Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovėms I. I. ir R. I. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo - Alytaus miesto 5-jo notarų biuro notarė I. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės grąžinti ieškovo pinigines lėšas, panaudotas buto įsigijimui ir įrengimui ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Byloje, tiek iš šalių paaiškinimų, liudytojos A. K. parodymų, tiek iš kitos byloje esančios medžiagos (šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis, ikiteisminio tyrimo medžiagos (šalių akistatos protokolo), atsakovės ieškovui 2020-11-07 rašyto laiško) nustatyta, kad šalių pažintis truko apie 3 metus, o nuo 2020 metų šalys artimai bendravo – atsakovė lankydavosi ir nakvodavo ieškovo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, ieškovas lankydavosi jos namuose, vėliau būdavo kartu ir įsigytame bute (to neneigia ir atsakovė, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė R. I. ), ieškovas ją vadino žmona, dovanojo dovanas (paveikslą). Atsakovė neigia artimus santykius su ieškovu, tačiau pripažintina, kad šis neigimas sietinas tik su ieškovo reikalavimu grąžinti skolą, atsikertant į ieškovo reikalavimus. Pažymėtina, kad bendravimas tarp šalių vyko ieškovui esant santuokoje. Santuoką, sudarytą 2019-10-12 su R. R. ieškovas nutraukė 2020-10-28 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas). Buvę sutuoktiniai byloje nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios negyvena kartu ir nebendrauja.

Iš Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašo ir kitų bylos duomenų – atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė 2020-09-01 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3504 pagrindu už 18 000 Eur nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise.

Šie įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis turėjo santaupų (indėlis), jas per trumpą laikotarpį išgrynino (21 000 Eur) iki 2020-09-01 (buto pirkimo dienos), o ieškovė iki buto pirkimo dienos ir buto pirkimo dieną 17 000 Eur įnešė grynaisiais į savo sąskaitą ir jais buvo atsiskaityta už atsakovės vardu perkamą butą. Būtent ieškovo į bylą pateikti grynųjų pinigų įnešimo į atsakovės sąskaitą kvitai tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė įnešusi pinigus į savo sąskaitą, grynųjų pinigų įnešimo kvitus pateikė ieškovui, kaip nurodė ieškovas, jog patvirtintų pinigų įnešimą į savo sąskaitą. Šios nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl buto pirkimo atsakovės vardu, tačiau už ieškovo pinigus. Kadangi ieškovas 2020-09-01 dienai dar nebuvo nutraukęs santuokos, tikėtinai tarp šalių buvo ir susitarimas, kad nutraukus santuoką, butą atsakovė perleis ieškovui. Tą patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovės atsisveikinimo raštelis, kuriame nurodoma apie jų tarpusavio santykių nutraukimą ir kad „dėl viso kito būk ramus sutarsim draugiškai“, o taip pat ir skolos rašteliai – pirmas, kad ieškovas 2020-08-25 (paskutinė pinigų išgryninimo data – 2020-08-24) paskolino 26 000 Eur butui pirkti ir - antras, surašytas 2020-11-09, t. y. jau po buto nupirkimo, kad atsakovė sutinka butą, „kurį nupirko/ ant kurio paskolino V. R.“ išsimokėti po 200 Eur kas mėnesį. Šie skolos rašteliai vertintini ne kaip įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrindą – tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, bet kaip įrodymai, patvirtinantys egzistavusį tarp šalių susitarimą dėl buto pirkimo ieškovo pinigais, atsakovės vardu ir tarp šalių buvusius artimus santykius. Be to, vertinant šiuos skolos raštelius, tai dėl pirmojo, nors ekspertizės aktu ir kategoriškai nepatvirtinta, kad jį pasirašė atsakovė, tačiau ir nepatvirtinta kad jį vietoje atsakovės pasirašė ieškovas. Ekspertas padarė tikėtiną išvadą dėl atsakovės parašo autentiškumo, esant nepakankamai duomenų dėl parašo ženklų trūkumo. Be to, byloje nėra duomenų paneigiančių, kad antrą skolos raštelį 2020-11-09 pasirašė ne atsakovė. Šis skolos raštelis, nors kaip pirmasis nepatvirtina skolos sumos, tačiau patvirtina atsakovės įsipareigojimą išmokėti skolą dalimis po 200 Eur per mėnesį.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, konkrečiai, 2021-09-20 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės skundas, matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad nors atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo nesiejo jokie ilgalaikiai santykiai ir kad su V. R. ji nebuvo susitikus po 2020-11-07, paneigia tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl telefonų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizės. Buvo pateikti išsamūs ir objektyvūs duomenys apie šalių bendravimą tiek telefoniniais skambučiais, tiek SMS žinutėmis ir jų buvimo vietas laikotarpyje nuo 2020-11-08 iki 2020-11-09. Tokiu būdu, tai tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šie rašteliai buvo surašyti po šalių tarpusavio santykių nutraukimo, ieškovui siekiant turėti garantiją dėl pinigų sumokėtų už butą grąžinimo.

