Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki pilnametystės gyveno G. socializacijos centre. Sulaukęs pilnametystės buvo išvažiavęs į Olandiją. 2014 m. vasario mėnesį kelias dienas buvo pas savo mamą R. S. jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2014-02-05 iš mamos buto, paėmė motinai nukentėjusiajai R. S. priklausantį turtą: planšetinį kompiuterį „Samsung Tab2“, su odiniu dėklu, planšetinį kompiuterį „Tunex“ su įdėklu bei klaviatūra, mobiliojo ryšio telefoną „Huawey Y210“, su jame buvusia „Tele2“ sim kortele. Paimtus daiktus pardavė lombarde. Kiek gavo pinigų, neprisimena. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. 2014-02-12 naktį mamos namuose nebuvo, buto rakto neturėjo, todėl atlenkė balkono grotas, atidarė balkono duris ir taip pateko į savo motinos butą esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Iš ten pagrobė mamos R. S. turtą: kompiuterį „Acer Aspire 5252“, mobiliojo ryšio telefoną „LG GM360“, su jame buvusia „Tele2“ „Pildyk“ sim kortele, filmavimo kamerą „Sony DCR-SX21E“, su joje buvusia atminties kortele „Kingston SDHC“ 32 GB bei universalų pakrovėją, fotoaparatą „Olympus“ su dėklu, bei pinigus – 300 litų. Tuos daiktus taip pat pridavė į lombardą ir gautus pinigus išleido savo reikmėms. Šiuos daiktus paėmė iš savo motinos, todėl kad taip susiklostė aplinkybės - reikėjo pinigų.

2014-02-20, vakare, prie Šiaulių „R.“ gimnazijos, susitiko su A. P.. A. P. pasakė, kad vienas jo pažįstamas turi gerą telefoną. Kai A. P. kalbėjo su D. D., kuriam yra 15 ar 16 metų, pats stovėjo šalia. A. P. pasakė D. D., kad jei jis neatiduos telefono, tai jis į akis pripurkš dujų. Tada jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir jį laikė, o A. P. iš nukentėjusiojo D. D. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 plius“ su jame buvusia beverte sim kortele. Tada jis kartu su A. P. nunešė tą telefoną į lombardą ir pardavė. Gautus pinigus pasidalino su A. P..

2014-02-21, penktadienį, buvo sutemę, kai jis su A. P., nupjovę durų spynos širdeles, įsibrovė į patalpą – klubą „T. s.“, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, iš kur pagrobė, klubui „T. s.“, priklausantį turtą: dvi gitaras „Hohner“ su dėklais, du kompiuterius „Atomik“, vieną skystųjų kristalų monitorių „LG FLATRON“, „Tele2“ USB modemą „Huawei E1752“, juodąjį šokoladą „Vilnius“, 28 vnt., meduolius „Baltija“, 3 pakelius, karšto rūkymo „Lietuviška“ filė, bandeles su lašinukais, 3 pakelius, sluoksniuotas bandeles „Irisinė“, glaistytus sūrelius „Visiems“ su vanile, glaistytus sūrelius „Visiems“ su kondensuotu pienu 14 vnt., batonėlius su pienu „Kinder Maxi King“, 10 vnt. Abu su A. P. sugalvojo taip apiplėšti klubą „T. s.“, nes pats yra ten buvęs. Į klubą įsilaužė penktadienį ir tada išnešė tik kompiuterius. Šeštadienį ir sekmadienį išnešė maistą ir gitaras. Visus daiktus iš patalpų rankomis bei kuprinėmis išnešė per tris dienas. Vėliau išsikvietė taksi ir išsivežė daiktus. Iš karto nebuvo sugalvoję, kad daiktus iš klubo išsineš per kelias dienas. Kai penktadienį iš klubo išnešė dalį daiktų, po to pagalvojo, kad reikėtų dar pažiūrėti ko dar ten yra gero. Tai buvo kaip viena vagystė.

2014-02-26 jis su A. P. buvo prie prekybos centro „T.“. A. P. sugalvojo pasikviesti dvi drauges, kurios atvažiavo. Vėliau jie tas drauges lydėjo namo. Viena drauge nuėjo namo, o jis iš mažametės nukentėjusiosios I. G. paprašė, kad pastaroji jam duotų telefoną pakalbėti. Pats iš jos rankų telefono neišplėšė. Ji pati telefoną padavė. Paskui A. P. sakė „imam telefoną“, tai tada jis su A. P. paprasčiausiai ir pabėgo. Nukentėjusioji I. G. jį vijosi ir šaukė, kad atiduotų telefoną.

2014-02-28 ėjo per parką ir susitiko du vaikus. Jiems pasiūlė nueiti pasivaikščioti į statybas. Vienas iš vaikų užlipo į viršų, o pats su kitu vaiku nuėjo į apačią. Po to rankos alkūne paprasčiausiai nukentėjusįjį A. J. per kaklą prispaudė prie sienos. Jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, o pats jį paprasčiausiai ir pasiėmė.

2014-02-22, jis su A. P. buvo prekybos centre „T.“. Ten susitiko A. M.. A. P. paskambino mama ir jie išvažiavo namo. Išlipo prie parduotuvės „I.“ , vėliau nuvažiavo prie A. M. namų. A. M. paprašė, kad ji duotų telefoną. Ji jam davė telefoną ir nesitikėjo, kad nebeatiduos. Iš pradžių, paėmęs telefoną negalvojo, kad jai telefono negrąžins, po to sugalvojo, kad nebegrąžins.

Visus UAB „A.“ civilinius ieškinius pripažįsta. Pripažįsta ir klubo „T. s.“ civilinį ieškinį. Savo elgesį vertina neigiamai. Ateityje žada taip nebedaryti. Ruošiasi atlyginti civilinius ieškinius, kai tik susiras darbą. Savo turto neturi, pajamų neturi, nenori, kad būtų priteistos išlaidos už advokato pagalbą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji, prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

2014-02-05 R. S. protokole – pareiškime nurodyta, jog 2014-02-05, 17.20 val. pas ją laikinai gyvenantis sūnus E. S. pagrobė jai priklausantį kompiuterį ir kitus daiktus (1., 1 b. l.).

2014-02-05 ir 2014-02-12 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vieta - butas esantis, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2014-02-12 apžiūrint įvykio vietą, paimta dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo balkono durų vidinės pusės, nufotografuoti avalinės pėdsakai ir paimta kompiuterinė pelė (1 t., 35-40, 66-72 b. l.).

2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkas - pardavėjas M. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y210“ ir lombardo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y210“ pridavė ir už jį 70 Lt gavo E. S. (1 t., 52-53 b. l.).

2014-02-21 apžiūros protokole, apžiūrėtas pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Huawei Y210“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris kaip nustatyta priklausė R. S. (1 t., 54-56 b. l.).

2014-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. S. pateikė pavogtų daiktų – vaizdo kameros „Sony DCR-SX21E“, atminties kortelės „Kingston SDHC 32 GB“, nešiojamo kompiuterio „ACER Aspire 5252“, įsigijimo dokumentų kopijas (1 t., 105-110 b. l.).

2014-02-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkas - pardavėjas M. S. pateikė fotoaparatą „Olympus“ su juodos spalvos medžiaginiu dėklu, universalų pakrovėją ir lombardo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad fotoaparatą „Olympus“ su juodos spalvos medžiaginiu dėklu, universalų pakrovėją į lombardą už 30 Lt pridavė E. S. (1 t., 111-112 b. l.).

2014-03-05 apžiūros protokole užfiksuoti - pateiktas fotoaparatas „Olympus“ su dėklu bei pakrovėjas (1 t., 113-118 b. l.).

2014-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkė - priėmėja L. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG GH360“ ir lombardo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad mobilaus ryšio telefoną „LG GH360“ į lombardą už 50 Lt pridavė E. S. (1 t., 119-120 b. l.).

2014-03-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas UAB „A.“ pateiktas telefonas „LG GH360“ (1 t., 121-123 b. l.).

2014-03-25 daiktų parodymo atpažinti protokolase užfiksuota, kad nukentėjusioji R. S. atpažino daiktus: fotoaparatą „Olympus“ su dėklu, universalų pakrovėją, telefoną „LG“, kurie buvo pavogti iš jos namų (1 t., 124-126 b. l.).

