Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-07 · Administracinė byla Nr. I-713-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
I-713-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03599-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-713-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03599-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5.; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (7.46) FR0682-120 patvirtino 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680, ir nurodė pareiškėjui sumokėti 2 405,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 735,58 Eur GPM delspinigių, 721,00 Eur GPM baudą (I t., b. l. 78–82).

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 68-148 neatnaujino pareiškėjui skundo termino dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (7.46)FR0682-120 padavimo, skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (I t., b. l. 53–56).

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6) ir prašo: 1) panaikinti VMI 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 68-148; 2) atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (7.46) FR0682-120, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 3) panaikinti Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (7.46) FR0682-120 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

4. Paaiškino, kad nesutikdamas su Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į VMI, kuri 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 68-148 neatnaujino skundo padavimo termino ir skundą laikė nepaduotu. Paaiškino, kad mokesčiai jam buvo apskaičiuoti dėl 2013 metais 50 425,11 Lt nedeklaruotų pajamų, gautų iš azartinių lošimų laimėjimų. 2013 m. spalio 27 d. jis dalyvavo pokerio turnyre, sumokėdamas startinį mokestį 500+50 eurų ir laimėjo 1-ąją premiją, kurios suma 16 300 eurų. Pokerio turnyras vyko Sanremo kazino, Italijoje. Pagal Italijoje galiojančius įstatymus, visi laimėjimai įgyti dalyvaujant žaidime yra apmokestinami laimėjimo atsiradimo vietoje, autorizuotų lošimo namų mokamas išskaičiuojamasis laimėjimų mokestis iš tikrųjų yra įtrauktas į pramogų pelno mokestį. Sprendžiant šį mokestinį ginčą būtina įvertinti subjektą, išmokėjusį pareiškėjui laimėjimą. Jeigu šis subjektas patenka į Europos ekonominės erdvės valstybių sąrašą ir moka mokestį nuo apyvartos, nuolatinio Lietuvos gyventojo piniginis laimėjimas būtų neapmokestinamas P. P. manymu, jo laimėjimas pokerio turnyre buvo apmokestintas laimėjimo atsiradimo vietoje, todėl jam neatsirado pareiga deklaruoti šį laimėjimą bei mokėti nuo laimėtos sumos pajamų mokestį. Skundžiamas Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. (7.46) FR0682-120 pažeidžia, be kita ko, dvigubo apmokestinimo draudimo principą, laisvės teikti paslaugas principą ir nediskriminavimo principą. Pareiškėjas Kauno AVMI pateikė oficialų Sanremo kazino 2017 m. gegužės 9 d. patvirtinimą su vertimu, kad pareiškėjo laimėjimas įgytas dalyvaujant žaidime apmokestintas laimėjimo atsiradimo vietoje. Mokesčių administratorius turėjo vertinti pareiškėjo pateiktą kazino patvirtinimą. Jeigu mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl šio patvirtinimo turinio, jis galėjo ir gali kreiptis dėl informacijos patikslinimo į pažymą išdavusią įmonę.