Atsakovė neįrodė, kad turėjo lėšų šiam ginčo butui įsigyti. Jos į bylą pateikta 2014-05-02 preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 5000 Lt avansą už perkamą butą (duomenys neskelbtini), tačiau ši sutartis nepatvirtina, kad avansą jai buvęs sutuoktinis grąžino. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė iki buto pirkimo turėjo santaupų (atsakovės teigimu lėšas sutaupė dirbdama Vokietijoje). Pateikti sąskaitų išrašai iš Swedbank ir SEB bankų taip pat gyventojų pajamų deklaracijos, VSDFV duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) buvo pakankamos ne tik pragyvenimui, bet ir taupymui, nes buvo minimalios, be to, atsakovė turėjo nepilnamečių išlaikytinių. Be to, iš sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė turėjo skolų (antstolės A. K. kontora, vykdomosios bylos - Nr. 0133/18/02370 ir Nr. 0133/18/00928), kurios buvo išieškomos priverstine tvarka.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, t. y. nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovas privalėjo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turėjo įrodyti atsakovė. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, remiantis ieškovo ir atsakovės pateiktais įrodymais ir kita byloje surinkta medžiaga, teismas pripažįsta ir laiko, jog byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo už atsakovės vardu nupirktą butą, kuris vėliau turėjo būti perleistas ieškovui, tačiau po buto nupirkimo atsakovės vardu nutrūkus šalių tarpusavio artimiems santykiams, ieškovui sumokėjus už butą, o atsakovei įgijus butą ne savo lėšomis, o taip ieškovui nupirkus buto įrangą savo lėšomis, vertintina, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina tik, kad už nupirktą butą ieškovo lėšomis buvo sumokėta 17 000 Eur. Nesant kitų neginčytinų įrodymų, kad už butą avansas ir dalis pinigų buvo sumokėta pardavėjai grynaisiais pinigais, nors ieškovas prieš buto pirkimą išgrynino 21 000 Eur, tačiau nesant įrodymų, kad likusius pinigus jis skolinosi, o išgrynintus pinigus jis panaudojo būtent buto pirkimui, teismas pripažįsta, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo 17 000 Eur (buto pirkimo kaina nurodyta sutartyje, be avanso) ir 446,60 Eur už ieškovo lėšomis nupirktą buto įrangą, iš viso – 17 447 Eur.

Dėl ieškinio teisinio pagrindo (nepagrįstas praturtėjimas).

Atsakovė ginčija, jog ieškovas pasirinko ne tokį savo pažeistų teisių gynimo pagrindą, nes savo pažeistą teisę ieškovas gali ginti ir kitais būdais, išeinančiais iš sutarčių (nagrinėjamu atveju – paskolos sutarties) ar delikto pagrindu, bet ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, o jei taikyti šį pagrindą, tai praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl pačio ieškovo kaltės, kadangi jis elgėsi neapdairiai ir veiksmus atliko savo rizika.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą, o jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Nepagrįstas praturtėjimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas.