Nukentėjusiosios R. S. apklausos protokoluose užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su dvejomis dukromis gyvena numojamame bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sūnus E. S. 2014-02-01 apsigyveno pas ją. 2014-02-05, apie 17.20 val., išėjo iš namų į darželį parsivesti dukros ir namuose paliko sūnų E. S. ir dukrą M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jai dar būnant darželyje, atbėgo dukra M., pasakė, kad E. juos apvogė, t. y. iš namų paėmė du planšetinius kompiuterius ir vieną telefoną. Parėjusi į namus pastebėjo, kad sūnaus E. namuose nėra bei nėra planšetinio kompiuterio „Samsung Tab2“ juodos spalvos korpusu, jo vertė 949 Lt, kuris buvo įdėtas į raudonos spalvos odinį dėklą, 100 Lt vertės, planšetinio kompiuterio „Tunex“ juodos spalvos korpusu su dėklu ir klaviatūra 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono „Huawei Y210“ 350 Lt vertės, kuriame buvo įdėta „Tele2“ sim kortelė, kurios pinigine išraiška nevertina. Iš viso jai padaryta 1499 Lt turtinė žala. Sūnus E. galėjo laisvai prieiti prie bet kurio daikto, buvusio namuose, jis pats ir naudodavosi jos planšetiniu kompiuteriu „Samsung Tab2“. Kur gali būti sūnus, nežino.

2014-02-12, apie 8.15 val., išėjo nuvesti dukrą į darželį, kita dukra išėjo į mokyklą, o butas liko tuščias. Namo sugrįžo apie 8.40 val. Apie 9.15 val. sugalvojo pasinaudoti internetu, nuėjo į kitą kambarį ir pamatė, kad ant stalo nėra nešiojamo kompiuterio „Acer“ juodos spalvos, kurio vertė 1000 Lt. Paskambino į policiją, pranešė apie vagystę, bekalbėdama apžiūrinėjo butą, pastebėjo, kad pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ 100 Lt vertės su beverte „Tele2“ sim kortele, filmavimo kamera 700 Lt vertės, su joje buvusia atminties kortele, 120 Lt vertės fotoaparatas „Olympus“ 200 Lt vertės, kuris buvo juodos spalvos dėkle, pakrovėjas 30 Lt vertės, piniginėje, kuri buvo rankinėje, pasigedo pinigų - 300 Lt, 3 banknotų po 100 litų. Laukdama, kol atvažiuos policijos pareigūnai, vaikščiojo po butą, pastebėjo, kad nuleista balkono durų rankena žemyn, pradariusi balkono duris pamatė, kad atlenktos balkone esančios grotos ir suprato, kad į butą buvo patekta per balkoną, nes buto laukinės durys nesugadintos, raktą nuo buto durų turi ji ir jos vyresnioji dukra. Įtaria, kad butą galėjo apvogti jos sūnus E. S., nes ne kartą jau buvo apvogęs gimines ir artimuosius. Butą rado tvarkingą, kokį paliko išėjusi į darželį, fotoaparatas, filmavimo kamera ir pakrovėjas buvo sekcijos stalčiuje, stalčius buvo uždarytas, telefonas buvo sekcijos lentynoje. Rankinė, kurioje buvo piniginė, iš kurios pavogti pinigai, tvarkingai padėti ant stalo. E. žinojo, kur yra laikomi visi daiktai. Bendra pavogto turto vertė 2450 Lt. Papildomos apklausos metu R. S. parodė, kad, kai sūnus E. pirmą kartą, dar 2014-02-05 apvogė butą, kuriame gyvena, išnešė ankstesnėje apklausoje nurodytus daiktus, iš tų visų pavogtų daiktų atgavo tik mobilųjį telefoną „HUAWEY“, planšetinių kompiuterių neatgavo. Po savaitės – 2014-02-12 butas vėl buvo apvogtas, iš tų pavogtų daiktų, kol kas neatgavo nieko. Patikslina, kad pirminėje apklausoje buvo nurodžiusi, kad iš buto buvo pavogtas telefonas „Nokia“, bet iš tiesų pavogtas buvo ne „Nokia“, o „LG“ modelio telefonas, liečiamu ekranu, telefono vertė 100 litų, sim kortelė bevertė. Pavogtos filmavimo kameros, atminties kortelės ir nešiojamo kompiuterio dokumentus pateikė. Fotoaparato pirkimo dokumentų nėra išsaugojusi, taip pat nori patikslinti, kad pavogtas pakrovėjas buvo ne filmavimo kameros, bet universalus, skirtas krauti ličio baterijoms, 30 Lt vertės, tas pakrovėjas baltos spalvos, užsilenkia į rozetę kišamos kojelės, pakrovėjo kraštai oranžinės spalvos, apačioje dvi lemputės, įkišus į elektros lizdą užsidega raudona ir žalia spalvos. Kaip suprato butą apvogė sūnus E., nes namai nebuvo išversti, daiktai neišmėtyti. E. į butą pateko atlenkęs balkono grotas ir įėjęs per balkono duris, kurias atidarė pastūmęs, balkono durys nebuvo rakinamos. (1 t., 42-45, 87-92 b. l.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014-02-05, apie 17.20 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagrobė nukentėjusiajai R. S. priklausantį turtą: planšetinį kompiuterį „Samsung Tab2“, 949 Lt vertės, su odiniu dėklu, 100 Lt vertės, planšetinį kompiuterį „Tunex“ su įdėklu bei klaviatūra, bendros 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Huawey Y210“, 350 Lt vertės, su jame buvusia beverte „Tele2“ sim kortele, iš viso pagrobė svetimo turto už 1599 Lt bei 2014-02-12 nuo 8.15 val. iki 8.40 val., atlenkdamas balkono grotas bei atidarydamas balkono duris, įsibrovė į butą esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, iš kur pagrobė nukentėjusiajai R. S. priklausantį turtą: kompiuterį „Acer Aspire 5252“, 1000 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „LG GM360“, 100 Lt vertės, su jame buvusia beverte „Tele2“ „Pildyk“ sim kortele, filmavimo kamerą „Sony DCR-SX21E“, 700 Lt vertės su joje buvusia atminties kortele „Kingston SDHC“ 32 GB, 120 Lt vertės, universalų pakrovėju, 30 Lt vertės, fotoaparatą „Olympus“ su dėklu, 200 Lt vertės, pinigus – 300 litų, iš viso pagrobė svetimo turto už 2450 Lt, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. S. kaltu dėl pagrobtų kaltinime nurodytų R. S. daiktų pripažino visiškai, parodydamas, kad daiktus paėmė iš savo motinos, todėl kad taip susiklostė aplinkybės - reikėjo pinigų. Butą apvogė du kartus, antrą kartą į butą įėjo per balkoną. Daiktus pridavė į lombardą ir gautus pinigus išleido savo reikmėms. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta R. S. nuomojamas butas, iš kur buvo pagrobti kaltinime išvardinti daiktai, daiktų pateikimo, apžiūros, parodymo atpažinti protokolai, kuriuose užfiksuoti lombardo UAB „A.“ darbuotojų pateikti daiktai ir dokumentai, iš kurių matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y210“ , fotoaparatą „Olympus“ su juodos spalvos medžiaginiu dėklu, universalų pakrovėją, mobiliojo ryšio telefoną „LG GH360“, kuriuos atpažino nukentėjusioji R. S., kaip iš jos buto pavogtus daiktus, į lombardą pridavė ir pinigus už juos gavo E. S., R. S. pateiktų pavogtų daiktų – vaizdo kameros „Sony DCR-SX21E“, atminties kortelės „Kingston SDHC 32 GB“, nešiojamo kompiuterio „ACER Aspire 5252“, įsigijimo dokumentų kopijos, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji kaltinime nurodytus daiktus buvo įsigijusi. Kaltinamojo R. S. posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl daiktų vagysčių iš mamos R. S. buto yra sutampančios su nukentėjusiosios R. S. apklausos protokoluose užfiksuotomis ir nurodytomis aplinkybės apie jos pirktus ir namuose laikytus kaltinime nurodytus daiktus bei jų pagrobimo aplinkybes. Minėti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys teismo posėdžio metu nurodytas kaltinamojo aplinkybes.

