- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- e2SP-1090-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00280-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patvirtinti taikos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų, siekiant užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taikos sutarties sampratą galima sąlyginai išskirti dvi taikos sutarties rūšis: 1) taikos sutartis, kuria siekiama išspręsti teisminius ginčus ir kuri gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje; 2) taikos sutartis, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, atlieka šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Iš teismui pateikto pareiškėjų prašymo ir taikos sutarties turinio matyti, kad taikos sutarties įvykdymas yra siejamas su trečiųjų taikos sutarties sudaryme nedalyvaujančių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės arba banko) veiksmais (Taikos sutarties 1.1 p., 1.2 p.), pinigų mokėjimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų įvykdymu, iš taikos sutarties 1.2 p. neaišku, kokias pasekmes taikos sutarties vykdymui turės šiame punkte numatytų sąlygų neįvykdymas ar netinkamas vykdymas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pateikta taikos sutartis yra sąlyginė ir patvirtinus tokią taikos sutartį būtų priimtas sąlyginis teismo procesinis sprendimas. Pagal CPK 267 straipsnį priimti sąlyginius sprendimus draudžiama, todėl pateikta taikos sutartis netvirtintina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmestinas (CPK 579, 582 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), prašymą patvirtinti taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.