutartis taip pat nepatvirtina žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo nutarime nurodytu laikotarpiu.

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. ir liudytojo A. A. S. nurodytos aplinkybės apie tai, kad ir po 2009 metų A. A. S. leido M. K. ir toliau naudotis sklypo dalimi nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad nebūdamas žemės sklypo savininku ar savininko tinkamai įgaliotu asmeniu, A. A. S. neturėjo teisės spręsti klausimų dėl jam nepriklausančio turto naudojimo, įskaitant ir naudojimo teisių suteikimo kitiems asmenims, šiuo atveju – M. K.. Byloje nėra duomenų apie tai, jog M. K. nutarime nurodytą žemę nutarime nurodytu laikotarpiu valdė kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. neturėjo teisinio pagrindo naudoti R. S. ir S. S. vardu registruoto (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmai paminėtame žemės sklype (pasėtos, užaugintos ir nupjautos avižos) atitinka objektyvųjį ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymį – savavališką privačios žemės užėmimą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. tyčią dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. suvokė, jog naudoja žemės sklypą, kuris jai nuosavybės teise nepriklauso. Esminis argumentas, kuriuo ji bylos nagrinėjimo metu grindė žemės sklypo naudojimo teisėtumą buvo tai, kad ji žemę naudojo A. A. S. leidimu. Byloje nustatyta, kad A. A. S. nebuvo žemės sklypo savininkas jau nuo 2009 metų. Teismo posėdžio metu M. K. pripažino, jog A. A. S. nebuvo žemės savininkas ir duodama paaiškinimus nurodė, jog savo sklypo dalį jis 2009 metais perleido seseriai R. S.. Nors vėliau teismuose ir vyko ginčai dėl žemės nuosavybės teisės, tačiau iš teismo posėdžio metu M. K. duotų paaiškinimų akivaizdu, jog ir pasibaigus šiems ginčams ji žinojo ir suprato, kad A. A. S. nėra žemės sklypo savininkas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. A. S. taip pat patvirtino, kad M. K. žinojo, kad jis nėra žemės savininkas. Vadinasi, M. K. negalėjo nesuprasti, jog A. A. S., nebūdamas žemės savininku, neturi teisės jai leisti naudotis jam nepriklausančiu turtu, juolab, kad pati M. K. yra ūkininkė ir žemės naudojimo bei disponavimo tvarkos klausimai jai negalėjo būti nesuprantami. Atitinkamai M. K. negalėjo nesuprasti, kad A. A. S. duotas leidimas naudotis svetimu turtu nesukuria jai teisių į šį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. K. tyčia byloje yra įrodyta, t. y. ji sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo privatų R. S. ir S. S. priklausantį žemės sklypą, aiškiai suprasdama, kad ne ji, o kiti asmenys yra ginčo žemės sklypo savininkai.

21. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde akcentuojama, kad šioje byloje nėra nukentėjusiųjų, todėl žala niekam nebuvo padaryta. Teismas pažymi, kad pagal ANK 110 straipsnio nuostatas padarinių atsiradimas nėra būtinasis aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl vien tai, kad byloje nėra nustatytas fizinės, turtinės ar neturtinės žalos faktas (ANK 578 straipsnis), savaime nepašalina M. K. atsakomybės dėl savavališko privačios žemės naudojimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kitiems asmenims kilo kokie nors padariniai. Dėl to atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas E. K. nurodė, kad M. K. jo naudojamoje sklypo dalyje suarus ir užsėjus apie 3,7 ha plotą, jis nebegalėjo naudotis šia sklypo dalimi, kurią valdo pagal su sklypo savininke R. S. sudarytą panaudos sutartį. Pažymėtina, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, todėl ta aplinkybė, jog M. K. kelia klausimą dėl R. S. naudojamos žemės sklypo dalies teisėtumo nėra šios bylos dalykas, nes žemės naudojimo tvarkos klausimai, įskaitant ir tai, ar R. S. nepažeidžia sklypo bendraturtės S. S. (jos įpėdinių) interesų, yra išimtinai bendraturčių teisinių santykių dalykas.