Bylai labai aktualus yra ir ginčo veiksmų (buto pirkimas atsakovės vardu, bet ieškovo lėšomis) kontekstas. Šalių santykiai iki įsigyjant butą ir mėnesį po įsigijimo, iš esmės jo remonto ir įrengimo metu, buvo artimi. Santykius su ieškovu atsakovė nutraukė pastarosios iniciatyva dėl tariamo ieškovo bendravimo su buvusia sutuoktine.

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita visa tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu.

Ieškovo ir atsakovės buto pirkimo - pardavimo sutartiniai santykiai nesieja. Ieškovo taip pat nesieja santykiai su buto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi – buto pardavėja M. V.. Ieškovas nebuvo buto pirkėjas, o atsakovė nebuvo asmuo veikiantis pagal pavedimo sutartį, ieškovas tik mokėjo pinigus už perkamą butą, turėdamas kitų tikslų – ateityje tapti buto savininku.

Atsakovė lėšas butui pirkti įgijo nesant tarp šalių prievolinių teisinių santykių (paskolos sutarties), kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog skolos rašteliai buvo rašomi jau po šalių tarpusavio santykių nutraukimo, ieškovui siekiant garantijos susigrąžinti už butą sumokėtus pinigus, todėl jie neatspindi paskolinių santykių turinio, numatyto CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi grąžinti ieškovui paskolos sumos, o ieškovas nebuvo paskolos davėjas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas. Be to, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o skolos dokumentas turi patvirtinti sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis). Skolos raštelių teiginiai pagrindžia jau įvykusias aplinkybes.

Reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, ką ieškovas ir įrodė. Savo ruožtu, atsakovė, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.), tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Aplinkybė, kad už atsakovės vardu perkamą butą buvo sumokėta pinigais, gautais iš ieškovo, nesant tarp šalių sudarytos sutarties ir nesant kitokio teisinio pagrindo, ir aplinkybė, kad ieškovas savo lėšomis apmokėjo už atsakovės buto įrengimą, nors tam nebuvo teisinio pagrindo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė, įsigydama butą ir jį įrengdama ieškovo lėšomis be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo tiesioginę turtinę naudą – nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita.

Atsakant į atsakovės argumentus, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl savo pačio kaltės, nes prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, tai atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai šalis elgiasi neapdairiai, neatidžiai ir dėl to patiria nuostolių, o kita šalis praturtėja ir tokiu atveju praturtėjimas laikomas nepagrįstu, nes jis atsirado dėl kaltės nuostolių patyrusios šalies, kuri turi juos prisiimti pati. Tačiau tokia taisyklė taikoma tik kai praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolių patyrusią šalį nesiėmė apgaulės ar kitų nesąžiningų veiksmų. Nagrinėjamu atveju , kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovės veiksmų negalima laikyti sąžiningais. Tą rodo santykių su ieškovu nutraukimas po buto įsigijimo ir jo įrengimo, santykiai buvo nutraukti atsakovės iniciatyva, dėl priežasčių, kurios neatrodo įtikinamos – dėl ieškovo bendravimo su buvusia sutuoktine. Apie ieškovo charakterio ypatybes, kurios jos netenkino, atsakovė nurodė tik bylos nagrinėjimo metu, ir kaip teismas jau buvo nurodęs, tai yra tik atsakovės gynybos pozicija.