Pagal nustatytas aplinkybes E. S. veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė nei 250 MGL, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes 2014-02-12 kaltinime nurodytus daiktus pagrobė įsibrovęs į patalpą – R. S. nuomojamą butą, t. y. atlenkdamas balkono grotas bei atidarydamas balkono duris.

2014-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, netoli gimnazijos „R.“, kur iš nukentėjusiojo D. D. buvo pagrobtas telefonas (1 t., 133-136 b. l.).

2014-03-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. D. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris jį pargriovė ant žemės o tuo metu kitas kartu buvęs vaikinas pagrobė telefoną (1 t., 142-144 b. l.).

2014-03-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. D. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung S2 Pus i9105 Blue Grey 8GB“ įsigijimo dokumetus - garantinę pažymę Nr. 61431378 su prisegtu pirkimo kvitu, iš kurių matyti, jog L. D. pirkto mobiliojo ryšio telefono „Samsung S2 Pus i9105 Blue Grey 8GB“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 157-160 b. l.).

2014-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolase užfiksuota, kad UAB „Adverto“ kasininkas-pardavėjas M. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 Pus“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) bei sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 Pus“ į lombardą pridavė E. S. (1 t., 176-177 b. l.).

2014-03-12 apžiūros protokole apžiūrėtas pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S2 Pus“ (1 t., 178-180 b. l.).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t., 140 b.l.) ir parodė, kad 2014-02-20 su draugais V. V. ir A. K. ėjo į „A.“, per „B.“. Draugai nuėjo toliau, o pats atsiliko, buvo apie 21 val. Jam iš nugaros atbėgo du asmenys, pribėgę pasakė duok telefoną arba gausi dujų. Tai pasakė reikalaujančiu tonu. Nenorėjo atiduoti, todėl bandė užtempti laiką. Mažesnis pasakęs žodžius, kad atiduotų telefoną, išsitraukė dujų balionėlį iš kišenės, o vyresnis ramiai stovėjo. Iš pradžių mažesnis parodė dujų balionėlį, o po to prieš jo veidą iškėlęs laikė, ranka buvo prisidengęs veidą. Dujų nepurškė, tik grasino purkšti. Vyresnis užkišo koją ir jį pastūmė, taip jį pargriovė ant žemės, ant nugaros. Buvo išsigandęs, neprisimena už kurios vietos jį stūmė. Vyresnis, pargriovęs ant žemės, jį laikė prispaudęs ties krūtine, priešinosi, bet neišėjo. Jaunesnis tuo metu naršė po kišenes, dešinėje kišenėje rado ir paėmė jo telefoną. Išgirdo kaip mažesnis pasakė „turiu“, tada abu nubėgo. Telefonas buvo „Samsung Galaxy S2+“, su sim kortele „Ežys“. Daugiau nieko nepagrobė, nesužalojo, jis labai išsigando. Telefoną atgavo. Po to, truputį buvo paranojos priepuolių, vakare vienas bijojo kur nors išeiti. Smūgių jam nesudavė, tik pervertė. Jo draugai buvo toli, nieko nematė. E. S. atpažino iš nuotraukų policijos komisariate, kitą asmenį atpažino truputį vėliau, nes sutiko autobuse, grįždamas iš varžybų. Įlipus į autobusą, jis priėjo prie jo ir pradėjo grasinti, tai buvo jau po to, kai kreipėsi į policiją. Tą vakarą, kai atėmė telefoną, jo (kito vaikino) nebuvo įsidėmėjęs (1 t., 150-151 b. l.).

Nukentėjusiosios L. D. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad mobilusis telefonas „Samsung“, imei (duomenys neskelbtini), kurį 2014-02-20 buvo atėmę iš jos nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklauso jai. Telefoną buvo pirkusi iš savo asmeninių lėšų, mokėjo 825 litus, telefone buvo įdėta sim kortelė „Ežys“, kurios pinigine išraiška nevertina. Kadangi telefonas rastas ir jai grąžintas, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Sūnui D. D. jokie sužalojimai nepadaryti, į jokias gydymo įstaigas ir teismo med. ekspertus, nesikreipė. Jai išaiškinta, kad dėl sūnaus Donato patirtos fizinės ir moralinės žalos gali pateikti civilinį ieškinį, tačiau, pasitarusi su sūnumi D., ieškinio nereiškia (1 t., 153, 154-155 b. l.).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. P., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad E. pažįsta iš klubo „T. s.“. Iš D. telefoną atėmė E., viską sugalvojo E., telefoną atimti pasiūlė E.. Nukentėjusysis ėjo per „Be.“, E. pasakė „davai įkertam tą“, atimsim telefoną. Nežino iš kur E. žinojo, kad jis turi telefoną. Jie prie nukentėjusiojo pribėgo, E. jį pargriovė ir iš kišenės paėmė telefoną, o pats stovėjo. Dujų balionėlio neturėjo, nukentėjusiojo negąsdino. E. kažkada turėjo dujų balionėlį, bet tuo metu su savimi neturėjo. E. iš nukentėjusiojo ištraukė telefoną, jis jo nelietė, matė, kad telefonas buvo „Samsung“. E. paėmė nukentėjusįjį už peties ir nuvertė jį, telefoną ištraukė iš striukės kišenės, nežino, kur E. padėjo telefoną. Pamena, kad nukentėjusysis buvo su akiniais. Po to įvykio nukentėjusiojo autobuse nebuvo sutikęs ir jam nieko nesakė (3 t., 27-28 b. l.).

Liudytojos G. P. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad A. P. yra jos mažametis sūnus. Dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė E. S., A. davė parodymus teisėjui, kaip supranta, jis daugiau neturi ko papasakoti. Kadangi sūnus A. yra mažametis, ji nesutinka, kad jis būtų fotografuojamas ir jo nuotrauka būtų pateikiama kam nors atpažinimui. Ji E. S. asmeniškai nepažįsta, jį žino tik iš matymo, nes lankė klubą „T. s.“ (1 t., 164 b. l.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014-02-20, apie 21 val., prie Šiaulių „R.“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, asmeniui A. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, reikalavus iš nukentėjusiojo D. D. atiduoti telefoną, iš kišenės išsitraukdamas ašarinių dujų balionėlį bei grasindamas į akis pripurkšti ašarinių dujų, E. S. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir jį laikė, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. D. priešintis, o A. P., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš nukentėjusiojo D. D. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 plius“ su jame buvusia beverte sim kortele „Ežys“, tokiu būdu pagrobė svetimą – 825 Lt vertės nukentėjusiajai L. D. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 plius“, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. S. kaltu dėl nukentėjusiojo D. D. mobilaus ryšio telefono pagrobimo kaltę pripažino visiškai, parodydamas, kad A. P. pasakė D. D., kad jei jis neatiduos telefono, tai jis į akis pripurkš dujų, tada jis pats pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir jį laikė, o tada A. P. iš nukentėjusiojo D. D. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 plius“ su jame buvusia beverte sim kortele. Kaltinamojo E. S. nurodytas aplinkybes patvirtina nepilnamečio nukentėjusiojo D. D. parodymai, duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad prie jo priėjo du vaikinai, iš kurių vienas pagrasino pripurkšti dujų, o kitas tuo tarpu, kurį vėliau atpažino – E. S., pargriovė jį ant žemės ir jį laikė, tuo tarpu kitas rausėsi po jo kišenes ir radę telefoną pabėgo. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, kur nepilnametis D. D. buvo užpultas, daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad lombardo UAB „A.“ darbuotojas pateikė pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2 plius“, kurį kaip matyti iš pateiktos lombardo sutarties į lombardą pridavė E. S., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. D. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris jį pargriovė ant žemės. Minėti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys teismo posėdžio metu nurodytas kaltinamojo aplinkybes.

