Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam S. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, apėmimo būdu subendrinus už nurodytus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bausmę paskiriant atlikti kalėjime, su viso turto konfiskavimu.

8. S. R. bausmė nuo 1998 m. birželio 1 d. buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) TI-K.

9. Vykdant (duomenys neskelbtini) TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis S. R. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirąją koloniją, o 2019 m. gegužės 6 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (toliau – ir (duomenys neskelbtini) TI).

10. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. lapkričio 23 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriaus S. R. teikimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės S. R. pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

10.1. Teikime nurodyta, kad S. R. bausmę atlieka nuo 1996 m. kovo 6 d., 2020 m. lapkričio 16 dienai yra atlikęs 24 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga – neterminuota. Būdamas (duomenys neskelbtini) TI-K S. R. baigė 12 klasių, bylos duomenimis, yra įgijęs statybininko profesiją. Nuteistasis supranta darbo naudą, tačiau oficialiai nėra dirbęs, jo darbo istorija nestabili, su nuolatiniais nedarbingumo laikotarpiais. Nuosprendyje pažymėta, kad iki suėmimo S. R. buvo bedarbis. (duomenys neskelbtini) TI-K nuteistasis dirbti negalėjo, nes turi 55 procentų nedarbingumą. Nuteistąjį buvo bandoma įtraukti dirbti nemokamus darbus, tačiau pastarasis atsisakė juos dirbti dėl sveikatos būklės. (duomenys neskelbtini) TI darbo vietų nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, todėl darbas siūlytas nebuvo.

10.2. Asmens bylos duomenimis bei stebint nuteistojo elgesį (duomenys neskelbtini) TI, S. R. galima apibūdinti kaip komunikabilų, tačiau siauro akiračio asmenį. Į pasikeitusias aplinkybes nuteistasis reaguoja ramiai, su administracijos atstovais yra taktiškas ir mandagus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, pripažįsta kalėjimo subkultūros egzistavimą, tačiau teigia jos nesilaikantis. Į priežiūrą ir pareigūnus žiūri teigiamai. S. R. bausmės atlikimo metu už įvairius drausmės pažeidimus (necenzūrinių žodžių ir žargono vartojimą, svetimo turto pasisavinimą, pornografinio turinio medžiagos turėjimą, smurtą, nustatytos tvarkos nesilaikymą) baustas 7 kartus, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2016 m. spalio 28 d. už tai, kad bandė pasisavinti kito nuteistojo maistą (jam skirtas papeikimas). Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 10 kartų, paskutinį kartą – 2017 m. gruodžio 29 d. padėka už gerą elgesį.

10.3. 2019 m. gegužės 6 d. nuteistasis S. R. perkeltas tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės į (duomenys neskelbtini) TI. Atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) TI nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis šeimos neturi, palaiko santykius su draugais, turi draugę, su kuria galvoja apie vedybas. Bendrauja skambučiais. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja.

10.4. Teikime taip pat nurodyta, kad S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iškraipo ar sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus (šiuo metu požiūris į įstatymus ir jų laikymosi svarbą yra kardinaliai pasikeitęs, tačiau kalbėdamas apie savo praeityje padarytus nusikaltimus nenori pernelyg išsiplėsti, sumenkina informaciją apie savo indėlį į juos), tačiau kaltę pripažįsta. Atsižvelgiant į pažeidimus, ankstesnį elgesį, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Priežiūrą vertina palankiai, yra linkęs bendradarbiauti. Supranta, kad nors jis sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos.

10.5. Be to, nuteistasis S. R. savikritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi, jam paskirtą bausmę suvokia kaip galimybę pasitaisyti ir išmokti gerbti socialiai priimtino gyvenimo vertybes ir normas. Nuteistasis ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su malonės prašymais, tačiau visi jie buvo atmesti. S. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 2020 m. birželio 15 d. 38 balai (pagal OASys metodiką), žema rizika, statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija – sudaro 20 balų. Pirminis vertinimas (2019 m. birželio 18 d.) – 38 balai.

10.6. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: darbinių įgūdžių stoka ir turimas nedarbingumas, pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai mažiau struktūruotoje aplinkoje. Apsauginiai veiksniai: palaikantys santykiai, lėšų paskirstymo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti problemas ir noras jas spręsti, ateities planų turėjimas, teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą. Visi išvardyti veiksniai ir žema nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis stengsis laikytis įstatymų.

10.7. Teikime pažymima, kad bausmės atlikimo metu S. R. dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), ŽIV (AIDS) ir narkomanijos prevencijos priemonėse, Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimui skirtoje paskaitoje-meniniame užsiėmime, „Tarptautinės kovos su narkomanija“ dienos minėjime, „Biblijos“ grupėje, Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje Socialinių įgūdžių programoje, susitikimuose su savanoriais, organizuojančiais veiklą pagal programą „Eik į savo kambarėlį “, anglų kalbos užsiėmimuose, tinklinio, krepšinio varžybose, dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, tačiau motyvacija dalyvauti programose buvo formali.

10.8. Būdamas (duomenys neskelbtini) TI S. R. iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Sėkmingai baigė Nuteistųjų adaptacijos programą, noriai dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programos užsiėmimuose, Laisvalaikio užimtumo programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau užsiimti individualia kūrybine (darbine) veikla noro nereiškia, iniciatyvos lankytis individualiose psichologo konsultacijose nerodo.