22. Skunde taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kodėl pažeidimo laikas nurodomas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuo 10 val. iki 10.30 val., kokiu pagrindu teigiama, kad žemės sklypą M. K. savavališkai valdė nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurios plotas 4,3654 ha, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., ji pasėjo, užaugino ir nupjovė avižas. Byloje taip pat nebuvo ginčijama ta aplinkybė, jog pažeidimas užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10 val. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyresniajam specialistui atlikus žemės naudojimo patikrinimą (b. l. 21), kurio laikas vėliau buvo nurodytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime (b. l. 5, 11). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nutarime buvo neteisingas nurodytas trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo laikas. Iš skundžiamo nutarimo turinio yra aišku, už kokiu laikotarpiu, kokiame žemės sklype, kokiame jo plote ir kokius konkrečiai M. K. atliktus veiksmus jai buvo paskirta administracinė nuobauda.

23. Skunde taip pat yra keliamas procesinių teisių pažeidimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad 2021 m. vasario 12 d. atvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, M. K. nebuvo leista pateikti paaiškinimų ir susipažinti su administracinio nusižengimo byla, o savo paaiškinimą Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriuje ji užregistravo jau po bylos išnagrinėjimo. Skunde taip pat nurodoma, kad nutarimą priėmusi Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoja Dalia Vaičikauskaitė turėjo nusišalinti nuo M. K., A. A. S. ir R. S. ginčų sprendimo, nes ji yra šališka, yra dalyvavusi ankstesniuose teismų procesuose dėl to paties žemės sklypo. Teismas su šiais argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

24. Visų pirma, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. K., administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad asmuo nesutinka su nustatytu pažeidimu. Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad jai buvo siūloma rašyti paaiškinimą raštu, tačiau ji nežinojo, ką parašyti, todėl raštu paaiškinimo neteikė. Antra, administracinio nusižengimo protokole yra žyma apie M. K. atsisakymą pasirašyti ir priimti protokolą, kuriame, be kita ko, buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, taip pat ir teisė dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus. Tai reiškia, kad protokolo surašymo metu pati M. K. atsisakė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2021 m. vasario 12 d. 12.47 val., tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 12 d. 13.20 val. pasirašytinai įteiktas M. K.. Be to, tą pačią dieną Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje gautas ir užregistruotas M. K. paaiškinimas raštu. Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad šis paaiškinimas gautas jau po nutarimo priėmimo. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu paaiškinimas buvo gautas jau po nutarimo priėmimo, šis rašytinis paaiškinimas buvo priimtas į bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikus skundą dėl priimto nutarimo, institucija turėjo galimybę šį paaiškinimą vertinti kartu su kita bylos medžiaga, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar nėra pagrindo sutikti su skundu pagal ANK 625 straipsnio nuostatas, tačiau tokio pagrindo institucija nenustatė. Ketvirta, net ir nepateikus rašytinio paaiškinimo iki skundžiamo nutarimo priėmimo, visus savo paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių M. K. pateikė savo skunde, taip pat papildomai teikė savo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Vadinasi, jos teisė būti išklausytai ir pateikti savo paaiškinimus šioje administracinio nusižengimo byloje buvo užtikrinta tinkamai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šia teise realiai pasinaudojo.

25. Nors skunde yra nurodoma, kad nutarimą priėmusi institucijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė buvo šališka, tačiau nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių institucijos atstovės šališkumą. Vien tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas M. K. nepalankus procesinis sprendimas ar tai, jog ta pati darbuotoja kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė yra dalyvavusi kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjami su tuo pačiu žemės sklypu susiję klausimai, savaime nepagrindžia jos šališkumo ir (ar) suinteresuotumo bylos baigtimi. Jokių kitų duomenų dėl galimo šališkumo teismui nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl nutarimą priėmusios institucijos atstovės šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. teisės į nešališką bylos nagrinėjimą pažeidimo.

26. Pažymėtina, kad M. K. buvo paskirta minimali ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Skunde ir teismo posėdžio metu nebuvo ginčijamas paskirtos baudos dydis, nebuvo keliamas netinkamo administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, M. K. nepripažino padaryto nusižengimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu M. K. paskirtos baudos dydis yra proporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, nei tai būtina pažeidėjos nubaudimo ir teisės pažeidimų prevenciniams tikslams užtikrinti. Dėl to darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-250-2021 nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.