Pagal nustatytas aplinkybes E. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nes jis veikdamas kartu su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nėra sulaukęs tokio amžiau nuo kurio jam kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl tikslintinas kaltinimas nurodant ne konkrečiai šio asmens vardą ir pavardę, o įvardijant „asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus“. Kaltinimas taip pat tikslintinas iš kaltinimo šalinant aplinkybę, kad E. S. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. P., kadangi A. P. yra ne subjektas, ir negali būti šios nusikalstamos veikos bendrininku (BK 24 str. 1d.), todėl kaltinime patikslinama, kad E. S. veikė kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, kuris atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Iš kaltinimo taip pat šalintinos aplinkybės, nurodytos su psichologinio smurto panaudojimu ir grasinimu panaudoti fizinį smurtą. Psichologinio smurto panaudojimas nėra BK 180 straipsnio sudėties požymis ir šiame kaltinime laikytina pertekline aplinkybe, kaip ir grasinimas panaudoti fizinį smurtą, o šioje situacijoje fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas. Pažymėtina, kad šia aptarti kaltinimo tikslinimai veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

2014-02-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – klubas „T. s.“, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kur buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai. Apžiūrint įvykio vietą, buvo paimta: 3 vnt. plokštelių su avalynės pėdsakais, 6 vnt. pjūklo dalių, 2 vnt. spynų su raktais (2 t., 1-6 b. l.).

2014-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas E. G. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris jam pardavė dvi gitaras (2 t., 33-36 b. l.).

2014-02-28, 2014-03-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad R. S. pateikė kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų įsigijimo dokumentų kopijas ir klubo „T. s.“ steigimo dokumentų kopijas (2 t., 47-50; 51-64 b. l.).

2014-05-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. S. pateikė „J.“ PVM sąskaitos- faktūros ir čekio kopiją, iš kurių matyti, jog 2014-02-24 buvo pirktos spynos ir spynų detalės už 108.90 Lt (2 t., 65-66 b. l.).

2014-03-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. Š. pateikė kompiuterį „ATOMIC EXTREME“ ir monitorių „LG FLATRON“ (2 t., 67 b. l.).

2014-03-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „GSM“ serviso direktorius G. G. pateikė stacionarų juodos spalvos kompiuterį (2 t., 68 b. l.).

2014-03-19 apžiūros protokolase užfiksuoti ir apžiūrėti I. Š. ir G. G. pateikti daiktai (2 t., 69-75 b. l.).

2014-03-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. S. pateikė dvi gitaras „Hohner“ su dėklais (2 t., 76 b. l.).

2014-03-19 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos pateiktos gitaros su dėklais (2 t., 77-84 b. l.).

2014-03-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Šiaulių AVPK Areštinės specialistas R. L. pateikė asmens kratos metu iš įtariamojo E. S. paimtus daiktus: reples, padidinimo stiklą su žibintuvėliu, užlenkiamą peiliuką (2 t., 89 b. l.).

2014-05-21 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėti pateikti daiktai - replės, padidinimo stiklas su žibintuvėliu, užlenkiamas peiliukas (2 t., 90-93 b. l.).

Liudytojo R. S. apklausos protokoluose užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra klubo „T. s.“ prezidentas. Klube paprastai lankosi socialiai pažeidžiamų grupių vaikai ir jaunimas. E. S. ir A. P. pažįsta, jie lankosi klube „T. s.“. A. P. pastaruoju metu klubą lankė apie 3 mėnesius, o dar anksčiau – 6 mėn. E. S. klubą lankė gal kokius 6 mėn., maždaug prieš 5 metus laiko, kol jį išvežė į G. socializacijos centrą, po to E. S. buvo išvykęs į užsienį ir maždaug 2014 m. sausio – vasario mėnesiais vėl pas juos pasirodė. 2014-02-21, buvo penktadienis, dar dienos metu klube buvo E. S.. Jis visus vaikus kvietė 2014-02-22 – šeštadienį, dalyvauti renginyje Šiaulių J. J. gimnazijoje. Kiek kalbėjosi su darbuotojomis, tai 2014-02-21, apie 18 val., kažkuri vadovė išėjo iš klubo ir jį užrakino. 2014-02-22 J. J. gimnazijoje „Z.“ renginyje dalyvavo ir E. S.. Per tą renginį E. S. jam papasakojo, kad tą naktį jis planuoja išvažiuoti į Olandiją. Po renginio E. S. įteikė kelis suvenyrus – tušinukus, puodelį už tai, kad dalyvavo renginyje. 2014-02-24, apie 13.25 val., jam paskambino socialinė pedagogė J. V., pasakė, kad, atėjusi į klubą „T. s.“, rado išmėtytus daiktus, pasigedo kompiuterių ir gitarų. Greitai atvyko į tą klubą, J. V. sakė, kad, kai ji atėjo į klubą, tai klubo viduje jau buvo A. P. ir dar du berniukai. A. P. jai pasakojo, kad atėjęs į klubą rado atidarytas duris, užėjo į vidų, ten nieko nebuvo, tada išėjo lauk ir tuo metu atėjo kiti berniukai. Kiek pasakojo J. V., tai A. P. elgėsi „kaip niekur nieko“. Atvažiavęs, apžiūrėjęs patalpas pasigedo dviejų stacionarių kompiuterių, t. y. sisteminių blokų, vieno monitoriaus „LG“, „Tele2“ USB modemo „HUAWEI E1752“, kurio vertė 156 litai, bei dviejų gitarų dėkluose. Kompiuterių pirkimo sąskaitą faktūrą pateikė prie bylos. Su kompiuteriais kartu pirko ir programinius produktus „CorelDRAW“ ir „OFICE SB 2007 W32“, jų vertės nurodytos sąskaitose. Gitarų pirkimo dokumentų neturi, nes jos gautos pagal projektą, tačiau vienos tokios gitaros su dėklu vertė mažiausiai yra 750 Lt, taigi, vieną gitarą su dėklu ir vertina 750 Lt, o abi – 1500 Lt. Taip pat 2014-02-13 buvo pirktas maistas klubo vaikams, dalis maisto buvo suvartota, o dalis likusi. Pateikė sąskaitą-faktūrą ir sužymėjo, kurių produktų pasigedo po vagystės. Taigi klubas „T. s.“ be aukščiau nurodytų daiktų dar pasigedo ir maisto produktų: meduolių, įvairių bandelių, dešros, juodojo šokolado kurių vertė nurodyta sąskaitoje, kurią pateikė. Klubas „T. s.“ yra nevyriausybinė organizacija, o ne jo asmeninė nuosavybė, todėl žala, patirta dėl vagystės, yra padaryta ne jam, o klubui „T. s.“. Ieškinį pateiks vėliau. Po vagystės su juo susisiekė „Š. t.“ darbuotoja S. Š., sakė, kad nori jiems padėti ir dėl vagystės nufilmuoti reportažą – kreipimąsi į žmones, kad padėtų atgauti pagrobtus daiktus. Po parodyto reportažo, po dienos ar dviejų, su juo susisiekė E. G., kurį pažįsta iš matymo, pasakė, kad iš dviejų vaikinukų už 70 litų nupirko gitaras su dėklais, vaikinukai jam pasakojo, kad naktį turi išskristi į Olandiją. Iš E. G. nupasakojimo jis suprato, kad gitaros jų klubo, nuvažiavęs gitaras atpažino ir E. G. jas grąžino, jis E. G. grąžino 70 litų. Ar dėl 70 Lt sumos reikš ieškinį, dar pagalvos (2 t., 19-23 b. l.).

Liudytojos J. V. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba socialine pedagoge klube „T. s.“, pažįsta ten besilankančius vaikus, paauglius. Tikslios datos nebeprisimena, galėjo būti 2014-02-24, buvo pirmadienis, apie 13.20 val., viena atėjo į darbą – klubą „T. s.“. Atėjusi įėjo į klubą, durys buvo neužrakintos, pagalvojo, kad yra atėję kolegos. Užėjusi į vidų, pamatė A. P. ir dar du ar tris berniukus, taip pat pastebėjo, kad viskas išmėtyta. Visi berniukai, vienas per kitą pradėjo sakyti, kad į klubą išlaužė. Tada pastebėjo, kad nėra kompiuterių, išmėtyti daiktai, tuoj pat iš savo telefono paskambino klubo prezidentui R. S., pasakė, kad klubas apvogtas. Kol atvažiavo R. S., A. P. jai pasakojo, kad į klubą jis atėjo pats pirmas, pamatė, kad klubas apvogtas, tada išėjo iš klubo ir buvo lauke. A. P. buvo pasipiktinęs, kad klubas apvogtas, garsiai svarstė, kas galėjo taip pasielgti. Kol atvažiavo policija, apžiūrinėjo, kas pavogta, pastebėjo, kad į vieną kambarį patekta atrakinant spyną, su kita vadove garsiai aptarinėjo, kad klubą, ko gero, apvogė, kažkas iš saviškių, paminėjo E. S. pavardę. Tai išgirdęs A. P. akivaizdžiai užstojo E. S., sakė, kad E. S. turi pinigų ir jam nebuvo reikalo apvogti klubą. A. P. minėjo, kad jis su E. S. ne kartą ėjo į visokius prekybos centrus ir E. S. jam nupirkdavo saldumynų, gėrimų. Kas iš klubo išėjo paskutinis prieš vagystę nežino, neklausė, penktadienį pati nedirbo (2 t., 30-31 b. l.).