5. Pareiškėjo skundas dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo buvo paduotas laiku, tačiau nepašalinus visų nurodytų skunde trūkumų, 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 68-86 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjas paaiškina, kad įgyvendinamas savo teisę skųsti jam nepalankų bei neteisėtą sprendimą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad šiam ginčui spręsti būtina ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, ir kad be jos teismas paliks jo skundą nenagrinėtą, taip pat nebuvo žinoma, kad yra galimybė prašyti atnaujintą terminą skundui paduoti. Šį ginčą jis siekė spręsti taikiai, nesikreipdamas teisinės pagalbos į teisininkus ir nedidindamas ginčo sprendimo išlaidų, manė, kad ginčą bus pajėgus išspręsti pats, geranoriškai bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, nežinojo, kad jo pateikti papildomi įrodymai nebus pagrindas ginčo sprendimui panaikinti. Laiku pasinaudoti apskundimo teise pareiškėjui sutrukdė tai, kad gyvena ne Lietuvoje, visiškai neturi mokestinių ginčų sprendimo patirties, teisinių žinių bei klaidingas įsitikinimas, kad oficialus kazino patvirtinimas bus pakankamas šio ginčo išsprendimui. Pareiškėjui buvo nesuprantama, kokiu būdu jis galėtų pašalinti kitus tariamus trūkumus. Tokiu būdu, susidarė situacija, kad jo teiginiai dėl dvigubo apmokestinimo net nebuvo tikrinami. Pareiškėjas aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta, kad pareiškėjas su mokesčių administratoriumi bendravo, teikė paaiškinimus, papildomus įrodymus. Gyvendamas užsienyje neturėjo galimybės atvykti į Kauno AVMI ir betarpiškai bendrauti su mokesčių administratoriumi. Klaidingai buvo įsitikinęs, kad užtenka pateikti paaiškinimus telefoninių pokalbių metu, kad jo paaiškinimai bei patekti papildomi dokumentai bus įvertinti, ir sprendimas bus savaime panaikintas ir nesant pateikto raštiško skundo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime (I t., b. l. 49–51) paaiškino, kad mokesčio mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis laikomos tik išskirtinės objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Vadovaujantis VMI 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 nuostatomis, per „Mano VMI“ pateikti dokumentai prilyginami rašytiniams dokumentams ir turi tokią pačią juridinę galią. Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. (7.46) FR0682-120 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. pareiškėjas susipažino su minėtu sprendimu per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“. Todėl pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas skundą pateikė 2017 m. balandžio 11 d., t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino. VMI nustatė, jog pareiškėjo skundas neatitiko MAĮ 153 str. 1 dalyje nustatytų skundo reikalavimų, todėl 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 68-59 nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, 2017 m. gegužės 25 d. el. paštu pateikė papildomą dokumentą (Sanremo kazino oficialų patvirtinimą bei jo vertimą). Tačiau VMI, nustačiusi, kad pareiškėjas nepašalino visų nurodytų skundo trūkumų, 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 68-86 skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Tiek pareiškėjo 2017 m. balandžio 11 d. skundas VMI, tiek jo 2017 m. gegužės 23 d. skundas teismui buvo laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VMI jau yra teikęs skundą dėl to paties sprendimo apskundimo, kad skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, taip pat, kad pareiškėjas buvo informuotas apie skundo trūkumus ir jų pašalinimo terminus, tvarką, bei tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kokios svarbios priežastys sutrukdė pareiškėjui pateikti MAĮ 153 str. 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą, darytina išvada, jog šiame skunde nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis. Šiuo atveju termino skundui paduoti praleidimą lėmė pareiškėjo nerūpestingumas ir netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, o tai reiškia, kad termino praleidimo aplinkybės nėra susijusios su kriterijais, sąlygojančiais galimybę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, nepripažintinos svarbiomis, skundo padavimo termino pagrįstai neatnaujino.

8. Teismo posėdyje bylos proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar VMI teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjui skundo padavimo termino dėl Kauno apskrities VMI sprendimo.

10. Nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (7.46) FR0682-120 patvirtino 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680, ir nurodė pareiškėjui E. B. sumokėti 2405,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 735,58 Eur GPM delspinigių, 721,00 Eur GPM baudą (I t., b. l. 78–82). Šį sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. balandžio 4 d. (I t., b. l. 88). Pareiškėjas dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo 2017 m. balandžio 11 d. elektroniniu paštu per Kauno AVMI pateikė skundą VMI (I t., b. l. 86), kurį Kauno AVMI 2017 m. balandžio 14 d. persiuntė VMI (I t., b. l. 83). VMI 2017 m. gegužės 4 d., įvertinusi pareiškėjo skundą, sprendimu Nr. 68-59 (I t., b. l. 73–74) konstatavo, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 11 d. skunde (el. laiške) nebuvo nurodytos nesutikimo su skundžiamu sprendimu aplinkybės, nepateikti įrodymai, neišdėstyti pareiškėjo reikalavimai ir nustatė pareiškėjui 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Pastarasis sprendimas pareiškėjui 2017 m. gegužės 5 d. išsiųstas elektroniniu paštu (I t., b. l. 72). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu pakartotinai pateikė papildomą dokumentą prie savo 2017 m. balandžio 11 d. skundo, kurį Kauno AVMI 2017 m. gegužės 30 d. persiuntė VMI (b. l. 75). Pareiškėjas skundą dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo 2017 m. gegužės 23 d. padavė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nustatęs jam terminą iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. pašalinti skundo trūkumus, ir padaręs išvadą, kad per nustatytą terminą skundo trūkumai nebuvo pašalinti, 2017 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutartį jo skundą laikyti nepaduotu (I t., b. l. 27–28). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 17 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Nustačiusi, kad pareiškėjas nustatytų skundo trūkumų nepašalino, VMI 2017 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 68-86 jo skundą laikyti nepaduotu (I t., b. l. 70–71). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. padavė skundą VMI (I t., b. l. 89–93) dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo, prašydamas atnaujinti terminą šiam sprendimui apskųsti (I t., b. l. 89–93). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundą su prašymu atnaujinti terminą, 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 68-148 neatnaujinti pareiškėjui skundo dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo padavimo termino ir jo skundą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui (I t., b. l. 53–56).

