Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Tiklis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Registro duomenų tvarkytojas) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Juridinių asmenų registro duomenis, kad pareiškėjas L. Š. yra VŠĮ „Tiklis“ direktorius;

3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjas darbo sutarties pagrindu nuo 2007 m. birželio 27 d. pradėjo eiti VŠĮ „Tiklis“ (toliau – ir Įstaiga) direktoriaus pareigas, įregistruojant Juridinių asmenų registre jį kaip vienasmenį šios Įstaigos valdymo organą – vadovą. 2007 m. pabaigoje pareiškėjas išreiškė valią nutraukti darbo santykius, tačiau dėl dalininkų vengimo bendrauti dalininkų sprendimas atšaukti pareiškėją iš jo užimamų pareigų nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas su Įstaiga darbo sutartį nutraukė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėjo teigimu, jo darbo santykiai bei vadovavimas Įstaigai pasibaigė 2008 m. sausio 1 d., tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė išregistruoti pareiškėją kaip įstaigos vadovą iš Juridinių asmenų registro.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, nes pareiškėjas negali įpareigoti Įstaigos dalininkus priimti sprendimą dėl jo atšaukimo iš direktoriaus, todėl objektyviai negali pateikti atsakovui visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo, nes toks dokumentas de facto neegzistuoja. Pareiškėjo nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) pažyma yra pagrindžiantis dokumentas, kad pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 1 d. faktiškai nevykdo Įstaigos vadovo pareigų ir pakankamas duomenų išregistravimui iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės.

Be to, pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostata, viešosios įstaigos vadovas pareigas gali eiti tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis. Kadangi, tarp pareiškėjo ir Įstaigos darbo sutartis nutrūkusi, todėl pareiškėjas negali eiti Įstaigos vadovo pareigų ir tai patvirtina būtinybę išregistruoti jo, kaip buvusios Įstaigos vadovo, duomenis iš Juridinių asmenų registro bazės. Neišregistravus pareiškėjo duomenų, visiems tretiesiems asmenims ir toliau būtų teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad pareiškėjas yra Įstaigos vadovas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio raštai, iš kurių matyti, kad antstolis pareiškėjui, kaip Juridinių asmenų registre Įstaigos vadovu įregistruotam asmeniui, įteikė reikalavimą dėl kreditoriui iš Įstaigos priteistos skolos sumokėjimo ir įpareigojo pateikti kitą apie Įstaigą informaciją. Atsakovui išregistravus pareiškėjo duomenis iš Juridinių asmenų registro, analogiškų situacijų ateityje būtų išvengta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

Nurodė, kad gavus pareiškėjo atstovo prašymą išregistruoti pareiškėjo kaip Įstaigos vadovo duomenis iš Juridinių asmenų registro, buvo priimtas Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 p., atsisakyti keisti Juridinių asmenų registro duomenis, nes nepateikti teisės aktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo kaip Įstaigos vadovo, įgaliojimų pabaigą, kurių pagrindu atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl duomenų keitimo.

Pažymėjo, kad teisės aktuose griežtai nustatyti atsakovui teiktini dokumentai, jų forma bei pateikimo terminai ir tvarka. Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, esant kitoms aplinkybėms bei pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, o ne pagal aplinkybių visumą daryti tam tikras išvadas bei pačiam nustatinėti vertinamuosius faktus dėl konkretaus juridinio asmens ar jo organų veiklos.

Atsakovo teigimu, VĮĮ ir Įstaigos įstatuose įtvirtinta teisė tik visuotiniam dalininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo. Todėl, pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi pats pasirūpinti ir yra atsakingas, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruoti teisingi Įstaigos duomenys.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2017 m. kovo 29 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išregistruoti pareiškėjo, kaip Įstaigos direktoriaus, duomenis iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės (b. l. 11–12).

Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, atsisakė registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre (b. l. 13).

Juridinio asmens dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau - ir Nuostatai) 139 punktas, kuriame nustatyta, kad pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, Nuostatuose nurodytiems Registro duomenims, dokumentų ir duomenų teikėjas Registro tvarkytojui atitinkamai pateikia prašymą įregistruoti pakeitimus (Nuostatų 139.1 papunktis), juridinio asmens organo arba juridinio asmens dalyvių, jeigu juridinio asmens organai nesudaromi, arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis (Nuostatų 139.2 papunktis).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Nuostatų Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus.

Nuostatų 58 punkte nustatyta, kad duomenys pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui, kuris pagal pateiktus dokumentus tikrina duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Vadinasi, Registro tvarkytojas neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą ir jų vertinimą, nes jo pareiga - tik patikrinti, ar dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio pareiškėjo kaip Įstaigos vadovo, įgaliojimų pabaigą. Pareiškėjo teigimu, jis negali įpareigoti Įstaigos dalininkus priimti sprendimą dėl jo atšaukimo iš direktoriaus, todėl objektyviai negali pateikti atsakovui visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo, nes toks dokumentas de facto neegzistuoja. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius pažyma yra pagrindžiantis dokumentas, kad pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 1 d. faktiškai nevykdo Įstaigos vadovo pareigų ir pakankamas duomenų išregistravimui iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės. Tačiau įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius pažyma nelaikytinas tinkamu dokumentu pagal Nuostatų 139.2 papunkčio nuostatas, todėl Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, nes jam nepateikti tiesiogiai teisės aktuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys įmonės vadovo įgaliojimų pasibaigimą, t. y. Įstaigos dalininkų priimtas sprendimas dėl jo atšaukimo iš direktoriaus.

Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad VĮĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostata, viešosios įstaigos vadovas pareigas gali eiti tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis. Kadangi tarp pareiškėjo ir Įstaigos darbo sutartis nutrūkusi, todėl pareiškėjas negali eiti Įstaigos vadovo pareigų ir tai patvirtina būtinybę išregistruoti jo, kaip buvusios Įstaigos vadovo, duomenis iš Juridinių asmenų registro bazės.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Pagal VĮĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku, todėl VĮĮ nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Pagal VĮĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

Byloje esantys Viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatų 6.1 p. 3 papunktyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria bei atleidžia iš pareigų direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas (b. l. 39–46). Minėtų įstatų 7.3 p. nustatyta, kad direktorių skiria ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas, visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su direktoriumi ir ją nutraukia. VĮĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Vadinasi, tiek VĮĮ, tiek viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatuose įtvirtinta teisė priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo tik visuotiniame dalininkų susirinkime. Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, kad tarp pareiškėjo ir įmonės sudaryta darbo sutartis yra nutrūkusi ir pareiškėjas negali eiti Įstaigos vadovo pareigų, atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti pareiškėjo argumentai, kad Įstaigos dalininkai vengia bendrauti, kad dėl neteisingų faktinių duomenų teikiama klaidinga informacija kitiems tretiesiems asmenims, šiuo atveju, teismo vertinimu, nelaikyti reikšmingais, nes ginčo atveju analizuojama, ar atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo prašomus duomenis, ar ne. Be to, informacijos suteikimas tretiesiems asmenims nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, kad VĮĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir viešosios įstaigos „Tiklis“ įstatų 7.3 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikšti reikalavimus viešajai įstaigai „Tiklis“ bei dalininkams (savininkui) dėl teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimo ir jo teisių pažeidimo.

CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose bei dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui Įstaigos dalininkų priimto sprendimo dėl jo atšaukimo iš direktoriaus, todėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20)-8949 „Dėl duomenų keitimo Juridinių asmenų registre“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Juridinių asmenų registro duomenis, kad pareiškėjas L. Š. yra VŠĮ „Tiklis“ direktorius, kuris laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.