Liudytojo E. G. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-23, 13.07 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) jam paskambino vaikinas, pasiūlė pirkti dvi akustines gitaras. Pats dirba „M. v.“ ir įmonės stendas su reklama ir jo telefono numeriu yra pastatytas PC „T.“, iš kur, mano, minėtas vaikinas ir sužinojo jo numerį. Apie 18.30 val., su vaikinu susitiko G. prie (duomenys neskelbtini) namo, su juo buvo apie 13 m. amžiaus vaikinas ir dvi merginos. Abu vaikinus atpažinti galėtų. Gitaras už 70 Lt pardavė vyresnis vaikinas. Antradienį per Š. t. buvo parodyta laida, iš kurios sužinojo, kad gitaros yra galimai pavogtos iš jaunimo klubo „T. s.“. Susisiekė su klubo prezidentu R. S. ir pagal apibūdinimą suprato, kad gitaros yra klubo. Gitaras pažada grąžinti klubui (2 t., 32 b. l.).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. P. parodė, kad klube „T. s.“ yra buvęs daug kartų, apie vagystę iš klubo, žino, kad E. pavogė dvi gitaras. Jis kartu su E. nebuvo, žino, nes po to matė, buvo susitikęs su E. „T.“ prekybos centre. E. sakė, kad gitaros iš klubo, be gitarų daugiau nieko neturėjo, kompiuterių neturėjo. E. gitaras pardavė, kam nežino. Prieš vagystę iš klubo „T. s.“ buvo su E. prekybos centre „M.-v.“, E. pirko pjūklelį, nes norėjo į klubą įsilaužti. Jis žinojo iš anksto, kad E. ruošiasi į klubą įsilaužt, kvietė ir jį, bet jis nėjo. Kur E. po vagystės padėjo pjūklelį, nežino. (3 t., b.l. 25, 27-28).

Liudytojo I. Š. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad E. S. pažįsta apie 8 metus laiko, su juo susipažino G. socializacijos centre, santykiai normalūs. E. S. gali charakterizuoti, kaip mėgstantį fantazuoti, girtis nebūtais dalykais. Paskui, gal kokius 4 metus, E. S. nebematė, žinojo, kad buvo išvažiavęs į Olandiją. E. S. susitiko 2013 m. pabaigoje, Šiauliuose. Su juo daug nekalbėjo, persimetė keliais žodžiais ir pasikeitė telefono numeriais. Gal po kokių 2-3 savaičių, E. S. jam parašė sms žinutę, pasiūlė susitikti, išgeri. Jis atvažiavo pas jį į namus, jie šnekėjo bendromis temomis, išgėrė, E. S. sakė, kad gyvena su tėvais prie „A. b.“. Po to karto E. S. pas jį dar buvo atvažiavęs gal kokius du kartus, vieną kartą buvo su savo broliu, vardo nežino, E. sakė, kad tai jo brolis, tas vaikinas buvo vyresnis už E., liesas, apie 180 cm ūgio. Jie abu atvežė nežiojamą kompiuterį HP, kurio ekranas buvo sudužęs, prašė, kad pažiūrėtų ar galima sutvarkyti. Jam patinka kompiuterinė technika, todėl nuo vaikystės ja domisi ir sugeba sutvarkyti įvairius gedimus. Tada to kompiuterio pataisyti nebuvo įmanoma, taip jiems ir pasakė. E. sakė, kad kompiuteris jo, bet daugiau nieko nekomentavo ir išvažiavo. Paskui, dar po kiek laiko, galėjo būti 2014 m. vasario mėnuo, buvo rytas, savaitgalis – šeštadienis ar sekmadienis, nes nereikėjo į darbą, E. pats vienas atėjo pas jį apie 8 val. ryto atsinešė dviejų kompiuterių sisteminius blokus ir vieną monitorių. Sakė, kad tuos kompiuterius pasiėmė iš namų, juos nori parduoti, nes jam „staigiai“ reikia pinigų. Prašė, kad pasižiūrėtų, kuris kompiuteris geresnis, siūlė vieną pirkti. Apžiūrėjo abu kompiuterius, matė, kad nuo jų nuplėšti visi lipdukai, dėl ko jie nuplėšyti neklausė, nekilo mintis. Norėjo patikrinti ar kompiuteriai veikia, juos sujungė laidais ir įjungė, jie veikė, kokia informacija buvo kompiuteriuose nežiūrėjo, nes labai strigo, todėl iš karto perrašė „Windoxp“ programą. E. S. pasakė, kad vieną kompiuterį su monitoriumi pirktų už 300 Lt. E. S. sutiko, jis jam už kompiuterį davė 300 litų, o kitą kompiuterį E. S. išsinešė. E. S. kažkur labai skubėjo. Daugiau E. S. nerodė jam jokių daiktų. Po to karto, po savaitės laiko, žino, kad buvo penktadienis, E. S. apie 22 val., atėjo pas jį į namus, prašė, kad leistų pasikrauti telefoną, sakė, kad eis pas merginą ir važiuos į R.. Atėjęs E. S., juokdamasis pasakojo, kad tą pačią dieną centriniame parke iš vieno vaiko atėmė telefoną, sakė, kad vieną vaiką nuvedė kažkur ant stogo, o kitą į sklepą, kur buvo tamsu, ir ten atėmė telefoną. Sakė, kad telefoną pridavė į lombardą, koks telefonas buvo jis nematė, sakė, kad išmanusis. Dar E. anksčiau buvo pasakojęs, kad „B.“ grasindamas kažkokiam vaikui dujomis atėmė telefoną. Kiek pažįsta E. S., tai šis labai mėgsta girtis ir meluoti, todėl tais jo pasakojimais nelabai tikėjo. E. S. jam iš viso nėra nešęs jokių mobiliųjų telefonų, nėra prašęs, kad panaikintų jų kodus. Jis nemoka panaikinti telefonų kodų, moka tik kompiuterių. Kai pareigūnai atvažiavo paimti iš jo kompiuterio, tik tada sužinojo, kad E. S. yra suimtas, o iki to laiko galvojo, kad jis išvažiavo į R.. Kad iš E. S. nusipirko vogtą kompiuterį su monitoriumi, nežinojo, E. S. jam to nesakė, kitaip būtų nepirkęs. E. S. jam sakė, kad dirba su savo tėvu apdailininku. Kokiu telefono numeriu naudojosi E. S. nežino, jis tuos numerius keisdavo labai dažnai, todėl numerio net neišsisaugodavo. E. S. jam skambindavo retai, dažniausiai ateidavo pas jį į namus vakare, po 21 val. (2 t., 41-42 b. l.).

2014-04-03 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti I. Š. ir E. S.. Akistatos protokole užfiksuota, kad I. Š. patvirtino savo apklausos protokole užfiksuotus duotus parodymus (2 t., 44-46 b. l.).

Pagal nustatytas aplinkybes E. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis daiktus ir maisto produktus pagrobė įsibrovęs į patalpą – klubą „T. s.“, t. y. kartu su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nupjaudami durų spynos širdeles.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nėra sulaukęs tokio amžiau nuo kurio jam kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl tikslintinas kaltinimas nurodant ne konkrečiai šio asmens vardą ir pavardę, o įvardijant „asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus“. Kaltinimas taip pat tikslintinas iš kaltinimo šalinant aplinkybę, kad E. S. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. P., kadangi A. P. yra nesubjektas, ir negali būti šios nusikalstamos veikos bendrininku (BK 24 str. 1d.), todėl kaltinime patikslinama, kad E. S. veikė kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, kuris atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Dėl nusikalstamos veikos susijusios su N. G. priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „LG L5“ vagyste iš mažametės I. G. (BK 178 straipsnio 2 dalis)

2014-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti prie parduotuvės „I. C.“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (2 t., 99-101 b. l.).

2014-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja I. G. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris pagrobė jos telefoną (2 t., 111-112 b. l.).

2014-02-26, 2014-04-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusioji N. G. pateikė mobiliojo ryšio telefono „LG L5 II (E460) “, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus ir garantinį taloną (2 t., 118-120; 122-123 b. l.).

2014-03-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkas-pardavėjas M. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG E460“ ir lombardo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną „LG L5 II (E460)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Lt pridavė E. S. (2 t., 130-132 b. l.).

2014-03-04 apžiūros protokole užfiksuotas , jog buvo pžiūrėtas tyrimui pateiktas mobilaus ryšio telefonas „LG E460“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 133-135 b. l.).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė I. G. parodė, kad, kada viskas buvo tikslios datos nepamena, su drauge, L. J., apie 18-19 val. važiavo į „T.“ prekybos centrą. L. norėjo susitikti su vaikinais, o po to 21 autobusu važiavo namo į V. gatvę, vaikinai į autobusą įsėdo kartu. Išlipus iš autobuso L. išėjo, o ji liko su vaikinais. Jai pradėjo skambėti telefonas, ant telefono ekrano buvo matyti L. nuotrauka ir jos vardas, su ja buvo A. ir E., E. paprašė duoti telefoną pasišnekėti su L.. Ji padavė telefoną E. ir E. šnekėjosi su L., ką kalbėjo negirdėjo, bet jie pykosi. Ji sakė E., kad atiduotų telefoną, nes jau norėjo eiti namo, tačiau vaikinai pradėjo bėgti. Telefonas buvo „LG“, jį nupirko mama prie 3-5 mėnesius. Kai jie pabėgo, telefoną rankoje laikė E., o mažesnis vaikinas prieš pabėgant, kažką šnibždėjo į ausį E.. Kažkokia moteris jai davė telefoną, kad paskambintų mamai, ji skambino, bet mama neatsiliepė, parėjusi namo su mama atvažiavo į policiją, ten parodė E. nuotrauką ir ji jį atpažino. E. vardą jai pasakė L.. Jai negrasino, tik sakė „duok telefoną“. Telefonas jai grąžintas (2 t., 110, 113, 115-116 b. l.).

Nukentėjusiosios N. G. apklausos protokoluose užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-26, apie 20 val., jos dukra I. G., kartu su savo drauge L. J. buvo prie parduotuvės „I. c.“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Kai L. J. užėjo į parduotuvę prie jos dukros pribėgo vaikinas ir atvirai – iš rankų pagrobė jai priklausantį telefoną „LG L5 II“. Telefoną „LG L5 II“ buvo pirkusi naują, jo vertė 598 Lt, į telefoną buvo įdėta „Tele2“ operatoriaus sim kortelė „Pildyk“, kurios vertė 15 Lt. Taip pat telefonas buvo įdėtas į mėlynos spalvos apsauginį dėkliuką, kurio vertė 25 Lt, šį dėkliuką taip pat pirko iš savo pinigų. Šiuo jai priklausančiu telefonu naudojosi dukra I. G.. Telefonas buvo su defektu, tačiau buvo garantinis, todėl jį nešė remontuoti. Remonto metu buvo pakeista telefono pagrindinė plokštė, todėl keitėsi imei numeris. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, tačiau jokio ieškinio nereiškia, nes telefonas jai grąžintas, o sim kortelė ir telefono apsauginis dėkliukas menkaverčiai. A. P. ir E. S. nepažįsta (2 t., 104 - 105 b. l.).

Nepilnamečio liudytojo A. P. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-26, apie 17 val., autobusu atvažiavo į PC „T.“, kur susitiko su E. S. ir pažįstamomis merginomis I. ir L.. E. S. turėjo dvi gitaras, jis paprašė palaikyti jam kompaniją, t. y. nueiti į G., kur turėjo gitaras parduoti. Jie visi nuėjo į G., E. S. pardavė gitaras, einant namo E. S. paprašė I. telefono, kad galėtų paskambinti. Maždaug prie parduotuvės „I. c.“, V. gatvėje, E. staiga pradėjo bėgti, I. pradėjo šaukti, kad grąžintų telefoną ir bėgo iš paskos E.. Jis liko vienas, nes L. prieš tai išėjo namo, nuėjo į autobusų stotelę ir grįžo namo. Kitą dieną E. S. pasakojo, kad telefoną užstatė (duomenys neskelbtini) lombarde (2 t., 117 b. l.).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. P. parodė, kad kai pavogė telefoną iš I. jis buvo kartu. I. kalbėjo telefonu su L., po to L. paprašė, kad I. paduotų telefoną E., jis kalbėjo su L. ir po to pabėgo su telefonu, I. vijosi, sakė, kad atiduotų telefoną, bet nepavijo. Telefoną tikriausiai pardavė į lombardą, nežino kiek už jį gavo pinigų. Su E. susipažino klube „T. s.“, jis lankė klubą. L. pažįsta, jos pavardė J., kiek metų nežino, gal 12-13. I. važiavo iš „T.“ prekybos centro, o prie „I.“ atsirado, tikriausiai dėl to, kad ėjo į namus. Iš „T.“ prekybos centro su I. ir E. ėjo pėsčiomis (3 t., 27-28 b. l.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014-02-26, apie 20 val., prie parduotuvės „I. c.“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvirai – paimdamas iš mažametės nukentėjusiosios I. G. rankų, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. G. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „LG L5 II“, 598 Lt vertės, su jame buvusia „Tele2“ sim kortele, 15 Lt vertės, bei apsauginiu dėkliuku 25 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 638 Lt, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. S. kaltu dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „LG L5 II“ kaltę pripažino visiškai, parodydamas, kad iš mažametės nukentėjusiosios I. G. paprašė, kad pastaroji jam duotų telefoną pakalbėti. Ji pati telefoną padavė. Pakui paprasčiausiai ir pabėgo. Nukentėjusioji I. G. jį vijosi ir šaukė, kad atiduotų telefoną. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos mažametės I. G. parodymai, kad suskambus telefonui vienas iš vaikinų paprašė duoti pakalbėti su L., jai padavus telefoną vaikinai bėgo, ji juos vijosi ir prašė grąžinti telefoną. Šias kaltinamojo ir liudytojos L. G. nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta esanti prie parduotuvės „Iki cento“, adresu Vaidoto g. 1, Šiauliuose, kur mažametė E. S. padavė mobilaus ryšio telefoną, o pastarasis su telefonu pabėgo, daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad lombardo UAB „A.“ kasininkas – priėmėjas pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG E460“, kurį lombarde užstatė E. S., nukentėjusiosios N. G. ir nepilnamečių I. G., A. P. apklausos protokoluose užfiksuotos ir nurodytos aplinkybės. Minėti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys teismo posėdžio metu nurodytas kaltinamojo aplinkybes.

Pagal nustatytas aplinkybes E. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis mobilaus ryšio telefoną „LG E460“ iš I. G. pagrobė atvirai būnant prie parduotuvės, t. y. telefoną paėmęs iš mažametės rankų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek mažametė I. G., tiek kaltinamasis E. S. nurodė, jog I. G. telefoną E. S. padavė jam paprašius, teismas tikslina kaltinime nurodytą, aplinkybę, jog E. S. ne „išplėšdamas iš mažametės rankų“, o „paimdamas“ iš mažametės rankų atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Šis patikslinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ir nesunkina kaltinamojo padėties.

2014-02-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – apleistas statybų pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 t., 139-141 b. l.).

2014-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolase užfiksuota, kad N. J. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy SII“ dėžutę, iš kurios matyti, jog „Samsung Galaxy SII“ telefono IMEI NR. (duomenys neskelbtini) (2 t., 159-162 b. l.).