10.9. Nuteistasis iki gyvos galvos rodo didelę motyvaciją dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose: dalyvavo susitikimuose su socialinių mokslų (psichologijos) daktaru A. J., užsiėmimuose „Laisvalaikis su knyga“, „Protų mūšyje“, Sporto veteranų klubo ir suimtųjų (nuteistųjų) stalo teniso varžybose. Iki dėl COVID-19 paskelbto karantino ėjo į susitikimus su (duomenys neskelbtini) vyskupijos Carito atstovais, su Lietuvos veiklių žmonių bendrijos nariais dvasinio ugdymo ir žalingų įpročių prevencijos temomis, mokosi siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat aktyviai prisideda prie įvairių laisvalaikio užimtumo renginių: „Piešiu vėliavą“, „Loginės užduotys“, „Atvirukas mokytojams“.

10.10. S. R. nėra socialiai atsiskyręs, geba palaikyti santykius įvairiais lygiais, geba įvardinti ir teigiamas (ramus, nelaiko pykčio, neturi žalingų įpročių), ir neigiamas (per daug svajoja) savo savybes, savivertė vidutinė, nėra savęs žalojęs ar bandęs nusižudyti, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą.

10.11. Teikime pažymima ir tai, kad nuteistasis laisvėje padarė ne vieną nusikalstamą veiką, siekdamas materialinės naudos. Šiuo metu santaupų neturi, tačiau turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, geba paskirstyti gaunamas lėšas. Pastovaus pajamų šaltinio neturi, finansiškai yra remiamas draugų ir sužadėtinės. Teismo nuosprendžiu S. R. priteista atlyginti 167 568,77 Lt turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiems asmenims, įmonėms bei ligoninėms. 2018 metų gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus pažymoje nurodyta, kad S. R. turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai. Nuteistojo teigimu, civiliniai ieškiniai padengti, jis pateikė 2018 m. vasario 8 d. antstolės J. B. patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo 2 361,01 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) TI Turto valdymo skyriaus duomenimis, S. R. įsipareigojimų antstoliams neturi, savanoriškų įmokų nemokėjo (2020 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Teismo posėdžio metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė teikimą palaikė, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

14. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. anksčiau teistas nebuvo, tačiau šiuo metu bausmę atlieka net už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus, t. y. tyčinius dviejų žmonių nužudymus ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamuosius ginklus, nuteistojo iniciatyva ir itin aktyviais veiksmais. Tai rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu S. R. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, minėtos aplinkybės taip pat turi būti įvertintos.

17. Susipažinus su nuteistojo S. R. asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis taip pat matyti, kad nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose, (duomenys neskelbtini) TI-K baigė 12 klasių, bylos duomenimis, yra įgijęs statybininko profesiją, tačiau oficialiai nėra dirbęs, iki suėmimo buvo bedarbis, (duomenys neskelbtini) TI-K dirbti negalėjo, nes turi 55 procentų nedarbingumą, dirbti nemokamus darbus atsisakė dėl sveikatos būklės, kadangi (duomenys neskelbtini) TI darbo vietų nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra, darbas nuteistajam siūlytas nebuvo. S. R. (duomenys neskelbtini) TI vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis šeimos neturi, tačiau nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius su draugais, turi draugę, su kuria ketina tuoktis. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 10 kartų, paskutinį kartą skatintas 2017 m. gruodžio 29 d. padėka už gerą elgesį. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

18. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam S. R. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai (statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 20 balų), tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – darbinių įgūdžių stoka ir turimas nedarbingumas, pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai mažiau struktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekiant pakeisti savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

19. Teikimą nagrinėjanti teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. R. 7 kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad su pareigūnu elgėsi įžūliai ir grubiai, laikė pornografinio turinio įrašus, išprovokavo konfliktą su kitu nuteistuoju, stuktelėjo jam ranka į veidą, garsiai rėkavo pro kameros langą, vartojo žargoną, į pareigūnų reikalavimus nustoti triukšmauti nereagavo, bandė paimti kito nuteistojo turtą. Iš asmens byloje esančių S. R. charakteristikų matyti, kad jis ilgą laiką buvo charakterizuojamas patenkinamai, apibūdinamas kaip lengvabūdiškas, labai stokojantis savikritiškumo, iš savo praeities pastebimų išvadų nedarantis, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu, neturintis planų dėl ateities, lengvai pasiduodantis svetimai neigiamai įtakai, užsispyręs, neigiamai reaguojantis į įvykius ar reiškinius, kurie jam nepalankūs ir nepriimtini nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai. Nors teismui pateiktame teikime nurodyta, kad S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iškraipo ar sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus (sumenkina informaciją apie savo indėlį į juos), tačiau kaltę pripažįsta, savikritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ilgą laiką – net iki 2015 metų – savo padarytų labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes visuomenei, nepripažino, teigė norintis užmiršti viską, kas su tuo susiję. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji H. J. savo rašte, pateiktame Šiaulių apygardos teismui, nurodė, jog S. R., dėl kurio nusikalstamų veiksmų ji neteko vyro, o jos trimetis sūnus – tėvo, nei jos, nei sūnaus neatsiprašė, neturtinės žalos neatlygino. Be to, iš S. R. asmens bylos matyti, kad pastarasis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitą. Tai, kad paskutinį kartą S. R. skatintas tik 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. prieš trejus metus, rodo, jog nuteistojo elgesyje aptinkamos tik trumpalaikės ir itin retos pavyzdingo elgesio apraiškos, dėl to vertinti, kad nuteistasis pastoviai elgiasi nepriekaištingai, nėra pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. R. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo motyvacija dalyvauti programose – formali. Taigi, nurodytos aplinkybės apie nuteistojo elgesį atliekant bausmę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog pastarojo asmenybė prarado pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

20. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Minėta, kad

įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nors šiuo metu S. R. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai nėra pagrindas išvadai, kad pastarajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Pastebėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

21. Teisėjų kolegija, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. S. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.

22. Esant visumai išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. (S. R.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.