Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas, gavęs suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl 2015-05-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2621-179/2015 dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-18 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pareiškimą ir nustatė, kad A. K., priklauso ½ dalis A. K., gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis LR CPK 334 str. 2 d. 1 p., pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų LR CPK 293 str. numatytais atvejais, pats panaikina skundžiamą nutartį.

Suinteresuotas asmuo A. K. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad skola pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-1782-292/2007 yra asmeninė jos sutuoktinio A. K. prievolė, todėl negalimas išieškojimas iš jos darbo užmokesčio. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju antstolis 2015-04-02 patvarkymu aprašė ir areštavo bendrą turtą, t.y. skolininko sutuoktinės A. K. darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. 2015-04-14 suinteresuotas asmuo Aistė Ka1tauskė ir A. K. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė, kad bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąją sutuoktinių asmeninė nuosavybe, turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Ši sutarties nuostata galioja ir sutuoktinių gaunamiems darbo užmokesčiams.

2015-05-18 Alytaus rajono apylinkės teismas, neturėdamas duomenų apie minėtos povedybinės sutarties sudarymą, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pareiškimą ir nustatė, kad A. K., priklauso ½ dalis A. K., gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.101 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; kt.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

Aistė Ka1tauskė ir A. K. 2015-04-14 povedybine sutartimi susitarė, kad, turtas, įgytas po šio sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. susitarė dėl turto atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas – apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl A. K. darbo užmokestis, gautas iki povedybinės sutarties sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o gautas po povedybinės sutarties sudarymo yra jos asmeninė nuosavybė ir skolininko A. K. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po 2015-04-14 nenustatytina.

Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su suinteresuoto asmens A. K. atskirojo skundo motyvais ir skundžiama nutartis panaikintina bei klausimas spręstinas iš esmės iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291str., 334str. 2d. 1 p., 794 str. teismas

nutaria:

Panaikinti 2015-05-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria nustatyta, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gauto iki povedybinės sutarties sudarymo, t.y. iki 2015-04-14, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.