2014-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „A.“ kasininkas-pardavėjas M. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SII“, kurio IMEI NR. (duomenys neskelbtini) ir lombardo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną į lombardą už 220 Lt pardavė E. S. (2 t., 177-178 b. l.).

2014-03-12 apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SII“ apžiūra (2 t., 179-181 b. l.).

2014-02-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. J. pateikė pakrovėją „Ktec“ (2 t., 171 b. l.)

2014-05-21 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas pakrovėjas „Ktec“ (2 t., 172-173 b. l.).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. J. parodė, kad viskas vyko 2014-02-28. Su draugu V. M. atėjo į parką Ž. gatvėje, pasisupti, buvo apie 15 val. Pamatė kaip atėjo kažkoks vyras, jie nuėjo, o po to grįžo. Tas vyras priėjo prie jų, pasakė, kad jo nebijotų. V. M. šnekėjo su tuo vyru, po to vyras juos vedėsi į nebaigtą statyti namą, kuris yra prie parko, sakė, kad nori pagrobti močiutės rankinuką, liepė eiti ir jiems. Jie kartu ėjo, nes jo bijojo. Nuėjus į nebaigtą statyti namą, jo draugą nusivedė į viršų, po to, jį vedėsi į apačią ir atėmė telefoną. Vyras jį pastatė prie sienos su rankos alkūne prispaudė jam kaklą ir liepė atiduoti telefoną. Jis telefoną atidavė, tada vyras jam liepė paeiti toliau ir jis nematė, kur vyras nuėjo. Išsigando, bijojo, kad nesumuštų, todėl atidavė telefoną. Kai jam spaudė kaklą truputį skaudėjo, smūgių nesudavė, negrasino, tik liepė atiduoti telefoną. Jo telefonas buvo kelnių kišenėje „Samsung Galaxy S2“, telefoną nupirko mama. Telefone buvo „Pildyk“ sim kortelė, jų vertė apie 800 Lt, dėklo telefonui nebuvo. Kai tas vyras nuėjo, sutiko kitą vyrą, paprašė pagalbos surasti tą vyrą, jie ėjo aplink, bet nerado. Vyras iškvietė policiją, jis dar to vyro paprašė surasti jo draugą. Suradę draugą, sužinojo, kad iš jo telefono neatėmė, nieko jam nepadarė. To vyro, kuris atėmė telefoną, nuotrauką matė policijoje prie paieškomų asmenų. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija, ją iškvietė vyras, kurio paprašė pagalbos (2 t., 149, 151-152 b. l.).

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. J. apklausos protokoluose užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-28, apie 15.30 val., su draugu V. M. buvo kavinėje, apie 16.45 val., išėjo ir, einant namo prie „V. r.“, kuris yra centriniame parke, prie jų priėjo vaikinas apie 18-19 m. amžiaus, kurį galėtų atpažinti. Vaikinas sakė jo nebijoti, pasakojo apie savo problemas policijoje, kad yra įvykdęs daug nusikaltimų ir pokalbio eigoje jiems pasiūlė eiti apiplėšti moteriškę. Jiems atsisakius vaikinas pasakė, kad eitų kartu su juo į šalia esančias apleistas statybas ir stebėtų, ar neateina žmonių, kol šis vykdys vagystę. Jiems nuėjus į statybas, vaikinas jo draugą V. M. užkėlė į antrą aukštą ir nuėjo į vietą, kur turės stovėti, o jis tuo tarpu laukė apačioje. Grįžęs vaikinas jį pasivedė į pirmą aukštą, buvo apie 18.10 val. Pasivedęs atokiau į statybas, rankos alkūne jį prispaudė per kaklą ir prirėmęs prie sienos pasakė: „atiduok telefoną, nes kitaip aš tave sumušiu“. Išsigando ir iš dešinės pusės striukės kišenės padavė savo mobilųjį telefoną „Samsung Galxy S2“, juodos spalvos, 800 Lt vertės, kuriame buvo sim kortelė. Vaikinas, paėmęs telefoną, pabėgo iš statybų, į kurią pusę pasišalino, nematė. Išėjęs iš statybų, priėjo prie vyro ir paprašė, kad iškviestų policiją. Vaikinas vesdamas į vietą, kur apiplėšė, padavė jam pakrovėją „KTEC“, kodėl jį padavė nežino, nesakė.

Nukentėjusiosios N. J. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad mobilusis telefonas „Samsung Galaxy SII“, kurį 2014-02-28 buvo atėmę iš jo mažamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklauso jai. Šį telefoną buvo pirkusi iš savo asmeninių lėšų, mokėjo 800 litų, telefone buvo įdėta sim kortelė „Tele 2 Pildyk“, jos pinigine išraiška nevertina, taip pat telefonas buvo įdėtas į juodos spalvos apsauginį dėkliuką, kurį pirko taip pat iš savo lėšų ir mokėjo 25 Lt. Kadangi telefonas su dėkliuku rasti ir jai grąžinti, tai byloje civilinio ieškinio nereiškia. Sūnui A. J. jokie sužalojimai nepadaryti, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Jai išaiškinta, kad dėl sūnaus A. J. patirtos fizinės ir moralinės žalos gali pateikti civilinį ieškinį, tačiau jokio ieškinio nereiškia, mano, kad šis atvejis bus pamoka ateičiai ne tik tam įtariajam, bet ir sūnui (2 t., 154-155 b. l.).

Liudytojo R. J. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-28, apie 18.45 val., būnant namuose, žmona N. skambino sūnui A. J., kuris su draugu V. M. buvo išėjęs į miestą. Tačiau telefonas buvo išjungtas, tuomet žmona paskambino V. M., šis pasakė, kad nepažįstamas vyriškis prie miesto centrinio parko atėmė A. mobilųjį telefoną ir jau yra atvykę policijos pareigūnai. Jis atvyko į policijos komisariatą, ten jo sūnus A. papasakojo visas telefono pagrobimo aplinkybes (2 t., 163 b. l.).

Liudytojo A. U. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tikslios datos nebeprisimena, galėjo būti 2014-02-28, gerokai pavakary, po centrinį miesto parką vedžiojo šunį, vaikštant stadione, išgirdo šaukiantį nepažįstamą berniuką apie 10 metų amžiaus, šaukė „padėk“. Kai berniukas pribėgo prie jo, matė, kad buvo išsigandęs, pasimetęs, bet neverkė, pasakė, kad iš matymo žinomas vaikinas, 17 metų amžiaus, atėmė telefoną, rodė į kurią pusę nubėgo. Jis su tuo berniuku bėgo link P. gatvės ieškoti to vaikino, nieko nerado, į tą apleistą statomą pastatą nelindo, nes buvo baugu, tada iš savo mobilaus telefono paskambino pagalbos telefonu 112, ten operatorė klausė, kas buvo, jis berniuko paklausinėjo aplinkybių. Berniukas sakė, kad vaikinas sugriebė už gerklės ir atėmė telefoną, smulkiau aplinkybių neklausinėjo, greitai atvažiavo policijos pareigūnai, berniuką įsisodino į automobilį, jie važiavo ieškoti to plėšiko. Jis su šunimi ėjo link namų, tada iš apleisto statybų pastato išlindo dar vienas 10-11 metų amžiaus nepažįstamas berniukas. Kadangi dar vaikštant su tuo berniuku, iš kurio atėmė telefoną, šis jam buvo pasakęs, kad buvo su draugu, jis suprato, kad tai to berniuko draugas. To berniuko paklausinėjo apie tą 17-metį draugą, klausė, ką jis čia veikia. Berniukas sakė, kad laukia draugo, apie telefono atėmimą tas berniukas nieko nežinojo, kaip suprato, jis net nežinojo, kur yra tas jo draugas ir, kad iš jo atėmė telefoną. Tuoj pat pro šalį važiavo dar vienas policijos ekipažas, jis sustabdė policiją ir jie berniuką nusivežė (2 t., 164-165 b. l.).