11. Pareiškėjas su VMI 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nesutinka, teigdamas, kad jis skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

12. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, argumentuodama, kad termino praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo nerūpestingumas, netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, kas nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

13. Teismas negali sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, palaiko atsakovės atsiliepimo teiginius, nes, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, laiko, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjo valios. Bylos įrodymai patvirtina, kad VMI 2017 m. gegužės 4 d. sprendime nurodyti skundo trūkumai buvo aiškiai išdėstyti, suprantamai išaiškintos trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės. Tai žinodamas ir suprasdamas pareiškėjas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą, vietoje to, kad pašalinti VMI nustatytus trūkumus, padavė įstatymo reikalavimų neatitinkantį skundą teismui, todėl toks pareiškėjo pasirinktas elgesys, pagal aukščiau minėtą LVAT praktiką, negali būti laikomas objektyvia nuo jo valios nepriklausančia termino praleidimo priežastimi. Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą. MAĮ 152 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Pagal MAĮ 152 straipsnio 7 dalį, ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. MAĮ 164 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos. MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną.

14. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-187/2012 ir kt.).

15. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo ir byloje surinktų įrodymų, VMI skundžiamame 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime pagrįstai nustatė, kad terminas skundui dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo paduoti buvo praleistas. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas su skundu į VMI pirmą kartą kreipėsi laiku (2017 m. balandžio 11 d.), tačiau nepašalinus skundo trūkumų, mokestinis ginčas nebuvo nagrinėjamas. Antrą kartą pareiškėjas į VMI kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. VMI 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime šį terminą atnaujinti atsisakė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija VMI nustatytos aplinkybės, kad jis praleido terminą Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimui apskųsti. Pareiškėjas teismui teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojo apie ginčo nagrinėjimo tvarką, galimybę atnaujinti terminą, neturėjo teisinių žinių, buvo klaidingai įsitikinęs, kad jo veiksmų pakanka ginčo išsprendimui, kad gyvena ne Lietuvoje, aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo.

16. Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti, kadangi pagal LVAT praktiką, teisės aktų nežinojimas, teisinių žinių neturėjimas, klaidingas įsitikinimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės ir negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr. pvz., LVAT nutartį Nr. AS-525-328/2009).

17. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ginčijamą Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. balandžio 4 d. per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ (I t., b. l. 88). Pats skundą dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo teikė elektroniniu paštu. Kauno AVMI apie jo skundo 2017 m. balandžio 14 d. persiuntimą nagrinėti VMI, pareiškėją informavo el. paštu. Taip pat pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie VMI 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą nustatyti jam terminą pašalinti skundo trūkumus (I t., b. l. 96), apie sprendimą jo skundą laikyti nepaduotu (b. l. 70). Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas inicijuoti mokestinį ginčą VMI, aktyviai naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jo nurodyta termino praleidimo priežastis, kad jis gyvena ne Lietuvoje, neturėjo jokios įtakos jo galimybei laiku paduoti skundą VMI.

18. Kaip matyti, tiek VMI 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. liepos 24 d. nutartimis konstatavo pareiškėjo skundų dėl Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimo trūkumus, taigi toks teisės aktų pagrindinių reikalavimų neatitinkančių skundų teikimas, pagal kuriuos negalimas nei ikiteisminis, nei teisminis ginčo nagrinėjimas, negali būti laikomas aktyviu savo teisių gynimu, kaip teigia pareiškėjas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas neskundė VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimo jo skundą laikyti nepaduotu (I t., b. l. 70–71), bet 2017 m. rugpjūčio 17 d. padavė naują skundą VMI (I t., b. l. 89–93), kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nepateikia jokių priežasčių, kodėl, užuot šalinęs VMI nustatytus skundo trūkumus, jis padavė įstatymo reikalavimų neatitinkantį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip jau minėta, VMI nurodyti skundo trūkumai buvo aiškiai išdėstyti, suprantamai išaiškintos trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės. Tai žinodamas ir suprasdamas pareiškėjas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą, vietoje to, kad pašalinti VMI nustatytus trūkumus, padavė įstatymo reikalavimų neatitinkantį skundą teismui, todėl toks pareiškėjo pasirinktas elgesys, pagal aukščiau minėtą LVAT praktiką, negali būti laikomas objektyvia nuo jo valios nepriklausančia termino praleidimo priežastimi.

19. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI skundžiamame 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime pagrįstai nusprendė neatnaujinti pareiškėjui skundo padavimo termino ir skundą laikyti nepaduotu. Minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Neatnaujinus skundo padavimo termino ir pareiškėjui nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno AVMI 2017 m. kovo 30 d. sprendimą, teisminis nagrinėjimas yra negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl visų jo reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas