- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e1-847-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23891-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2022 m. balandžio 27 d. įrašytas į probuojamųjų asmenų registrą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2022 m. birželio 28 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto koridoriuje kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. M., tyčia rankos kumščiu sudavė smūgį į galvos sritį, po ko A. M. nukrito ant grindų, tuomet spardė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių bei pasilenkęs sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, taip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. M., pasireiškusį nubrozdinimais dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvomis apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruvomis nugaros kairėje.
R. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. 2022 m. birželio 28 d., tikslios valandos neprisimena, gėrė alkoholinius gėrimus su pažįstamu. Išgėręs ėjo link savo namų. Beeinant netoli savo namų sutiko pažįstamą R. M.. Šis pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų. Tada su R. nuėjo į pastarojo namus. Bet R. iki savo namų nėjo, dar kažkur nuėjo, o jis nuėjo pas R. M. į namus. Atėjęs pas R. M. į namus, rado bute tėvą A. M. ir seserį, kurie dviese prie stalo gėrė degtinę. Tik užėjus į butą, R. tėvas vijo iš buto, nors pats R. pakvietė. Liepė iš buto dingti. A. stūmė, tada jis supyko ir A. sudavė smūgį į galvą, po ko šis nukrito. Tada spardė į įvairias vietas. Kur tiksliai spyrė, dėl girtumo negali pasakyti. Dar sudavė keletą smūgių kumščiu į galvos sritį, kai gulėjo ant grindų. Po to išėjo. Gailisi, kad sužeidė ir sužalojo A. M..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2022 m. birželio 28 d. į namus atėjo kaimynas R. K., kuris paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad išeitų iš namų. R. neišėjo, tada jis stumtelėjo. Dėl to R. pasiuto ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko jis nukrito ant grindų. Tada spyrė kojomis du kartus į veido sritį, galvos sritį, po to spyrė į dešinę koją, pasilenkęs sudavė ne mažiau penkis smūgius kumščiu į veido sritį. Vos pajėgdamas jis atsikėlė, sukaupęs visas jėgas išstūmė R. K. iš savo namų, po to prieangyje nukrito ir prarado sąmonę. Viską matė dukra E. A., kuri iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Kai atgavo sąmonę, buvo medikai ir policijos pareigūnai. Medikai sutvarstė, o policijos pareigūnė priėmė pareiškimą ir apklausė. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo R. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 20-25, 33-36).
Liudytoja E. A. parodė, kad 2022 m. birželio 28 d. apie 13.00 val. atvažiavo pas savo tėvą A. M., su kuriuo gėrė alų ir degtinę. Apie 15.00 val. ji nuėjo į tualetą, o grįžusi pamatė, kad tėvą A. M. koridoriuje ant grindų R. K. spardo, dar priklaupęs prie tėvo rankomis kumščiu sudavė smūgius į galvos sritį. Tai pamačiusi, pribėgo prie tėvo ir traukė R., kad šis nemuštų tėvo. Šaukė ant R., kad šis baigtų mušti tėvą. Matėsi, kad R. K. buvo stipriai išgėręs. Stūmė R. nuo tėvo, išstūmė pro duris. Kiek R. K. sudavė smūgių tėvui A. M. ir į kurias vietas, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai, buvo išsigandusi. Po to R. K. iš tėvo namų išėjo, o tėvas liko gulėti koridoriuje „kraujo klane“. Ji paskambino savo netikrai sesei J. M. ir pagalbos telefonu 112. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai, iš Prienų atvažiavo sesuo J. M.. Sulaukus pagalbos, ji išvažiavo namo (b. l. 68-71).
Liudytoja J. M. parodė, kad 2022 m. birželio 28 d. apie 16.40 val. paskambino brolis R. M. ir pasakė, kad tėtį A. M. sumušė netoliese gyvenantis pažįstamas R. K.. Po pokalbio su broliu pabendravo su savo tėčiu. Tėtis aiškino, kad nieko nenutiko, viskas gerai. Kiek suprato, nenorėjo pasakoti. Po pokalbio su tėčiu, namuose sulaukė iš darbo grįžtančio savo vyro ir kartu su juo nuvyko pas tėtį. Tėčio visa galva buvo kruvina (b. l. 60-63).
2022 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje rado neblaivų A. M. (nustatytas 2,61 promilės girtumas) ir neblaivią E. A. (nustatytas 2,73 promilės girtumas). A. M. teigė, kad pas jį į namus buvo atėjęs pažįstamas vyras, su kuriuo sukonfliktavo. A. M. pakaušyje buvo matoma žaizda. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sutvarstė žaizdą (b. l. 26-28).
Iš 2022 m. birželio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. M. kreipėsi į policiją dėl patirto smurto. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 20-25).
2022 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Ant įėjimo į butą staktos pritvirtinta užuolaida, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 7-14).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. nustatyta: nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruvos nugaros kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas – neobjektyvus nusiskundimas, negali būti nustatomas specialiais tyrimais, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veisknių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 53-55).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. K. tyčia A. M. rankos kumščiu sudavė smūgį į galvos sritį, po ko A. M. nukrito ant grindų, tuomet spardė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių bei pasilenkęs sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, taip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. M., pasireiškusį nubrozdinimais dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvomis apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruvomis nugaros kairėje. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. M. ir liudytojos E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Byloje specialisto išvadoje nustatyti nežymaus sužalojimo, kurį patyrė nukentėjusysis, faktas, kaltinamajam smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti į nukentėjusiojo veido ir galvos sritis smūgiuojant kumščiu, spiriant kojomis į įvairias kūno vietas, bei padarytų sužalojimų kiekis (sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje), lokalizacija (sužalota galvos, veido sritis, petis, nugara) ir pobūdis (padaryti nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruvos nugaros kairėje, bėgo kraujas) parodo kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumą, panaudojant fizinę jėgą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota kumščiu, spirta kojomis), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamojo intensyvūs smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šį sužalojo. Be to, ir pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius, jam sukėlė fizinį skausmą, sužalojo. Daroma išvada, kad nukentėjusiojo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Minėta, kaltinamasis, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam bei šį spardydamas, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo šiam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 154-155). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas, nukentėjusysis nurodė, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų prokuroro sprendimui negauta. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. K. du kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka (b. l. 88-98), įrašytas psichiatro įskaitoje (b. l. 105), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 109-111), nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. K. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. K. galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo faktinio R. K. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.
Išaiškinti R. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti R. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Įteikti R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.