- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 1-209-785/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00247-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- V. S.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2013-03-26 Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, tai yra jis, 2013 m. kovo 7 d. apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia panaudojo smurtą - tempė savo sugyventinei L. V. už plaukų, po to sudavė kumščiu vieną smūgį į nosį, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą skaičių kartų kumščiu sudavė į sprandą, po to spyrė vieną kartą L. V. į pilvą bei trenkė vieną kartą ranka į galvą, dėl to ši trenkėsi į sieną, taip sukėlė L. V. fizinį skausmą.
Be to, V. S. grasino nužudyti žmogų, tai yra jis, 2013 m. kovo 13 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (5,63 promilės), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino sugyventinei L. V., rodydamas sugniaužtą kumštį ir sakydamas: „tylėk, užmušiu“, tokiu būdu panaudojo psichinę prievartą esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad šių metų kovo mėnesio pradžioje, namuose kartu su L. bei užėjusiais pažįstamais girtavo. Tą patį vakarą tarp jo ir Linos kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo tas konfliktas nebepamena, bet pamena, jog netrukus jie apsistumdė ir jis sudavė sugyventinei L. smūgį ranka į galvą. Ar sudavė L. dar kokius nors smūgius, dėl savo girtumo tiksliai nepamena, bet neneigia, jog galėjo suduoti daugiau smūgių, nes buvo girtas ir susinervinęs. Be to, pamena, jog po to, kai L. sudavė smūgį ranka į galvą, jai iš rankos iškrito jos telefonas, kurį jis pasiėmė ir jai nebedavė, išjungė jį, kad ji niekam neskambinėtų. Pamena, jog po to L. ketino pabėgti iš buto, tačiau jis ištraukė iš durų spynos raktą, kad L. nepabėgtų iš buto. Kur ji ketino bėgti, nežino. Po to jis nuėjo miegoti. Kitą rytą nepastebėjo ant L. kūno jokių sužalojimų, nes nelabai ir kreipė į tai dėmesį. Dėl ko tiksliai mušė sugyventinę paaiškinti negali, nes dažnai susipyksta su L. dėl įvairių smulkmenų. Taip pat parodė, kad šių metų kovo 13 dieną namuose nuo pat ryto girtavo, o vakare tarp jo ir L. vėl kilo žodinis konfliktas. Ar to konflikto metu grasino L. ją nužudyti, tiksliai nebepamena. Tačiau neneigia, jog būdamas girtas, koks tikrai buvo tą vakarą, tikrai galėjo dėl ko nors vėl supykti ant L. ir jai pagrasinti. Ar rodė jai kumštį, ar tik pagrasino žodžiu, nebepamena. Ar būtų įvykdęs savo ketinimus, nežino, nes kiek pamena, L. tuoj pat iškvietė pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir išvežė į komisariatą. Neneigia, jog tikrai galėjo L. pagrasinti ją ar užmušti, ar sumušti. Dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę L. bei grasindamas ją išgąsdino, nuoširdžiai gailisi (47,48 b. l. ).
Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas:
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad šių metų kovo 7 dienos vakare, būnant namuose jos sugyventinis V. supyko ant jos, kad ši per garsiai trinktelėjo virtuvės spintelės dureles, dėl ko pradėjo ant jos šaukti ir kumščiu sudavė vieną kartą į nosį. Ji dėl šio smūgio pajuto fizinį skausmą, jai bėgo kraujas. Po to V. sudavė jai ranka kelis kartus per sprandą, spyrė vieną kartą į pilvą, pešė už plaukų, išpešė plaukų kuokštą. Dėl to juto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, verkė, manė, jog V. nenustos jos mušti. Mušama ji bandė kviestis telefonu pagalbą, tačiau V. trenkė jai ranka į galvą, ji nuo smūgio trenkėsi į sieną ir pametė iš rankos telefoną, kurį paėmęs V. paslėpė. Bandė pabėgti iš buto, tačiau V., užrakinęs duris, pasiėmė raktą, o atsarginio ji neturėjo, todėl pagalbos nebeišsikvietė. Tą vakarą V. jos daugiau nebemušė, o kitą rytą ant kojų ji pamatė mėlynes ir suprato, jog jos liko po V. smūgių, tačiau visų smūgių ji dėl išgąsčio nebepamena. 2013-03-13 apie 22.30 val. buto virtuvėje V. jai parodė kumštį ir pasakė „tylėk užmušiu“. Kadangi V. ją ne kartą buvo mušęs dėl menkiausių smulkmenų, labai dėl šio grasinimo išsigando, nes tuo metu jis buvo girtas ir labai agresyvus. Bijodama, kad V. tikrai gali įvykdyti savo ketinimus, nes yra ją mušęs, ji iškvietė pareigūnus, kurie V. sulaikė ir išvežė į komisariatą (12,13 b. l. ).
2013-03-13 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2013-03-13 apie 23 val. V. S. būdamas neblaivus grasino užmušti sugyventinę L. V., kurią dar 2013-03-07 buvo sumušęs, ant moters kojų matėsi likusios sumušimo žymės ( 7-8 b. l. ).
Kaltinamasis neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūlomos bausmės rūšimis ir jų dydžiu (51 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, nes jis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kai jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. V. ir padarė vieną nusikalstamą veiką, kai jis grasino nužudyti nukentėjusiąją L. V., tai yra iškėlęs kumštį grasino ją užmušti, taip sukėlė nukentėjusiajai L. V. stresą, nerimą, baimę. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis 2K-26/2010). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-12/2011). Atsižvelgiant į ankstesnį agresyvų kaltinamojo elgesį, tai yra, kad jis 2013-02-02 būdamas neblaivus sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. V., dėl ko 2013-03-26 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, 2013-03-07 būdamas neblaivus vėl mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. V. suduodamas kumščiu į nosį ir kitas kūno vietas, galima daryti išvadą, kad grasinimas nužudyti rodant iškeltą kumštį buvo konkretus ir realus ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šis agresyvus ir aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. dispozicijose, ir to norėjus.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. V. S. mušdamas ir taip sukeldamas fizinį skausmą bei grasindamas nužudyti suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.
V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, turi gyvenamąją vietą. Atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas V. S. gali būti skiriamos Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais jis yra kaltinamas, sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos bausmės rūšys – viešieji darbai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-03-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje numatytas bausmių keitimo taisykles, įskaityti nuo 2013-03-14 iki 2013-03-15 išbūtą laiką, tai yra dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Palikti galioti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti V. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.