Liudytojo E. Č. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Šiaulių apskr. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio specialistu, ar dirbo 2014-02-28 neprisimena, bet jei darbo grafike nurodyta, kad dirbo, vadinasi dirbo. Prisimena tokį įvykį, kad, dirbdamas viename ekipaže su patrule D. S., gavo pranešimą iš budėtojo, jog centriniame miesto parke apiplėštas vaikas. Važiuojant Ž. gatve, juos sustabdė vyriškis su berniuku. Vyriškis pasakė, kad vieną berniuką, kuris buvo apiplėštas, perdavė kitiems atvažiavusiems pareigūnams, o tą kitą berniuką įsisodino į automobilį. Kiek prisimena, tas berniukas sakė, kad buvo centriniame parke su bendraamžiu draugu ir susitiko ar susipažino su kažkokiu jaunuoliu, apibūdino tą jaunuolį, jie automobiliu su tuo vaiku apvažiavo aplink centrinį parką, apsuko gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau apibūdinto jaunuolio niekur nepastebėjo. Iš to berniuko pasakojimo suprato, kad jis pats nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo apiplėštas jo draugas. Berniuką pristatė į policijos komisariatą (2 t., 166 b. l.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014-02-28, apie 18.10 val., nebaigtame statyti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, rankos alkūne nukentėjusįjį A. J. per kaklą prispausdamas prie sienos, pagrobė nukentėjusiajai N. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 800 Lt vertės, su jame buvusia beverte „Tele2 PILDYK“ sim kortele, bei apsauginiu dėkliuku, 25 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 825 Lt, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. S. kaltu dėl pas nukentėjusįjį A. J. buvusį ir N. J. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S2“, pagrobimo kaltę pripažino visiškai, parodydamas, kad rankos alkūne nukentėjusįjį A. J. paprasčiausiai per kaklą prispaudė prie sienos, vaikas išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, o pats ištrauktą telefoną pasiėmė. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. parodymai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad centriniame parke, apleistame pastate, nepažįstamas asmuo jam prispaudė ranką prie kaklo ir atėmė telefoną, posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, kur prieš A. J. buvo naudotas smurtas ir pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad lombardo UAB „A.“ kasininkas – priėmėjas pateikė pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, kurį kaip nustatytą į lombardą pardavė E. S., nukentėjusiųjų A. J., N. J., liudytojų R. J., A. U., E. Č. apklausos protokoluose užfiksuotos ir nurodytos aplinkybės apie A. J. užpuolimą ir telefono pagrobimo aplinkybes. Minėti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys teismo posėdžio metu nurodytas kaltinamojo aplinkybes.

Pagal nustatytas aplinkybes E. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nes jis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą.

Nukentėjusioji nepilnametė A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2014-02-22, datą gerai pamena, nes buvo jos draugės gimtadienis, o po jo, viskas įvyko. Vakare su drauge prie prekybos centro „T.“ susitiko su E. ir A., E. buvo su dvejomis gitaromis. Jie nuvažiavo į G., E. prie namo vyriškiui pardavė gitaras, kurios buvo su dėklais. Po to, jie nuėjo prie „T.“, jos draugė nuėjo namo, o ji su E. autobusu išvažiavo namo, nes abu gyvena pietiniame rajone. Autobuse E. paprašė jos telefono „Nokia 200“, sakė, kad paskaitys žinutes. Telefonas buvo jos, jį nupirko mama. Privažiavus prie D. prekybos centro „Iki“, E. pasakė, kad lipa lauk. Jos telefonas buvo pas E., todėl ji išlipo kartu, nes E. telefono jai neatidavė. Jie parėjo iki jos namų, E. turėjo jos telefoną, ji paprašė, kad E. palauktų, kol ji išves šunį, tada galės kartu pavedžioti. Kai ji šunį išvedė, E. jau nebebuvo. Ji prašė E., kad jis jai atiduotų telefoną, bet šis atsakė, kad neims jos telefono, kad jos palauks. Apie gitaras E. jai sakė, kad skolinosi ir turi atiduoti. Telefoną buvo nupirkusi mama, jame buvo dvi sim kortelės. Kai E. paprašė telefono, nepagalvojo, kad jis gali jo nebegrąžinti. Tada E. matė antrą kartą. A. pažinojo neseniai, su juo nebebendrauja. Kai ji su E. įsėdo į autobusą važiuoti namo, A. pasiliko, o jos draugė L. J. jau buvo namuose (3 t., 22-23 b. l.).

Nukentėjusiosios J. M. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tikslių datų nebeprisimena, tačiau prisimena, jog 2014 m. vasario mėn. pabaigoje, pastebėjo, kad jos mažametė dukra A. M., nebeturi mobiliojo ryšio telefono „Nokia 200“, 260 Lt vertės, kuriame buvo įdėta „Bitė“ sim kortelė, 20 Lt vertės, ir „Tele2 Pildyk“ sim kortelė, 15 Lt vertės. Telefoną ir sim korteles buvo pirkusi iš savo asmeninių pinigų, todėl daiktai priklausė jai, o dukra A. jais tik naudojosi. Dukros klausė, kur ji padėjo telefoną, ši iš pradžių jai sakė, kad paliko pas draugę pasikrauti, nes, atseit, jos įkroviklis sugedęs. Paskui, po kiek laiko, vėl pastebėjo, kad dukra vis dar neturi telefono, vėl klausė, kur jį padėjo, tada A. pasakė, kad telefoną iš jos atėmė. Po kiek laiko, į policiją ji buvo atvykusi dar kartą su A., kriminalistas jos klausė, kur ji padėjo tą telefoną, tada A. pasakė, kad savo telefoną davė palaikyti A. draugui, o šis telefoną pavogė. Kokiomis aplinkybėmis pavogė telefoną nebeprisimena. Kiek žino, jos dukra A. A. pažįsta, bet kiek laiko pažįsta, nežino. Ar tą dieną, kai iš A. buvo pavogtas telefonas, ji su kuo nors važiavo į G., ar ne, ji nežino. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, tačiau telefonas jai grąžintas, o sim kortelės menkavertės, todėl jokio ieškinio byloje nereiškia (3 t., 14-15 b. l.).

Liudytojo nepilnamečio A. P. apklausos protokoluose užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-03-01 E. S. jam papasakojo, kad iš jo pažįstamos A. M. pavogė mobilaus ryšio telefoną ir jį užstatė lombarde. Pasakojo, kad A. sutiko prie jos namų (duomenys neskelbtini), kur ši vedžiojo šunį. A. ėjo namo, o E. iš jos paėmė telefoną, kaip garantiją, kad A., nuvedusi šunį namo, sugrįžtų. Kai A. nuėjo namo, E. su tuo telefonu pabėgo. Vėliau jis su A. bendravo telefonu ir ji papasakojo tą pačią versiją, kaip ir E., tik sakė, kad apie tai bijo pasakyti mamai ir, kiek žino, ilgai apie tai nepasakojo.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. P. parodė, kad E. pažįsta apie mėnesį laiko, žino, kad E. pavogė telefoną iš A., viskas buvo prie jos namų, ji gyvena K., N. ar G. gatvėje. Jis kartu nebuvo, bet žino, E. pasakė A., kad duotų telefoną, kaip užstatą, kad dar išeis į lauką, nes A. ėjo į namus pasiimti šuns. A. nuėjo išvesti šuns, o E. dingo (3 t., 27-28 b. l.).

E. S., padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), 5 apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), yra neteistas (3 t., 61-62 b. l.), administracine tvarka nebaustas (3 t., 60 b. l.), nedirba (3 t., 56 b. l.), 2014-03-06 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2011-04-14 iki 2011-06-29, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (3 t., 57 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnų pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl netinkamo E. S. elgesio buvo gautas vienas skundas, pastarasis administracine tvarka nebaustas, Centro policijos nuovados policijos dominančių asmenų sąraše nėra (3 t., 50 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl E. S. netinkamo elgesio, grasinimų buvo gautas A. D. pareiškimas, pagal kurį buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. E. S. galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus neturi, į Pietinės policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (3 t., 51 b. l.). Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet jas padarė dauguma prieš mažamečius ar nepilnamečius asmenis bei savo šeimos narį - motiną. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mąstą ir pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus E. S. kaip niekur nedirbančiam, vedančiam netinkamą gyvenimo būdą, keliančiam pavojų kitiems visuomenės nariams, griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis, kurios padėtų kaltinamąjam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių dydžiai, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytini kaip mažesni už sankcijose numatytų bausmių vidurkį.