Dėl buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana)

Teismui pripažinus, kad atsakovė be pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita ir žinojo, kad turės grąžinti ieškovui jo už butą ir jo įrengimą sumokėtus pinigus, kaip patvirtino pati atsakovė, gavusi 2020-11-16 reikalavimą iš advokatų kontoros dėl skolos sumokėjimo, 2020-12-04 dovanojimo sutartimi perleido ginčo butą dukrai R. I.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2020-11-30. Tai dar kartą įrodo, kad atsakovė, gavusi reikalavimą ir esant jau pateiktam ieškiniui į teismą, butą, kurio pirkimui buvo panaudotos ieškovo lėšos ir kuris buvo vienintelis atsakovės vertingas turtas, ji padovanojo artimam asmeniui – dukrai.

Atsakovių 2020-12-04 sudaryta buto dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes dėl šio sandorio atsakovė I. I. nebeturi turto ir pajamų, kad galėtų ieškovui grąžinti nepagrįstai atsakovės gautus pinigus ir tokiu būdu atlyginti jo patirtus nuostolius. Dovanojimo sutartis sukėlė bendrą skolininkės I. I. nemokumą, nes ji neturi nekilnojamo turto, o pajamos – tik gaunamas minimalus darbo užmokestis, be to, kaip jau buvo pažymėta ji turi ir skolų, išieškomų priverstine tvarka.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Tokiu būdu, civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją, todėl turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu įgijėju, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis) CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta šio principo išimtis ir įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Pauliano ieškinio patenkinimas siejamas su skolininko nesąžiningumu. Atsakovė I. I. turtą dovanojo savo dukrai, todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, t. y., preziumuojama, kad sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus. Atsakovės prezumpcijos nenuginčijo, t. y. neįrodė, kad jos buvo sąžiningos, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovo interesus. Todėl dovanojimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę. Todėl pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, šalys grąžintinos į prieš tai buvusią padėtį (restitucija), t. y., butas (likusi jo vertės dalis) po kreditoriaus reikalavimų patenkinimo turėtų būti grąžintas atsakovei I. I., o atsakovė R. I. netektų nuosavybės teisės į butą.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 2020-11-30 sumokėtas 649 eur žyminis mokestis ir 2020-1221 sumokėtas 329 Eur žyminis mokestis, iš viso ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 978 eur žyminį mokestį. Atsakovei I. I. yra suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovė R. I. valstybė 100 procentų garantavo valstybės teikiamą pagalbą, t. y. atsakovės atitinkamai yra 50 ir 100 procentų atleidžiamos nuo žyminio mokesčio beik kitų bylinėjimosi išlaidšų mokėjimo, išskyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti

Kadangi pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidš ų mokėjimo į valsybės biudžetą, tai iš atsakovių, nors ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo, lygiomis dalimis priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y., po 314,40 Eur (978 Eur x 17 447 Eur : 27 135 Eur : 2).

Taip pat ieškovas turėjo 2056 Eur išlaidųadvokatų pagalbai apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šios išlaidos neviršijarekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, jos nėra viršytos, todėl proporcigai patenkintų reikalavimų daliai, jos taip pat lygiomis f dalkimis priteistinos iš atsakovių, t. y., po eur iš kiekvienos 661,10 Eur (2056,50 Eur x 17 447 eur : 27 135 eur ;2).

Valstybė taip pat urėjo 15,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kuios lygiomis dalimis taip pat priteistinos iš atsakovių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. I. ieškovui V. R. 17 447 Eur skolą, 314,40 Eur žyminį mokestį ir 661,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 18 422,50 Eur, o taip 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 17 447 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y., nuo 2020-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020-12-04 atsakovių I. I. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. I. a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4734, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, taikyti restituciją – areštuoti šį butą ir nukreipti kreditoriui V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 17 447 Eur skolos ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią buto vertės dalį po skolos išieškojimo V. R. naudai, grąžinti skolininkei I. I..

Priteisti iš atsakovės R. I. ieškovui V. R. 314,40 Eur žyminį mokestį ir 661,10 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso – 975,50 Eur.

Priteisti iš atsakovių I. I. ir R. I. valstybei po 7,98 Eur iš kiekvienosos:išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.